Atvejai, kai donorai dar buvo gyvi, nėra vienetiniai
Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo federalinis tyrimas po to, kai paaiškėjo, jog kai kuriais atvejais organai buvo pradėti imti iš žmonių, kurie galimai dar buvo gyvi.
Sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų departamentas (HHS) paskelbė, kad mažiausiai 28 pacientai galėjo būti sąmoningi ar fiziologiškai gyvi tuo metu, kai prasidėjo organų paėmimo procedūros.
Ypač daug dėmesio sulaukė organizacija „Network for Hope“, atsakinga už donorystės koordinavimą Kentukyje, Ohajuje ir Vakarų Virdžinijoje.
Šios organizacijos vadovas Barry Massa Kongreso posėdyje pripažino, kad 2021 m. buvo atvejų, kai organų paėmimas buvo planuojamas pacientams, dar rodžiusiems neurologinius gyvybės ženklus
„Jeigu pats būčiau matęs žmogų, judantį ir purtantį galvą „ne“ operacinėje, mane tai labai sukrėstų,“ – kalbėjo B. Massa Kongreso nariams.[1]
Ataskaitoje paminėta, kad iš 351 atvejo, kai buvo gautas sutikimas donorystei, net 103 sukėlė rimtų klausimų dėl medicininių vertinimų, o 73 pacientai turėjo požymių, nesuderinamų su smegenų mirtimi.
Dalis pacientų, kurie buvo laikomi mirusiais pagal „cirkuliacinės mirties“ kriterijų, galimai dar turėjo aktyvią neurologinę veiklą.
TJ Hooverio istorija: pabudo ant operacinio stalo
Vienas ryškiausių atvejų – TJ Hooveris, vyras iš Kentukio, kuris 2021 m. po perdozavimo buvo paskelbtas patyręs smegenų mirtį.[2]
Jo sesuo Donna Rhorer teigia, kad per „garbės eiseną“, kai šeima atsisveikina su donoru prieš paėmimą, TJ atmerkė akis ir pradėjo sekti aplinkinius žvilgsniu.
Maždaug po 45 minučių nuo perkėlimo į operacinę gydytoja atėjo pas šeimą ir pranešė, kad procedūra sustabdyta.
Su juo dirbusi chirurginė specialistė Natasha Miller patvirtino, kad pacientas operacijos metu buvo sąmoningas: judėjo, priešinosi, nerimo. Pasak jos, gydytojai jautė, kad jis rodo per daug gyvybės ženklų, tačiau organizacija „KODA“ (Kentucky Organ Donor Affiliates) vis tiek norėjo tęsti procedūrą.
„Jis buvo paralyžiuotas, nuramintas, tačiau vis tiek jautėsi neramus. Kai kurie medikai tai pavadino eutanazija,“ – pasakojo buvusi darbuotoja Nyckoletta Martin, kuri vėliau atsistatydino dėl šio atvejo.
Šiandien TJ gyvas, tačiau kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, o jo šeima reikalauja sisteminių reformų organų donorystės srityje.
Valstybė pažadėjo permainas ir daugiau kontrolės
Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis įspėjo, kad „Network for Hope“ gali netekti sertifikavimo, jei nebus laikomasi nustatytų protokolų.[3]
Tarp jų – būtinybė aiškiai įvertinti neurologinę būklę, turėti formalią sistemą, leidžiančią bet kuriam darbuotojui sustabdyti donorystės procesą, bei laikytis penkių minučių laukimo taisyklės po paciento mirties prieš padarant pirmą pjūvį.
R. Kennedy pabrėžė:
„Mūsų išvados rodo, kad kai kurie pacientai dar buvo gyvi, kai buvo pradėta organų paėmimo procedūra, ir tai yra siaubinga.“
Organų donorystės sistemą reguliuojanti tarnyba HRSA teigė, kad panašių atvejų nustatyta ir kituose regionuose, kuriuos aptarnauja skirtingos organizacijos. Tad problema neapsiriboja vien Kentukiu.
Šiuo metu maždaug pusė visų donorystės atvejų JAV įvyksta po „cirkuliacinės mirties“ – tai reiškia, kad pacientas vis dar gali turėti smegenų veiklos, tačiau laikomas neišgyvensiančiu. 2021–2024 m. tokių atvejų padvigubėjo, iš dalies dėl to, kad sistemai vis dar trūksta pakankamai donorų – šiuo metu laukiančiųjų sąraše yra apie 105 000 žmonių.
Organų donorystės sistema praranda pasitikėjimą
Po pasirodžiusių tyrimų dauguma organizacijų pažadėjo peržiūrėti vidinius protokolus ir pagerinti komunikaciją su ligoninėmis.
Pats Barry Massa teigė, kad buvo sukurta nauja kontrolės sistema, įdiegti tikrinimo sąrašai ir instruktavimo vaizdo medžiaga darbuotojams:
„Manau, kad tokių atvejų daugiau nebus. Bet mes turime atkurti visuomenės pasitikėjimą.“
Nors organų donorystė išgelbsti tūkstančius gyvybių, pasitikėjimas šia sistema priklauso nuo vieno principo – kad gyvybės niekada nebus paaukotos skubos tvarka.
