JAV atsidūrė finansinėje duobėje, bet ir toliau dosniai dalija paramą kitoms valstybėms
JAV iždo departamentas paskelbė, kad valstybės skola šiuo metu jau viršija 31 trilijoną JAV dolerių[1].
Ši žinia pasirodė praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai dar vasario mėnesį valstybės skola pasiekė rekordinę, iki tol nematytą 30 trilijonų JAV dolerių sumą.
Nors prie pastarosios sumos buvo priskaičiuoti 7 trilijonai JAV dolerių, išleisti ekonomikos skatinimui per COVID-19 pandemiją, dabar akcentuojama tai, kad JAV ypač dosniai dalina finansinę paramą užsienio valstybėms.
O pastaruoju metu JAV vyriausybė iš tiesų švaistosi milijoniniais finansinės paramos paketais. Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie 625 mln. JAV dolerių vertės ginkluotės paketą Ukrainai[2].
JAV Gynybos departamentas paskelbė apie 1,1 mlrd. JAV dolerių papildomą saugumo mechanizmą Ukrainai, kuris bus skirtas sustiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
JAV padeda ir Taivanui, kuriam suteikia 6,5 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą, ženkliai spartinančią ginklų pardavimą[3].
JAV dosnumu naudojasi ir Lietuva
Kongresas neseniai patvirtino papildomą finansavimo paketą, pagal kurį bendra Lietuvai skirta karinė parama 2022 metais padidės iki 141 mln. JAV dolerių. Ši pagalba yra 2,2 mlrd. dolerių vertės JAV paramos paketo dalis, skirto padėti Ukrainai ir 17 valstybių, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainai[4].
Toks JAV valdžios švaistymasis gali kaip reikiant supykdyti pačius amerikiečius, reikalaujančius valdžios atsižvelgti į vidines šalies problemas. Tačiau panašu, kad bet kokį nepasitenkinimą stengiamasi pažaboti baime. Kai kurios didžiausios valstijos jau ėmė perspėti gyventojus ruoštis ekstremaliai branduolinei situacijai.
Ekspertai kritikuoja tokius skubotus juodžiausio scenarijaus vaizdavimus ir teigia, kad Rusijos kalbos apie branduolinį ginklą yra tiesiog Vakarų erzinimas.
Amerikos valstybės skola didelė ir tik auga
Iždo departamento duomenys rodo, kad šiuo metu neišmokėta JAV valstybės skola siekia šiek tiek daugiau nei 31,1 tūkst. JAV dolerių, o bendra valstybės skola sudaro šiek tiek daugiau nei 31,1 trln. JAV dolerių[5].
Dar liepos mėnesį Kongreso biudžeto biuras prognozavo, kad iki šių metų pabaigos JAV federalinė skola sudarys 98 % BVP.
Dabar baiminamasi, kad didelė ir vis auganti skola gali sulėtinti ekonomikos augimą, padidinti palūkanų mokėjimus JAV skolos turėtojams užsienyje ir padidinti fiskalinės krizės riziką.
Dėl to JAV padėtis gali tapti jautresnė palūkanų normų didėjimui, o įstatymų leidėjai gali jaustis labiau suvaržyti priimdami politinius sprendimus.
Remiantis aukščiausių JAV valdžios institucijų skaičiavimais, kad būtų išvengta vyriausybės įsipareigojimų nevykdymo, Kongresas kitų metų pradžioje turi priimti teisės aktą, kuriuo būtų padidinta skolos riba. Šiuo metu viršutinė skolinimosi riba yra šiek tiek mažesnė nei 3,14 trln. JAV dolerių.
2021 m. įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad federalinio skolinimosi limitas būtų padidintas dar 2,5 trln. JAV dolerių 2021 m., kai federalinis skolinimasis pasiekė rekordinį lygį pandemijos metu[6].
Ukraina greičiausiai taps didžiausia JAV karinės pagalbos gavėja per pastarąjį šimtmetį, Taivanas taip pat sulaukia injekcijų
Tačiau JAV skola išaugo ne tik dėl pandemijos. Skolos augimui didelę įtaką daro ir tai, kad ši šalis dosniai remia užsienio valstybes. Vien Ukraina gali tapti didžiausia JAV karinės pagalbos gavėja per pastarąjį šimtmetį.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę paskelbė apie naują 675 mln. JAV dolerių vertės JAV karinės įrangos paketą ir 2,2 mlrd. JAV dolerių ilgalaikes investicijas, skirtas Ukrainos ir 17 kaimyninių šalių saugumui stiprinti[7].
Keliomis savaitėmis anksčiau JAV prezidentas J. Baidenas pristatė 3 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą – didžiausią iki šiol.
Bendra šiais metais Ukrainai skirta JAV karinė pagalba pasiekė 12,9 mlrd. JAV dolerių, o nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą – daugiau nei 15,5 mlrd. JAV dolerių.
Tuomet J. Bidenas taip pat paprašė Kongreso ateityje leisti skirti Ukrainai dar 13,7 mlrd. JAV dolerių, įskaitant papildomus pinigus karinei įrangai ir žvalgybai.
Tačiau analitikai teigia, kad dėl to, jog pagalba gaunama iš įvairių šaltinių, ne visada lengva atskirti, kokia finansinė parama buvo patvirtinta, pažadėta ar suteikta. Kai kurie mano, kad tikrieji JAV įsipareigojimai Ukrainai yra daug didesni: iki 40 mlrd. JAV dolerių saugumo pagalbos arba 110 mln. JAV dolerių per dieną per pastaruosius metus.
Be to, JAV remia ne tik Ukrainą. Gausios paramos ir lengvatų susilaukia ir Taivanas, kuriam JAV neseniai pažadėjo maždaug 6,5 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą bei užtikrino palankias sąlygas pigiau bei greičiau įsigyti ginklų.
Ukraina ir Taivanas bei Rytų Europa – visai ne pagrindinės paramos gavėjos
Tačiau jei žiūrėtume į praėjusių metų duomenis, nei Ukraina, nei Taivanas ar kitos Rytų Europos šalys net nėra minimos tarp pagrindinių finansinės JAV paramos gavėjų.
2021 m. JAV biudžete užsienio pagalbos išlaidoms skirti 38 mlrd. JAV dolerių. Beveik 25 proc. biudžeto skirta: Etiopijai (1,13 mlrd. JAV dolerių), Jordanijai (1,03 mlrd. JAV dolerių), Afganistanui (860 mln. JAV dolerių), Pietų Sudanas (821 mln. JAV dolerių), Kongas (814 mln. JAV dolerių), Jemenas (814 mln. JAV dolerių), Nigerija (803 mln. JAV dolerių), Sirija (774 mln. JAV dolerių), Sudanas (488 mln. JAV dolerių), Somalis (475 mln. JAV dolerių)[8].
Klaidas bandoma paslėpti piliečių baimėse?
Milžiniškoje skoloje paskendusi JAV dabar nebeturi kur trauktis. Įsipareigojimas remti Ukrainą iki pat karo pabaigos yra tvirtas ir buvo ne kartą viešai pakartotas.
Nors tokio masto parama gali nepatikti daliai amerikiečių, besitikinčių geresnio gyvenimo pačiose valstijose, neatrodo, kad dabartinė administracija būtų linkusi įsiklausyti į kritiką.
Priešingai, panašu, kad bet kokias sudėtingos finansinės situacijos bėdas ir baimes siekiama užglaistyti dar didesniais bauginimais. Štai Niujorkas ir Naujasis Džersis, rimtai atsižvelgdami į Rusijos grasinimus panaudoti branduolinius ginklus, dabar pradėjo platinti reklaminius pranešimus, skirtus amerikiečiams pasiruošti branduolinės atakos atvejams[9].
Rugsėjį Naujojo Džersio viešuosiuose autobusuose ant šonų pasirodė didelės reklamos, kuriose klausiama: „Ar žinote, ką daryti radiacinės avarijos atveju?“ Reklamoje piliečiams siūlomas trijų žingsnių vadovas, o panašios reklamos buvo pastebėtos ir Naujojo Džersio prekybos centruose, o anksčiau – ir Niujorko metro.
„Šios reklamos gali sukelti paniką, jose trūksta pačios svarbiausios informacijos, kuri galėtų išgelbėti milijonus gyvybių nuo visiško susinaikinimo“, – sakė organizacijos „Gydytojai už pasirengimą nelaimėms“ prezidentė, daktarė Jane Orient.
Vakarai demonstruoja silpnumą
Tiesa, kai kurie net ir JAV valdžiai prabilus apie galimą branduolinį pavojų, ragina išlaikyti šaltą protą. Nors Rusija periodiškai grasina Ukrainai ir Vakarams branduoliniu ginklu ir piešia juodžiausią galimą karo scenarijų, ekspertai teigia, kad daugelis Kremliaus veiksmų yra skirti būtent Vakarams suerzinti ir paveikti, taip sustiprinant baimę ir paniką.
Pavyzdžiui, žiniasklaida neseniai pranešė, kad Centrinėje Rusijoje juda keli rusų traukiniai, vežantys keletą retų lengvųjų šarvuočių BPM-97 Vystrel 4×4 su bokšteliais, kuriuose sumontuotos 30 mm patrankos. BPM-97 judėjimas sukėlė išskirtinį susidomėjimą, nes ši technika gali būti susijusi su Rusijos kariuomenės 12-ąja pagrindine valdyba, kuri prižiūri šalies branduolinį arsenalą[10].
Be to, NATO perdavė sąjungininkų vadavietėms žvalgybinę informaciją apie Rusijos specialiosios misijos povandeninio laivo „Belgorod“ judėjimą ir galimą dingimą[11].
Tačiau Lenkijos gynybos ekspertas Konradas Muzyka teigia, kad tai yra tik tam tikro signalo pasiuntimas Vakarams.
„Tai gali būti signalas Vakarams, kad Maskva eskaluoja padėtį arba ruošiasi strateginio atgrasymo pratyboms,“ – teigia ekspertas.
Dalis analitikų yra įsitikinę, kad Rusija su Vakarais tiesiog žaidžia nervų karą ir siekia įbauginti priešininkus, kurie moraliai jau yra palaužti dėl Europoje įsigalėjusios energinės krizės ir finansinių sunkumų.
