JAV ir Irano derybos Pakistane baigėsi be susitarimo, o Vance išvyko palikęs ultimatumą
JAV viceprezidentas J. D. Vance paliko Islamabadą po derybų su Iranu, kurios baigėsi be susitarimo. Jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pateikė „geriausią ir galutinį pasiūlymą“, tačiau detalių apie jo turinį neatskleidė.
Remiantis „Al Jazeera“ ir tarptautinių naujienų agentūrų informacija, Irano delegacijai artimi šaltiniai teigia, kad Vašingtonas galėjo ieškoti preteksto nutraukti derybas. Pasak jų, tolesni sprendimai dabar priklauso JAV pusei.
Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baghaei patvirtino, kad kai kuriais klausimais pavyko pasiekti bendrą supratimą, tačiau išliko esminių nesutarimų. Jis pabrėžė, kad „šios derybos vyko po 40 dienų primesto karo ir nepasitikėjimo atmosferoje. Natūralu, kad iš pat pradžių nesitikėjome pasiekti susitarimo per vieną susitikimą.“
Derybos baigėsi be aiškaus susitarimo, o abi pusės viešai demonstruoja skirtingas versijas, kas atsakingas už nesėkmę.
Didžiausias ginčas – JAV reikalavimas Iranui atsisakyti branduolinės programos
Vienas pagrindinių nesutarimų – JAV pozicija dėl Irano branduolinės programos. Kaip skelbia „Al Jazeera“, Vašingtonas siekia, kad Iranas atsisakytų teisės vykdyti bet kokią branduolinę veiklą, įskaitant ir civilinius ar medicininius tikslus.
Irano pusė tokį reikalavimą vertina kaip nepriimtiną. Teheranas ne kartą yra pareiškęs, kad neketina kurti branduolinio ginklo, tačiau nenori atsisakyti branduolinių technologijų apskritai.
JAV analitikas Davidas Des Rochesas teigė, kad Vašingtonas šiose derybose nekeičia savo pozicijos, o tik ją aiškiai įvardija. Pasak jo, JAV siekia užtikrinti, kad Iranas negalėtų išvystyti branduolinio ginklo.
Šis klausimas išlieka pagrindine kliūtimi susitarimui, nes abiejų šalių pozicijos kol kas nesuderinamos.
Karinis konfliktas ir gilus nepasitikėjimas apsunkina bet kokias taikos derybas
Derybos vyko itin įtemptame kontekste – po kelių savaičių karinių veiksmų tarp Irano, JAV ir Izraelio. Tai dar labiau didino nepasitikėjimą tarp šalių ir apsunkino kompromisų paiešką.
Papildomą įtampą kėlė tai, kad net ir paskelbus laikiną paliaubų režimą, kariniai veiksmai regione nesustojo. Kaip praneša „Al Jazeera“, Izraelis toliau vykdė smūgius Libane, o tai kėlė abejonių, kiek realiai laikomasi įsipareigojimų dėl ugnies nutraukimo.
Irano užsienio reikalų ministras A. Araghchi yra viešai išsakęs poziciją, kad taikos klausimas negali būti sprendžiamas izoliuotai. Pasak jo, stabilumas regione yra neatsiejamas nuo situacijos ne tik Irane, bet ir Irake, Jemene bei Libane.
Irano akademikas Mohsenas Farkhani teigė, kad Teheranas į derybas žiūri atsargiai ir nepasitiki JAV ketinimais. Jo teigimu, Iranas siekia parodyti tarptautinei bendruomenei, kad Vašingtonas nėra pakankamai nusiteikęs spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.
Tuo metu regione situacija išlieka įtempta. Kaip praneša „Al Jazeera“, Libane tęsiasi Izraelio smūgiai, o humanitarinė padėtis blogėja – daugiau nei milijonas žmonių yra priversti palikti savo namus.
Pakistanas, kuris tarpininkavo šioms deryboms, ragina abi puses išlaikyti dialogą. Vis dėlto kol kas nėra aišku, kada ir kokiu formatu galėtų įvykti kitas JAV ir Irano susitikimas.
