JAV kaltina Indiją, Tailandą, ES ir kitas šalis nesąžininga prekyba: prarandami milijardai dolerių
Jungtinės Valstijos smogia atgal. Prasidėjus prezidento Donaldo Trumpo inicijuotai tarifų bangai, JAV prekybos atstovo tarnyba (USTR) paskelbė 2025 m. Nacionalinio prekybos vertinimo ataskaitą, kurioje identifikavo dešimt svarbiausių „nesąžiningų prekybos praktikų“, trukdančių amerikiečių eksportui.
Viena griežčiausių pastabų skirta Indijai dėl draudimo importuoti JAV etanolį. Tai sprendimas, anot USTR, kasmet atima bent 414 mln. dolerių potencialaus eksporto.
Indija, nepaisant ambicingų planų didinti etanolio maišymą su benzinu iki 20 proc., kategoriškai draudžia JAV etanolio importą degalų reikmėms. Nuo 2019 m. gegužės bet koks biokuro importas į šalį reikalauja licencijos, o leidimai suteikiami tik „faktiniams vartotojams“. Tailandas, kita svarbi Azijos rinka, net neišdavė nė vienos tokios licencijos nuo 2005 m.
JAV teigia, kad jei šios dvi šalys atvertų duris, tai reikšmingai išplėstų amerikiečių etanolio eksportą. „Šios praktikos dirbtinai riboja konkurenciją, pažeidžia taisykles ir žlugdo mūsų gamintojų galimybes“, griežtai pareiškė USTR.
Tuo pat metu Vašingtone stiprėja įtampa dėl JAV sprendimo taikyti 10 proc. tarifą visam importui. Indija, kuri jau dabar susiduria su 26 proc. tarifais iš JAV pusės, bando rasti kompromisą. Balandžio 7 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras aptarė dvišalės prekybos sutarties pasirašymo svarbą.
„Abi pusės sutaria, kad reikalingas sąžiningas ir subalansuotas prekybos susitarimas. Sieksime jį užbaigti kuo greičiau“, teigė JAV Valstybės departamentas.
S. Jaishankaras po pokalbio socialiniuose tinkluose parašė, kad aptarta ne tik prekyba, bet ir platesni geopolitiniai klausimai: Indo-Ramiojo vandenyno regionas, Artimieji Rytai, Europa. Abi pusės išreiškė norą palaikyti glaudesnį dialogą.
Europos Sąjunga įvardijama kaip išskirtinė taisyklių kūrėja
ES taip pat sulaukė kritikos. Ypač dėl dviejų klausimų: anglies dioksido sienų koregavimo mechanizmo (CBAM) ir naujojo tiekimo grandinių be miškų naikinimo reglamento. Pasak USTR, šie reikalavimai užkrauna amerikiečių eksportuotojams papildomas administracines naštas, kurios nesuteikia jokių realių konkurencinių galimybių.
USTR taip pat pabrėžė Europos Sąjungos anglies dioksido ribų koregavimo mechanizmą (CBAM): „ES CBAM įveda brangias patikrinimo priemones ir gali sumažinti JAV eksportuotojų pranašumą ES rinkoje, palyginti su didelės emisijos konkurentais, ypač Kinija. Šie ES reglamentai kenkia sąžiningai konkurencijai, baudžia JAV įmones, tuo pačiu suteikdami pranašumų ES konkurentams. Manoma, kad ES CBAM paveiks 4,7 mlrd. JAV dolerių vertės metinį JAV eksportą.“
Amerikos vėliavos gaminamos Kinijoje: paveikiamos darbo galimybės
Savo pranešimuose USTR taip atkreipė dėmesį į problemas su Kinija, Japonija, ES ir kitomis šalimis. Dar vienas JAV pyktį keliantis pavyzdys tai amerikietiškų vėliavų gamyba Kinijoje.
USTR teigė: „Vienoje e. prekybos platformoje kas mėnesį parduodama daugiau nei 100 000 Kinijoje pagamintų Amerikos vėliavų, dėl ko amerikiečių gamintojai praranda apie 2 mln. JAV dolerių pardavimų, o tai galiausiai lemia darbo vietų praradimą ir verslų uždarymą. Amerikos vėliavos turėtų būti gaminamos Amerikoje.“
„Japonija taiko iki 10,5 proc. tarifus JAV jūros gėrybių eksportui ir taiko sudėtingą importo kvotų sistemą kelioms žuvų rūšims, dėl ko JAV eksportuotojams sunku patikimai patekti į rinką. Šios nesąžiningos prekybos praktikos kasmet kainuoja JAV jūros gėrybių pramonei apie 189 mln. JAV dolerių prarastą eksporto potencialą, kenkdama amerikiečių žvejams ir pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo pasaulinės rinkos prieigos savo pragyvenimui palaikyti“, pridūrė USTR.
Kiti ekspertų išskirti barjerai: Angolos paukštiena, Alžyro vaistų importas ir Nigerijos draudimai
Be didžiųjų Azijos ir Europos rinkų, USTR ataskaitoje dėmesys skirtas ir augančiai, bet vis dar sunkiai prieinamai Afrikos rinkai, kurioje JAV eksportuotojai susiduria su reikšmingais barjerais. Šios kliūtys, anot USTR, stabdo prekybos plėtrą, mažina amerikiečių įmonių konkurencingumą ir riboja eksporto grąžą.
Angola, viena svarbiausių JAV paukštienos eksporto rinkų Afrikoje, nuo 2025 m. liepos planuoja įvesti griežtus importo licencijų ribojimus jautienai, kiaulienai ir paukštienai. 2024 m. JAV paukštienos eksportas į Angolą siekė 136 mln. dolerių, o tai sudarė reikšmingą dalį bendro žemyno prekybos. Tačiau dėl planuojamų ribojimų amerikiečių gamintojai gali netekti rinkos dalies, kuriai sunkiai rasta alternatyvų. USTR vertinimu, tokie ribojimai iš esmės neproporcingi ir diskriminuoja importuotojus, kuriais iki šiol pasitikėta tiekimo grandinėse.
Alžyras taiko dar vieną jautrią priemonę, smarkiai apribojo generinių vaistų ir medicinos prietaisų importą. Tai, pasak USTR, daroma siekiant privilegijuoti vietinius gamintojus, tačiau realiai tai sumažina konkurenciją ir apsunkina JAV sveikatos priežiūros technologijų tiekėjų galimybes veikti regione. JAV farmacijos sektoriui, kuris yra vienas iš pasaulinių lyderių tiek inovacijų, tiek kokybės požiūriu, tokie barjerai reiškia ne tik prarastas pajamas, bet ir sunkiai pasiekiamą pacientų auditoriją, kuri galėtų naudotis modernesne medicinine įranga ir preparatais.
Nigerija, didžiausia Afrikos ekonomika, laikosi dar griežtesnės politikos. Šalis draudžia importuoti net 25 pagrindines prekių kategorijas. Tarp jų ir JAV eksportuotojams strategiškai svarbios prekės, tokios kaip jautiena, vaistai, gaivieji gėrimai, automobilių padangos ir net kai kurie gamtiniai aliejai. Tokie draudimai, anot USTR, ne tik iškraipo rinkos dėsnius, bet ir stabdo dvišalius prekybos santykius, kurie galėtų padėti spręsti Nigerijos maisto saugumo bei sveikatos paslaugų prieinamumo problemas. USTR pažymi, kad šios priemonės sudaro precedento neturintį barjerą JAV eksportui, apribodamos vienos sparčiausiai augančių vartotojų rinkų potencialą.
USTR ataskaitoje taip pat išskiriamos Pietų Amerikos šalys, Brazilija, Kolumbija, Peru ir Ekvadoras, kuriose įsigalėjusi nelegali kasyba bei medienos ruošos veikla iš esmės iškraipo pasaulinės rinkos sąlygas. Pasak USTR, šių šalių neoficialūs tiekėjai dažnai apeina aplinkosaugos reglamentus, dirba nelegaliai ir neskaidriai, todėl jų produkcija tampa pigesnė, tačiau nesąžiningai konkurencinga. Tuo tarpu JAV įmonės, griežtai laikydamosi tarptautinių aplinkosaugos normų ir etiškų tiekimo standartų, praranda konkurencinį pranašumą. USTR įspėja, kad tokia situacija ne tik kenkia JAV eksportuotojų veiklai, bet ir silpnina pasaulinius tvarių tiekimo grandinių principus, kuriuos siekia skatinti pati tarptautinė bendruomenė.
Prekybos karas ar strateginis spaudimas?
USTR ataskaita tai ne tik skundų sąrašas. Tai signalas, kad Jungtinės Valstijos rengiasi kietesnei laikysenai tarptautinėje prekyboje. Pasak ekspertų, tai gali reikšti naują tarifų bangą, derybinius spaudimus ar net griežtesnį eksporto politikos perorientavimą.
„Tai nėra paprasta rinkimų retorika. JAV realiai siekia perbraižyti pasaulinės prekybos taisykles“, teigia vienas Vašingtono prekybos analitikas. Vienas dalykas aiškus: JAV prekybos politika nebesitaiksto su status quo.
