JAV raketų atsargų trūkumas po karo su Iranu kelia rimtą nerimą gynybos ekspertams
Jungtinės Valstijos per 12 dienų karą su Iranu šių metų birželį sunaudojo apie ketvirtadalį savo modernių THAAD raketų atsargų, o tai, pasak buvusių gynybos pareigūnų, atskleidė pavojingą oro gynybos spragą ir išprovokavo kritikos bangą dėl prasto pasirengimo ilgalaikiam konfliktui.
Pasak dviejų su operacija susipažinusių šaltinių, JAV per šį laikotarpį Izraelyje paleido daugiau nei 100, o galbūt net 150 THAAD raketų. Tai — ženklus viso šios sistemos arsenalo sumažėjimas. Iš septynių JAV turimų THAAD sistemų dvi buvo dislokuotos Izraelyje[1].
Brangi ir lėtai gaminama sistema
THAAD (Terminal High Altitude Area Defense) yra viena pažangiausių gynybos sistemų, tačiau jos gamybos tempas neadekvatus vartojimui. 2024 metais JAV pagamino tik 11 raketų, o 2025-aisiais tikimasi gauti dar 12. Kiekviena raketa kainuoja apie 12,7 mln. dolerių.
Gynybos sekretoriaus atstovas Kingsley Wilson, komentuodamas išsekusias atsargas, pabrėžė, kad JAV kariuomenė „turi viską, ko reikia bet kokiai misijai vykdyti visame pasaulyje.“ Jis nurodė, kad operacija „Midnight Hammer“, kurios metu buvo sunaikinta Irano branduolinė infrastruktūra, yra to įrodymas.
Tačiau šį pareiškimą kritikavo gynybos ekspertai, tarp jų buvusi Pentagono strategijos sekretorė Mara Karlin, kuri perspėjo: „Šiuo metu oro gynyba yra aktuali visose pagrindinėse geopolitinėse arenose. Tačiau sistemų, raketų ir žmonių, kurie jas aptarnauja, tiesiog nepakanka.“
Strateginės spragos: perspėjimai ir kritika
Buvęs JAV kariuomenės pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, patvirtino, kad apie 25 proc. visų THAAD raketų buvo panaudota per karą Izraelyje. Jo teigimu, Pentagone pradėtas peržiūrėti karo laikotarpio atsargų modelis ir planuojamas reikšmingas gamybos pajėgumų plėtimas.
Pasak kito neseniai pasitraukusio gynybos pareigūno, „atsargos mažėja. Jų reikia daugiau ir greičiau.“ Jo žodžiais, šis klausimas buvo aktualus jau Joe Bideno administracijoje, o dabar, valdant Donaldui Trumpui, tapo dar aštresnis.
Dabartinėje situacijoje gynybos ekspertai įžvelgia rimtą pavojų JAV pajėgumams Azijoje. Kaip teigia Sidharthas Kaushalas iš Royal United Services Institute, „kinai šiuo požiūriu — laimėtojai. JAV išnaudojo nemažai savo galimybių Artimuosiuose Rytuose, o amerikietiškoji gynybos pramonė vargu ar pajėgs tokį kiekį greitai atkurti.“
Nors JAV ir Izraelio gynybos sistemos per karą perėmė didžiąją dalį Irano paleistų raketų, keli šimtai visgi pasiekė taikinius. Izraelio kariuomenė skaičiuoja, kad Iranas paleido virš 500 ilgo nuotolio balistinių raketų, iš kurių apie 14 proc. pasiekė apgyvendintas teritorijas. Tel Avivas ir kiti miestai patyrė didelius nuostolius – žuvo 29 žmonės, sunaikinta gyvenamųjų namų, infrastruktūra ir karinės bazės[2].
Ilgalaikės pasekmės gynybos strategijai
Vašingtone įsikūręs JINSA (Jewish Institute for National Security of America) think tank‘as įvertino, kad THAAD sistema perėmė beveik pusę visų sėkmingai numuštų raketų. Tai rodo, kad Izraelio turimų „Arrow“ raketų atsargos buvo nepakankamos, o „Iron Dome“ sistema nebuvo pritaikyta tokio nuotolio ginklams.
„Jungtinės Valstijos ir Izraelis dabar susiduria su būtinybe skubiai papildyti atsargas ir smarkiai didinti gamybos tempus,“ rašoma Ari Cicurelio ataskaitoje. Jis prognozuoja, kad atsargų atkūrimas dabartiniais tempais truks nuo trijų iki aštuonerių metų.
THAAD trūkumas ne tik apsunkina galimus konfliktus su tokiais priešininkais kaip Kinija, bet ir parodė, kaip ribotas yra JAV pasirengimas didelio masto susidūrimams.
„Dievas saugo, kad kiltų konfliktas Ramiojo vandenyno regione. Tai būtų milžiniškas smūgis mūsų pajėgumui palaikyti nuolatinį raketų tiekimą,“ sakė buvęs aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas, dalyvavęs operacijose prieš Jemeno hučius.
„Turime daryti pasirinkimus,“ pridūrė Jennifer Kavanagh, gynybos politikos tyrėja iš Defense Priorities. „Bideno administracija galėjo to išvengti, kai atsargos dar buvo pakankamos. Bet D. Trumpo administracija dabar jau nebegali ignoruoti šių kompromisų.“
