Europa negali pasikliauti JAV pažadais
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį įspėjo, kad Europa turi spręsti sunkumus, atsiradusius dėl JAV prezidento Joe Bideno priimto Infliacijos mažinimo įstatymo (IRA), kuriuo subsidijuojamos žaliosios energijos technologijos.
Kalbėdama universitete Briugėje, Belgijoje, susirinkusiems klausytojams U. von der Leyen teigė, kad Europos Sąjunga (ES) turi „imtis veiksmų, kad būtų atkurta pusiausvyra ten, kur dėl IRA ar kitų priemonių atsiranda rinkos iškraipymų“[1].
Rugpjūčio mėnesį priimtu IRA skatinamas JAV perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, sumažinant mokesčius JAV gaminamiems elektriniams automobiliams ir akumuliatoriams bei skiriant apie 370 mlrd. dolerių subsidijų žaliajai energijai.
ES vadovai teigia, kad 200 mlrd. eurų iš viso paketo yra susiję su nuostatomis dėl JAV vidaus gamybos, kurios gali pažeisti Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) taisykles ir pabrėžia, kad ES narių blokas negali konkuruoti su JAV mokesčių lengvatomis.
Nerimą keičia veiksmų planas
ES skelbia, jog netrukus pritaikys pagalbos taisykles, kad užkirstų kelią investicijų praradimui.
„Konkurencija yra gerai…, tačiau ši konkurencija turi būti vykdoma vienodomis sąlygomis. JAV IRA įstatymas turėtų priversti mus susimąstyti, kaip galėtume patobulinti savo valstybės pagalbos sistemas ir pritaikyti jas prie naujos pasaulinės aplinkos“, – sako EK pirmininkė U. von der Leyen[2].
Ši tema yra viena iš kelių esminių, įtrauktų į gruodžio 5 d. ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybos posėdžio darbotvarkę.
Posėdyje dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, prekybos sekretorė Gina Raimondo ir JAV prekybos atstovė Katherine. Taip pat JAV viešintys EK vykdomieji vicepirmininkai Valdis Dombrovskis ir Margrethe Vestager[3].
Šis formatas, žinomas kaip Prekybos ir technologijų taryba (TTC), buvo pradėtas praėjusiais metais, siekiant atkurti transatlantinius santykius.
„Europoje turėsime atlikti savo namų darbus. Mes kartu kovosime su klimato kaita, tačiau tai darysime naudodamiesi savo pramonės bazėmis“, – po susitikimo Merilende sakė už konkurenciją atsakinga EK narė ir EK pirmininkės pavaduotoja M. Vestager.
U. Von der Leyen teigia, kad nepaisant kilusių įtampų tarp ES ir partnerės Amerikos, abi šios šalys turi ir toliau bendradarbiauti, kad išspręstų labiausiai susirūpinimą keliančius IRA aspektus.
Tačiau EK pirmininkė pridūrė, kad ir pats Briuselis turi pakoreguoti savo taisykles, kad paskatintų viešąsias investicijas į žaliąsias technologijas ir iš naujo įvertintų tolesnio perėjimo prie ekologiškų technologijų finansavimo iš Europos lėšų poreikį.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas jau anksčiau paragino Briuselį ryžtingai reaguoti į naujas JAV subsidijas, o Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris perspėjo nesivelti į prekybos karą su JAV.
ES vidaus rinkos komisaras Thierry Breton perspėja, kad JAV IRA įstatymas sukurs konkurencinį disbalansą, dėl kurio ES įmonės atsidurs nepalankioje padėtyje ir paragino sukurti „Europos suverenumo fondą“, kuris remtų bloko pramonės projektus.
Ką siūlo ES?
Siekdama padėti Europos bendrovėms trumpuoju laikotarpiu, ES stengiasi sustiprinti „RePowerEU“ – bloko planą, kuriuo siekiama panaikinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro finansuojant ekologišką perėjimą[4].
„Tačiau taip pat turime galvoti ne tik apie kitus sprendimus. Naujai įžūliai mūsų konkurentų pramonės politikai reikia struktūrinio atsako. Tai reiškia, viena vertus, naują ir papildomą finansavimą (moksliniams tyrimams, inovacijoms ir strateginiams projektams) ES lygmeniu ir kita vertus, aukštesnio lygio politikos koordinavimą, pavyzdžiui, vandenilio, puslaidininkių, kvantinės kompiuterijos, dirbtinio intelekto (ir) biotechnologijų“, – teigia U. von der Leyen.
Pasak EK pirmininkės, kalbant apie švarioms technologijoms reikalingas deficitines žaliavas, Europa ir JAV gali sukurti alternatyvą Kinijos monopolijai, įsteigdamos kritinių žaliavų klubą.
„Idėja paprasta: bendradarbiavimas su partneriais ir sąjungininkais dėl tiekimo, gamybos ir perdirbimo suteikia mums galimybę įveikti šią monopoliją“, – teigia U. von der Leyen.
EK vadovė taip pat pabrėžia, kad Europa turi ir toliau bendradarbiauti su JAV, nes Kinija, kontroliuodama itin svarbias žaliavas, teikia milžiniškas subsidijas automobiliams, o tai galėtų reikšti, kad, pavyzdžiui, reikėtų susitarti dėl bendrų ES ir JAV elektromobilių įkrovimo standartų.
„Jei Europa ir Jungtinės Valstijos susitars dėl bendrų standartų, mes formuosime pasaulinius standartus ir nepaliksime to kitiems“, – sakė ji.
Susitikime proveržio pasiekti nepavyko
Pirmadienį vykusiame JAV ir ES prekybos atstovų susitikime proveržio pasiekti nepavyko. Skelbiama, kad abi šalys apžvelgė specialios darbo grupės darbą IRA srityje ir pažymėjo preliminarią padarytą pažangą, tačiau ji yra minimali.
„Akivaizdu, kad jie bando išdėstyti mums rūpimus klausimus nekonfliktiškai. Tai buvo pažymėta kaip ginčytina situacija, į kurią, manau, vis dar laukiame tvirtesnio atsakymo“, – teigė neįvardintas ES pareigūnas[5].
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje abiejų šalių pareigūnai kalbėjo taikiai ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą, o ES prekybos komisaras V. Dombrovskis sakė, kad „šiandien iš šio susitikimo išeiname šiek tiek optimistiškesni nei į jį atėję“.
Vis dėlto, Europos pareigūnai ir toliau teigia, kad geriausia šios situacijos baigtis būtų galimybė ES užsitikrinti tokias pat išimtis, kokios jau suteiktos Kanadai ir Meksikai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, vienas iš tarybos pirmininkų, teigė, jog „svarbiausia yra tai, kad esame pasiryžę judėti pirmyn kartu ne vienas kito sąskaita, bet vienas kito naudai“.
Abi šalys susitarė dėl daugybės kitų klausimų, įskaitant keitimosi informacija apie valstybės paramą puslaidininkių sektoriui sistemą, kad būtų padidintas skaidrumas. Jos taip pat sudarė susitarimą dėl ankstyvojo įspėjimo mechanizmo, skirto bendradarbiaujant sušvelninti puslaidininkių tiekimo grandinės sutrikimus, įgyvendinimo.
ES ir JAV taip pat pradėjo transatlantinę tvarios prekybos iniciatyvą, kuria siekiama mažinti anglies dioksido kiekį daug energijos naudojančiose pramonės šakose ir padėti pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos.
