Laivas „Bella 1“ buvo perimtas po kelias savaites trukusio persekiojimo atviroje jūroje
Jungtinių Valstijų pajėgos trečiadienį Šiaurės Atlante perėmė ir užėmė tanklaivį, anksčiau žinomą kaip „Bella 1“, kuris pastaruoju metu plaukė su Rusijos vėliava. Pasak CNN ir BBC, operacija buvo vykdoma po kelias savaites trukusio persekiojimo, kuris jau buvo paaštrinęs santykius su Maskva ir dar labiau padidinęs spaudimą Venesuelos režimui.
Tanklaivis buvo sankcionuotas JAV dar 2024 m., nes veikė vadinamojoje „šešėlinėje flotilėje“, gabenančioje neteisėtą Irano naftą. Praėjusį mėnesį JAV pakrančių apsauga bandė jį perimti Karibų regione, kai laivas plaukė Venesuelos link. Tuomet įgula atsisakė leisti pareigūnus į laivą ir staigiai pasuko į Atlanto vandenyną.[1]
Vėliau ant laivo buvo nupiešta Rusijos vėliava, o pats tanklaivis atsirado Rusijos laivybos registre jau kitu pavadinimu – „Marinera“. JAV pareigūnai teigė, kad Maskva į operaciją reagavo siųsdama povandeninį laivą, kuris turėjo lydėti tanklaivį jo kelyje Europos link, taip sukeldamas galimos konfrontacijos grėsmę.
Į operaciją buvo įtrauktos JAV specialiosios pajėgos ir JK infrastruktūra
Remiantis laivų stebėjimo sistema MarineTraffic, „Bella 1“ buvo perimtas apie 190 mylių nuo pietinės Islandijos pakrantės, Šiaurės Atlante. Rusijos transporto ministerija patvirtino, kad ryšys su tanklaiviu nutrūko apie 7 val. ryto JAV rytų laiku, kai į jį įlipo JAV pajėgos.
CNN skelbia, kad tarp į laivą patekusių pajėgų buvo JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų operacijų kariai (SEALs), kurie buvo atgabenti 160-ojo specialiųjų operacijų aviacijos pulko sraigtasparniais. Prieš operaciją JAV buvo perkėlusios karinius pajėgumus į Jungtinę Karalystę – JK bazėse buvo pastebėti V-22 „Osprey“ orlaiviai ir AC-130 ugnies palaikymo lėktuvai.
JK Gynybos ministerija patvirtino, kad padėjo JAV operacijai pagal oficialų Vašingtono prašymą, suteikdama bazavimo, jūrų ir oro stebėjimo paramą. JK gynybos sekretorius John Healey pabrėžė, kad britų kariai tiesiogiai laivo neužėmė, tačiau jų parama buvo esminė.[2]
Maskva ir Pekinas kaltina JAV „XXI amžiaus piratavimu“, Vašingtonas kalba apie sankcijų vykdymą
Rusija griežtai pasmerkė tanklaivio perėmimą. Transporto ministerija pareiškė, kad pagal 1982 m. JT jūrų teisės konvenciją „jokia valstybė neturi teisės naudoti jėgos prieš laivus, teisėtai registruotus kitos valstybės jurisdikcijoje“. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad Rusijos piliečiai iš laivo būtų grąžinti namo.
Valstybinė agentūra TASS citavo Rusijos parlamentarą Leonidą Slutskį, kuris JAV veiksmus pavadino „XXI amžiaus piratavimu“. Kinija taip pat pasmerkė operaciją. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning pareiškė, kad Pekinas „priešinasi vienašališkoms sankcijoms, neturinčioms JT Saugumo Tarybos mandato“.
Tuo metu Baltieji rūmai atmetė kalbas apie eskalaciją. Spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad prezidentas Donaldas Trumpas „stums politiką, kuri yra geriausia Jungtinėms Valstijoms“, ir pažadėjo toliau persekioti vadinamosios „šešėlinės flotilės“ laivus. Pasak jos, „Bella 1“, JAV vertinimu, buvo be valstybės vėliavos, nes plaukė su netikra registracija.
Analitikų bendrovė Kpler patvirtino, kad perėmimo metu „Bella 1“ nevežė naftos, priešingai nei kiti neseniai sulaikyti tanklaiviai „Skipper“ ir „Centuries“, kurių kroviniai buvo nugabenti į Teksasą. Tačiau Kpler taip pat nurodė, kad „Bella 1“ turėjo dvi 99 dienų pertraukas, kai buvo išjungta privaloma AIS laivų sekimo sistema – tai įprasta praktika gabenant sankcionuotą Irano ar Venesuelos naftą.
Tą pačią dieną JAV paskelbė perėmusios ir kitą tanklaivį „Sophia“ Karibų jūroje, kuris gabeno apie 2 mln. barelių Venesuelos naftos. Baltieji rūmai aiškiai pareiškė, kad tokios operacijos bus tęsiamos, net jei tai didins įtampą su Rusija ir Kinija.
Nutekėję saugumo vertinimai rodo, kad „šešėlinė flotilė“ Vakarams jau laikoma karine grėsme
Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, leidžiančių suprasti, kad už viešų pareiškimų apie tanklaivių perėmimą slypi vidiniai saugumo ir žvalgybos vertinimai, kurie iki šiol nebuvo oficialiai skelbiami. BBC, Reuters ir CNN remiasi anoniminiais pareigūnais, teigdami, jog vadinamoji „šešėlinė flotilė“ vis dažniau vertinama ne tik kaip sankcijų apeidinėjimo mechanizmas, bet ir kaip potenciali saugumo grėsmė NATO šalims.[3]
Šiuose vertinimuose akcentuojama, kad senstantys, dažnai be aiškios registracijos plaukiojantys tanklaiviai naudoja klaidingas vėliavas, išjungia AIS sekimo sistemas ir maskuoja maršrutus, o tai apsunkina ne tik ekonominę, bet ir karinę situacijos kontrolę. Finansinės žvalgybos bendrovės S&P Global skaičiavimais, iki penktadalio pasaulio tanklaivių vienaip ar kitaip dalyvauja sankcionuotos naftos gabenime, o dalis jų siejama su Rusijos, Irano ir Venesuelos interesais.
Ypatingas dėmesys, pasak žiniasklaidos šaltinių, skiriamas Šiaurės Atlanto regionui ir vadinamajai GIUK zonai (Grenlandija–Islandija–Jungtinė Karalystė), kuri Šaltojo karo metu buvo laikoma strategine NATO gynybos riba. Šiandien ji vėl minima kaip vieta, kur šešėlinė laivyba, žvalgybinė veikla ir galimos provokacijos gali persidengti, ypač augant įtampai tarp JAV, Rusijos ir Kinijos.
Būtent šiame kontekste Vakarų pareigūnai, cituojami „fone“, aiškina ir griežtą toną, kuris pasigirdo po „Bella 1“ perėmimo. Vieši pareiškimai apie „Rusijos ir Irano ašį“, „nevalstybinius laivus“ ir „nusikalstamą veiklą“ leidžia manyti, kad dalis anksčiau konfidencialių vertinimų dabar sąmoningai perkeliami į viešąją erdvę, siekiant pagrįsti aktyvesnius veiksmus jūroje ir paruošti visuomenę galimai platesnei konfrontacijai.
