Dalis JAV siunčiamos technikos neatitiktų net NATO standartų
Naujausi tyrimai atskleidė nemalonią tiesą apie JAV karinę paramą Ukrainai. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomisto Jameso Hodsono, didelė dalis Amerikos siunčiamos technikos yra ne tik pasenusi, bet ir kelia tiesioginį pavojų ją naudojantiems Ukrainos kariams.[1]
Jo teigimu, įrangos gedimo rizika kai kuriais atvejais buvo net aštuonis kartus didesnė nei leidžiama pagal NATO reikalavimus. Tai reiškia, kad karo sąlygomis ginklai gali užstrigti, taikymo sistemos – neveikti, o šarvuoti automobiliai – sugesti tiesiog mūšio lauke.
„Žinoma, tai rizika kiekvienam kariui, kuris su ja dirba“, sakė Hodsonas.
Šie duomenys buvo pristatyti liepos 4-ąją Briuselyje vykusioje CEPS konferencijoje ir paremti pusės metų tyrimu, atliktu kartu su ekonomistu Danieliu Grosu iš Bocconi universiteto bei Europos politikos instituto.
Dalis pagalbos – tiesiog „nurašytas turtas“?
Kaip atskleidė tyrėjai, didelė dalis JAV perduotos įrangos, pagal Gynybos departamento apskaitą, buvo be likutinės vertės. Kitaip tariant, tai buvo technika, kurią pati JAV kariuomenė jau buvo pripažinusi netinkama naudoti.
„Jie tiesiog perdirba tai, kas liko sandėliuose“, – teigė Hodsonas.
Jo kolega Danielis Grosas pridūrė, kad kai kuriais atvejais JAV netgi deklaruodavo tas pačias siuntas kelis kartus – arba lėšas, arba fizinius vienetus.
Pasak ekspertų, nors dalis technikos buvo naudinga, didžioji dalis turėjo ribotą vertę Ukrainos kontekste. Šiuo metu vykstantis karas yra aukštųjų technologijų karas, o pasenusi įranga jame tiesiog neturi vietos.
Europa išsiveržia į priekį tiek kiekybe, tiek kokybe
Tyrime taip pat pažymima, kad pagal paskutinį Kiel Institute vertinimą, Europa jau aplenkė JAV pagal bendrą pažadėtą karinę pagalbą.[2] Vien per kovo–balandžio mėnesius ES šalys ir institucijos skyrė 10,4 mlrd. eurų karinei paramai bei 9,8 mlrd. eurų finansinei ir humanitarinei pagalbai – tai rekordinė dviejų mėnesių suma nuo karo pradžios.
Bendrai karinė parama iš Europos jau siekia 72 mlrd. eurų, o JAV – 65 mlrd. Tai pirmas kartas, kai Europa pagal šį rodiklį lenkia Ameriką. Šį šuolį daugiausia lėmė Šiaurės šalys (5,8 mlrd.), Jungtinė Karalystė (4,5 mlrd.) ir Prancūzija (2,2 mlrd.), tuo tarpu Vokietija sumažino savo paramą net 70 proc. – iki 650 mln. eurų.
Be to, Europos šalys dažniau tiekia naują įrangą, kuri efektyviau pritaikyta šiuolaikiniams karo veiksmams.
Aplink JAV paramą daugėja politinės sumaišties
Tuo metu Jungtinėse Valstijose auga politinė įtampa. Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad JAV parama Ukrainai siekia 300–350 mlrd. dolerių, tačiau nepriklausomi šaltiniai teigia, kad realus skaičius yra kur kas mažesnis – apie 119,7 mlrd. dolerių.[3] Net su visomis papildomomis išlaidomis „Operation Atlantic Resolve“ rėmuose, bendra suma neviršija 183 mlrd.
D. Trumpas taip pat dažnai akcentuoja, kad JAV teikia paramą kaip grantus, o Europa – kaip paskolas, kurias esą tikimasi atgauti. Tačiau duomenys rodo, kad tik apie 35 proc. ES pagalbos sudaro paskolos, kurios dažnai yra sąlyginės ir susijusios su kompensavimu iš įšaldyto Rusijos turto.
Ką tai reiškia Ukrainai?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis didesnė Europos atsakomybė reiškia ir didesnę įtaką būsimam taikos procesui. Tuo tarpu JAV, siunčianti techniką su nulinėmis likutinėmis vertėmis, tarsi iš dalies atsitraukia.
„Šiuo metu Ukraina balansuoja ant išlikimo ribos“, – teigė Danielis Grosas.
Pasak jo, šalies finansinis balansas yra „padengtas“, bet tik minimaliai – tiek, kad būtų išvengta žlugimo.
Karui tęsiantis, klausimas tampa ne tik apie ginklų kiekybę, bet ir apie jų kokybę, bei ilgalaikę strateginę viziją. Kol kas atrodo, kad senos JAV haubicos ir gendantys šarvuočiai neatsako į esminį Ukrainos poreikį – modernią, veikiančią ir patikimą paramą.
