Svarbus laikotarpis JAV politiniame kalendoriuje
Lapkričio 8 d. JAV baigėsi vidurio kadencijos rinkimai – vienas iš svarbiausių įvykių šalies politiniame gyvenime. Šie rinkimai – neeiliniai. Jie nulems ne tik vidinius JAV politikos pokyčius, tačiau galės daryti įtaką ir pasaulio ekonomikai, JAV pozicijai Rusijos ir Ukrainos karo klausimu, Vašingtono santykiams su Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranu.
Prieš pat JAV vidurio kadencijos rinkimus, šiuo metu vieną žemiausių palankumo reitingų demonstruojantis prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad respublikonų pergalė gali susilpninti šalies demokratines institucijas ir panaikinti daugelį jo prezidentavimo pasiekimų.
„Šiandien susiduriame su lūžio tašku. Mes iki kaulų smegenų žinome, kad mūsų demokratijai gresia pavojus, ir žinome, kad dabar yra mūsų akimirka ją apginti“, – sakė J. Bidenas[1].
Tuo tarpu respublikonai kalba apie ateinančią „raudoną bangą“, kuri dominuos šiuose rinkimuose. Jie kaltina J. Bideno administraciją dėl kylančių kainų ir nusikalstamumo lygio, kritikuoja pernelyg dosnią JAV paramą Ukrainai.
Rinkimų išvakarėse savo prielankumą vienai ar kitai JAV politinei jėgai suskubo reikšti ir amerikiečių televizijos bei muzikos žvaigždės, nuomonės formuotojai, savo poziciją išreiškė ir tviterį įsigijęs turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas, paraginęs gyventojus šį kartą rinktis respublikonų pusę, taip siekiant atsverti jėgų balansą prezidento poste esančiam demokratui J. Bidenui[2].
Nepartiniai rinkimų stebėtojai prognozuoja, kad respublikonai 435 vietų Atstovų Rūmuose greičiausiai surinks maždaug 25 vietas. Tai bus daugiau nei pakankamai, kad respublikonai laimėtų daugumą.
Analitikai teigia, kad respublikonai taip pat gali gauti vieną vietą, kurios jiems reikia Senato kontrolei laimėti. Vis dėlto, pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad lenktynės yra itin įtemptos, o galutinės jų baigties gali tekti palaukti – dalis valstijų suskaičiuoti visus balsus gali tik po kelių savaičių.
Proga pasitikrinti savo populiarumą
Rinkimai JAV yra tarsi olimpinės žaidynės: prezidento rinkimai vyksta kas ketverius metus kartu su vasaros žaidynėmis: 2020, 2016, 2012, 2008, 2004. Tuo tarpu vidurio kadencijos rinkimai vyksta kas ketverius metus kartu su žiemos žaidynėmis: 2022, 2018, 2014, 2010, 2006, 2002 ir pan.
„Vidurio kadencijos“ rinkimais jie taip yra vadinami neatsitiktinai: jie vyksta įpusėjus prezidento kadencijai. Juos žinovai dažnai vertina kaip referendumą dėl dabartinio prezidento, jo administracijos, įvykdytų darbų ir bendrų piliečių politinių nuotaikų.
Šių metų lapkričio 8 d. vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose rinkėjai pirmą kartą turės galimybę aiškiai pasakyti, ką jie mano apie J. Baideno prezidentavimą[3].
Vidurio kadencijos rinkimuose paprastai dalyvauja mažiau rinkėjų, tačiau šiais metais vien tik iš anksto balsavo daugiau nei 42 mln. amerikiečių, o tai viršija 2018 m. skaičių. JAV rinkimų projekto duomenimis, nuo pirmadienio iš anksto asmeniškai buvo atiduota daugiau kaip 19,3 mln. balsų, o paštu – 22,7 mln. balsų.
Daugiausia dėmesio per vidurio kadencijos vidurio rinkimus skiriama dviem Kongreso rūmams: JAV Senatui ir Atstovų Rūmams. Atstovų rūmų nariai renkami dvejų metų kadencijai, todėl per kadencijos vidurio rinkimus sprendžiama dėl visų 435 vietų. O šių vietų svarba yra milžiniška.
„Kas kontroliuoja Atstovų Rūmus ar Senatą, tas kontroliuoja darbotvarkę“, – sako Džordžo Vašingtono universiteto politikos profesorius Garis Nordlingeris[4].
Daugumos partijai priklauso sprendimas, kas vadovaus svarbiems Kongreso komitetams, o prezidento galimybės įgyvendinti savo darbotvarkę priklauso nuo to, ar jo partija kontroliuoja dvejus Kongreso rūmus. Todėl dabar abiem partijoms pergalė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Ir tai nėra tik politikos klausimas.
Šiandien dauguma abiejų partijų narių – 72 proc. respublikonų ir 63 proc. demokratų – priešingai partijai priklausančius asmenis laiko amoraliais. Nuo 2016 m. šis skaičius gerokai išaugo.
Svarbu ir tai, kad daugelyje valstijų tarpiniai rinkimai turės tiesioginės įtakos 2024 m. prezidento rinkimams, nes nuo jų priklausys, kas nuspręs, kaip vyks balsavimas, kaip bus skaičiuojami balsai ir ypač – kas kontroliuos rinkimų rezultatų patvirtinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, rinkimų statymai yra ypač dideli.
Užsienio politiką į antrą planą nustums vidinės aktualijos
Rinkimai parodys ir tai, kokius užsienio ir vidaus politikos klausimus amerikiečiai laiko svarbiausiais. Tiesa, įdomu tai, kad užsienio politikos srityje abi besivaržančios partijos daugeliu svarbiausių klausimų sutaria. Jų skirtumai yra diplomatijos laipsnio klausimas, o diplomatija yra ypač svarbi pasaulinių neramumų ir konfliktų fone.
Pavyzdžiui, parama Ukrainai buvo remiama abiejų partijų ir tik pastarosiomis savaitėmis šis klausimas tapo labiau politizuotas. Kai kurie Kongreso respublikonai, siekdami paremti Ukrainą, yra labiau aršūs nei jų kolegos demokratai. Pavyzdžiui, kongresmenas Kevinas McCarthy teigia, kad jei respublikonai įgis daugumą, jis vadovaus pastangoms daug griežčiau prižiūrėti bet kokias papildomas lėšas Ukrainai[5].
Dar valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, JAV sustiprėjo griežtesnis abiejų partijų požiūris į Kiniją. Šių rinkimų metu, tikėtina, kad kiek griežtesnis respublikonų požiūris paskatins ideologiškai motyvuotą, prieš Kiniją nukreiptą retoriką.
Nuomonių skirtumas Rusijos atžvilgiu taip pat sumažėjo. Dabar tiek demokratai, tiek respublikonai įžvelgia pavojų Kremliuje.
Demokratų ir respublikonų nuomonės dėl politikos Irano atžvilgiu šiandien taip pat labiau sutampa, nei išsiskiria.
Vis tik, tikėtina, kad rinkimai labiau paveiks vidaus politiką. Šaliai kovojant su infliacija ir gresiančia recesija, ekonomika yra svarbiausias amerikiečių klausimas 2022 m. vidurio kadencijos rinkimuose.
Po to, kai šią vasarą Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą byloje „Roe prieš Wade“, kuris panaikino konstitucinę teisę į abortą, dabar apie reprodukcinę laisvę arba jos nebuvimą sprendžia gubernatoriai ir valstijų įstatymų leidžiamosios institucijos. Būtent abortų klausimas taip pat yra laikomas vienu iš pagrindinių šio rinkimų ciklo aspektų[6].
Tokios konservatyvios valstijos kaip Arizona, Kentukis, Teksasas, Misūris jau uždraudė abortus be jokių išimčių išprievartavimo ar net kraujomaišos atvejais, o daugybė kitų respublikonų vadovaujamų valstijų rengia teisės aktus, kuriais siekiama apriboti abortų prieinamumą.
J. Bideno administracija pažadėjo kodifikuoti „Roe“, jei į Senatą bus išrinkti demokratai, o demokratai išlaikys Atstovų Rūmų kontrolę. Tuo tarpu respublikonai žada toliau stengtis uždrausti abortus.
Amerikiečiams ypač svarbus ir ginklų kontrolės klausimas. Vien 2022 m. įvyko daugiau kaip 300 masinių šaudynių, o 2020 m. dėl su ginklais susijusių sužalojimų mirė 45 222 žmonės. Šiais metais Kongresas pirmą kartą per daugiau nei 25 metus priėmė federalinį teisės aktą dėl smurto naudojant ginklus, o valstijų ir vietos lygmeniu priimta šimtai įstatymų, rodančių, kad demokratai ir respublikonai gali suvienyti jėgas šiuo klausimu.
Rugpjūtį „Pew Research Center“ apklausė 7 647 JAV piliečių, siekdamas išsiaiškinti, kokie klausimai yra svarbiausi rinkėjams 2022 m. vidurio kadencijos rinkimuose. Tyrimas parodė, kad Kongreso rinkimuose rinkėjams svarbiausia yra ekonomika, po to seka ginklų politika, smurtiniai nusikaltimai, sveikatos apsauga, balsavimo politika, švietimas, paskyrimai į Aukščiausiąjį Teismą ir abortai.
Rezultatai gali nuvilti tiek demokratus, tiek ir respublikonus
Šiuo metu rinkimų rezultatai vis dar nėra aiškūs. Respublikonams kol kas nepavyko pasiekti stulbinančių rezultatų, tačiau demokratams pagrindo džiaugtis taip pat nėra. Respublikonai pirmauja lenktynėse dėl Atstovų Rūmų, nors jų kontrolė vis dar nėra aiški. Senato rinkimų rezultatai taip pat yra lygūs[7].
Daugelyje lenktynių galutinių rinkimų rezultatų greitai nesužinosime. Užsidarius rinkimų apylinkėms, tikėtina, kad kandidatų balsų skaičius keisis, nes vietos pareigūnai toliau skaičiuos balsavimo biuletenius, taip pat balsus, atiduotus paštu ar užsienyje.
Apylygė demokratų ir respublikonų kova siunčia niūrius signalus JAV politinėms jėgoms. Demokratai turėjo suvokti signalą, kad didelei daliai JAV piliečių jų politika nėra priimtina. Tuo tarpu respublikonai gali susirūpinti dėl artėjančių prezidento rinkimų.
Buvusi D. Trumpo padėjėja Sarah Matthews jau atvirai pareiškė, kad tai, kaip praėjo 2022 m. rinkimų naktis, rodo, jog D. Trumpas respublikonams kainuoja pernelyg daug laimėtinų vietų:
„Turite rekordinę infliaciją, padidėjusią baimę dėl nusikalstamumo, didžiausią istorijoje pasienio krizę, nepopuliarų prezidentą, o respublikonų pasirodymas vis tiek buvo nepakankamas. Ir tai didele dalimi lėmė D. Trumpo remiami kandidatai. Jie neatitiko kokybės. Manau, kad tai yra pamoka respublikonams, kad D. Trumpas nėra nacionalinis nugalėtojas, o kandidatų kokybė yra svarbi“[8].
Rusija stebi rinkimų JAV baigtį
Politinius įvykius ir galimus pokyčius JAV seka ir Rusija. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams sakė, kad Rusijos politinis elitas atidžiai analizuoja JAV vidurio kadencijos rinkimus[9].
„Nesakyčiau, kad mes viską metėme ir stebime – turime daug savų reikalų, kurie mums svarbesni. Tačiau, žinoma, mes atidžiai analizuojame gaunamą informaciją.“
Tačiau D. Peskovas sumenkino rinkimų svarbą ir sakė, kad jie nepakeis JAV ir Rusijos santykių, kurie smarkiai pablogėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Šie rinkimai negali nieko esminio pakeisti. Santykiai tebėra ir liks blogi“, – sakė jis.
