JAV išves dalį karių iš Rumunijos, bet pajėgos Lenkijoje ir Estijoje lieka
Jungtinės Amerikos Valstijos pradeda mažinti savo karinių pajėgų dislokaciją Rytų Europoje. Trečiadienį JAV kariuomenė pranešė, kad 101-osios oro desanto divizijos 2-asis pėstininkų brigados kovinis vienetas, nuo 2022 metų dislokuotas Rumunijoje, bus grąžintas į Kentukį be pakeitimo. Tai reiškia pirmą oficialų žingsnį mažinant JAV karių skaičių NATO rytiniame flange nuo karo Ukrainoje pradžios.
Iki šiol Rumunijoje buvo dislokuota apie 1,700 JAV karių, daugiausia Mihailo Kogălniceanu oro bazėje netoli Juodosios jūros. Po pertvarkos jų liks apie 1,000. Rumunijos gynybos ministerija patvirtino, kad JAV pajėgų pasitraukimas iš rytinio NATO flango susijęs su visos Amerikos kariuomenės išdėstymo pasaulyje peržiūra.
Pasak JAV kariuomenės, šis žingsnis – ne pasitraukimas iš Europos, o pastangų subalansuoti pajėgų paskirstymą dalis. „Tai nėra JAV įsipareigojimų NATO mažinimas, o ženklas, kad mūsų sąjungininkai vis aktyviau prisiima atsakomybę už savo gynybą“, – rašoma JAV kariuomenės pranešime.
Vis dėlto sprendimas sukėlė pasipiktinimą Vašingtone: respublikonų vadovybė Kongrese kritikavo Pentagoną už tai, kad sprendimas priimtas be konsultacijų su karine vadovybe. Senato ir Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetų pirmininkai Rogeris Wickeris ir Mike’as Rogersas pareiškė, jog toks veiksmas „silpnina atgrasymą ir siunčia neteisingą signalą Rusijai tuo metu, kai prezidentas Trumpas siekia priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo“.
D. Trumpo strategija: mažiau telkti dėmesį į Europą, daugiau į Aziją
Šis karių sumažinimas Rumunijoje – pirmasis konkretus žingsnis įgyvendinant naująją JAV gynybos strategiją, kuri prioritetą teikia Indo-Ramiojo vandenyno regionui ir atsakui į augančią Kinijos karinę grėsmę. Donaldo Trumpo administracija ne kartą pabrėžė, kad JAV negali „nešti vienos Europos gynybos naštos“ ir siekia, kad NATO sąjungininkai daugiau investuotų į savo pajėgumus.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais JAV buvo dislokavusios apie 4 tūkst. karių Rumunijoje, kaip dalį NATO pastangų sustiprinti rytinį flangą ir parodyti solidarumą. Tačiau, pasak D. Trumpo administracijos pareigūnų, dabar prioritetai keičiasi – JAV daugiau dėmesio skirs savo sienų saugumui ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionui, kur stiprėja Pekino įtaka.
Rumunijos gynybos ministras Ionuțas Moșteanu pareiškė, kad tokio sprendimo buvo tikėtasi, ir pabrėžė, kad JAV ir toliau išlieka patikimas strateginis partneris. „Turime 3,500 NATO karių, įskaitant amerikiečius, ir to pakanka mūsų gynybos poreikiams. Tikėtis, kad už mus kariaus svetimos armijos, būtų nerealu. Mes patys investuojame į Rumunijos kariuomenę“, – sakė ministras.
Nepaisant švelninančių pareiškimų, sprendimas priimtas jautru metu – vos kelios savaitės po to, kai Rusijos dronai pažeidė Rumunijos oro erdvę. Kai kurie analitikai tai vertina kaip signalą, kad JAV, nors formaliai išlaiko įsipareigojimus NATO, siekia perkelti dalį atsakomybės pačioms Europos valstybėms.
JAV kariuomenė liks Lenkijoje ir Estijoje, bet Europa jaučia spaudimą
Skirtingai nei Rumunijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse JAV karių skaičius išliks toks pat. Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis po susitikimo su D. Trumpu patvirtino, kad amerikiečiai „ne tik neišves karių, bet prireikus gali net padidinti dislokaciją“. Šalies gynybos ministras Pawełas Zalewskis pridūrė, kad „lenkų–amerikiečių aljansas išlieka stiprus ir apčiuopiamas – jis remiasi konkrečiais veiksmais“.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur trečiadienį taip pat pranešė, kad JAV patvirtino savo karių buvimo tęstinumą Tapos karinėje bazėje. „JAV supranta, kokią svarbą jų buvimas turi atgrasymui nuo Rusijos. Šis sprendimas mums – geras signalas“, – sakė jis Estijos žiniasklaidai. Šiuo metu Estijoje dislokuota apie 700 amerikiečių karių, kurie dalyvauja bendrose pratybose ir rotaciniuose mokymuose.
Lenkija ir Baltijos šalys pastaraisiais mėnesiais aktyviai lobavo Vašingtone, ragindamos neišvesti karių iš regiono. NATO šalių atstovai pabrėžia, kad Rusijos agresija Ukrainoje tebėra reali grėsmė, o karinis JAV buvimas Baltijos jūros regione yra strateginė atgrasymo priemonė.
Kol kas Pentagonas tvirtina, kad pajėgų mažinimas Rumunijoje neturės įtakos bendram NATO saugumui. „Tai ne pasitraukimas iš Europos, o ženklas, kad sąjungininkai sustiprėjo“, – sakoma JAV kariuomenės pranešime. Tačiau užkulisiuose vis garsiau kalbama, kad šis žingsnis gali būti tik pradžia. Nes JAV siekia mažinti įsitraukimą Europoje.
Europa laukia atsakymo: ar kas užpildys spragą?
Šis sprendimas paliko Europą su esminiu klausimu – kas kompensuos amerikiečių karių sumažėjimą, jei ši tendencija tęsis? Kol Vokietija, Prancūzija ir Lenkija didina savo gynybos biudžetus, daugelis Rytų Europos valstybių vis dar priklauso nuo JAV infrastruktūros ir žvalgybos pajėgumų.
Politikos analitikai pabrėžia, kad D. Trumpo administracijos politika gali lemti ilgalaikį JAV vaidmens mažėjimą Europoje, o tai keistų visą saugumo architektūrą. „Jei Vašingtonas nusprendė, kad svarbiau sutelkti jėgas Azijoje, Europa turės išmokti gintis pati – nebe žodžiais, o realiomis investicijomis“, – sako vienas Briuselio analitikų.
JAV mažinant savo buvimą Rumunijoje, o ateityje galbūt ir kitose šalyse, NATO rytinis flangas išlieka saugus tik tiek, kiek patys europiečiai pasirengę prisiimti atsakomybę. Šiandienos žinia aiški – era, kai JAV be sąlygų dengė Europos saugumo skydą, pamažu artėja prie pabaigos.
