JAV pasiuntinys lankėsi pagalbos punkte Gazoje: gilėjanti humanitarinė krizė ir kaltinimai „mirtinais spąstais“
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve’as Witkoffas penktadienį apsilankė viename iš labiausiai kritikuojamų humanitarinės pagalbos paskirstymo punktų Gazos ruože — Rafos mieste, pietinėje teritorijos dalyje. Šie punktai, valdoma JAV remiamos Gaza Humanitarian Foundation (GHF) organizacijos, pastarosiomis savaitėmis tapo šimtų palestiniečių žūties vieta — žmonės žuvo bandydami pasiekti retas maisto siuntas[1].
Pasak CNN šaltinių Izraelyje, S. Witkoffas apsilankė būtent tame pagalbos punkte, kur, kaip teigia JT, buvo nužudyta dešimtys žmonių, daugiausia nuo Izraelio kariuomenės ugnies. GHF neigia šiuos kaltinimus, tačiau tarptautinės organizacijos, įskaitant „Human Rights Watch“, šiuos punktus jau pavadino „mirtinais spąstais“, kuriuose esą nuolat liejasi kraujas.
S. Witkoffo vizitas — jau antras nuo tada, kai Trumpas sugrįžo į valdžią 2025 metų pradžioje. Kartu su JAV ambasadoriumi Izraelyje Mike’u Huckabee, jis siekia išsiaiškinti esamą situaciją ir parengti naują pagalbos tiekimo planą. Pasak Baltųjų rūmų atstovės Karoline Leavitt, jie „susitiks su vietiniais gyventojais, kad išgirstų jų istorijas, ir pateiks planą prezidentui galutiniam patvirtinimui“.
„Tai ne labdaros scena — tai išgyvenimo drama“
Hamas pareigūnai pasmerkė S. Witkoffo vizitą. Buvęs Gazos sveikatos ministras Basemas Naimas pareiškė, kad „Gaza — ne gyvulių ferma“, ir pasmerkė amerikiečių elgesį, kuris, pasak jo, vaizduoja palestiniečius kaip elgetas, o ne kaip „laisvus, orius žmones, siekiančius tik savo laisvės ir nepriklausomybės“.
GHF buvo įsteigta 2025 metų gegužę, po to kai Izraelis apkaltino JT pagalbos agentūras perdavinėjant išteklius Hamas. Vis dėlto JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) atliko tyrimą, kuris neaptiko įrodymų, kad JAV skirta pagalba būtų sistemingai grobstoma ar patektų į teroristinių grupuočių rankas.
Tačiau tai nesumažino tarptautinės kritikos dėl GHF veiklos rezultatų. Per pastarąsias 24 valandas žuvo dar 91 žmogus, o sužeista apie 600, kai minios prie pagalbos punktų laukė maisto siuntų. Ketvirtadienį Izraelio kariai nukovė 19 žmonių prie pagalbos centrų centrinėje Gazoje ir Rafos mieste[2].
Alkanų minios, sugriauta tvarka ir mirštantys vaikai
JT ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Gazą jau apėmė badas. Vien trečiadienį nuo išsekimo mirė septyni vaikai, o bendras nuo mitybos stokos žuvusiųjų skaičius išaugo iki 154. „Mirtis nuo bado yra lėta ir skausminga“, teigiama PSO pareiškime. „Vaikai verkia tol, kol tampa per silpni net tai padaryti.“
Socialinė tvarka Gazoje beveik visiškai suirusi. Maisto furgonai, jei pasiekia teritoriją, neretai yra puolami minios. JT sako, kad vienintelis būdas užkirsti kelią plėšimui — nuolatinis ir pakankamas maisto tiekimas. Tačiau Izraelis iki šiol kontroliuoja visus pagrindinius pagalbos įėjimo kelius.
Nepaisant tam tikro palengvinimo, kai kurie pagalbos kanalai buvo atidaryti, humanitarinės organizacijos teigia, kad to neužtenka. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) nurodo, kad į Gazą patenkančio maisto kiekis vis dar yra „nepriimtinas“.
Kipro užsienio reikalų ministras Constantinos Kombos pranešė, kad šalis ruošiasi atnaujinti jūrų maršrutą, kuriuo pernai į Gazą buvo nugabenta apie 2 200 tonų pagalbos. Tačiau šis maršrutas buvo sustabdytas po kelių incidentų. „Padėtis Gazoje 0151 nepriimtina ir nepakeliama“, – sakė Kombos, ragindamas nedelsiant atverti teritoriją realiai pagalbai.
D. Trumpo atsakas ir geopolitinės pasekmės
S. Witkoffas prieš atvykdamas į Gazą susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Jie aptarė stringančias paliaubų derybas. Tuo pat metu Donaldas Trumpas pareiškė, kad greičiausias būdas išspręsti humanitarinę krizę — „Hamas turi pasiduoti ir paleisti visus įkaitus“. Šiuo metu grupuotė vis dar laiko apie 50 belaisvių.
Tiesa, kol kas nėra aišku, ar JAV planuoja bendradarbiauti su GHF, ar kurs alternatyvius pagalbos tinklus. Nors GHF remia Trumpo administracija, organizacija susilaukė daug kritikos dėl savo veiklos efektyvumo ir saugumo užtikrinimo.
Tuo tarpu vis daugiau šalių imasi simbolinių veiksmų — pripažįsta Palestinos valstybę. Kanada paskelbė apie ketinimą tai padaryti rugsėjį, jei Palestinos valdžioje bus įgyvendintos tam tikros reformos. Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Berlynas reaguos į bet kokius vienašališkus veiksmus iš Izraelio pusės.
Europos Komisija šią savaitę pasiūlė apriboti Izraelio dalyvavimą prestižinėse mokslo programose dėl krizės Gazoje. Nepaisant to, Izraelis neigia, kad šalyje yra badas, ir atmeta kaltinimus dėl pagalbos blokavimo. Tačiau pasaulinės kritikos banga – stipriausia nuo karo pradžios 2023 metų spalį — dar labiau spaudžia šalį sėsti prie derybų stalo.
