Amerikietiški branduoliniai ginklai – Jungtinėje Karalystėje
Pastaraisiais mėnesiais, ypač po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, vis dažniau girdime kalbas apie branduolinį karą. Iš Maskvos galime išgirsti grasinimų dėl vienos ar kitos Vakarų sostinės tariamo „nušluojimo nuo žemės paviršiaus“. Iš Vašingtono girdime nuraminti neva turinčius žodžius, jog „branduoliniame konflikte laimėtojų nebus“.
Tačiau būtent pati Amerika, neatsižvelgdama į galima įvykių eskalaciją ir pasipiktinimą, neabejotinai kilsiantį Rusijoje, regis, rengiasi dalį savo branduolinių pajėgumų perkelti į Europą, Jungtinę Karalystę. Apie tai praneša britų spauda, kuri pažymi, kad JAV karinės oro pajėgos jau skyrė 50 mln. dolerių oro pajėgų bazės, galinčios talpinti branduolinius ginklus ir esančios pietų Anglijoje, pajėgumams didinti[1].
JAV Kongresui pateiktame biudžeto pasiūlyme išlaidų pagrindimas aiškinamas kaip naujo, 144 vietų karių ir kariuomenės personalo bendrabučio statyba. Tačiau dokumente teigiama, kad čia apsistosiantis personalas potencialiai gali būti atsakingas už branduolinį saugumą.
Anot britų žiniasklaidos, šis žingsnis būtų „labiausiai konkretus Amerikos žingsnis savo branduolinių ginklų grąžinimo į Jungtinę Karalystę, link“.
Skelbiama, kad karių bendrabučio bei aviacijos bazės statybos prasidės kitais metais, manoma, kad statybos gali būti užbaigtos 2026 m.
Primename, kad JAV dar 2007 m. iš Jungtinės Karalystės, turinčios ir savų branduolinių pajėgumų, patraukė amerikietiškus branduolinius ginklus, tačiau patalpas, kuriose jie buvo laikomi, paliko užplombuotas, o ne nugriovė.
Dėl to, viešojoje erdvėje jau daugelį metų plito teorijos, kad įtampai regione išaugus, JAV į Jungtinę Karalystę savo ginklus grąžins. Gali būti, kad būtent dabar išaušo toks metas.
Ginklų perkėlimas slepiamas gynybiniais terminais
Nauji JAV karinių oro pajėgų biudžeto dokumentai aiškiai rodo, kad Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos siekia atkurti savo branduolinių ginklų misiją Junginės Karalystės teritorijoje[2].
Karinių oro pajėgų 2024 finansinių metų biudžeto pagrindimo dokumentuose, kurie yra parengti 2023 m. kovo mėnesį, pažymima, kad RAF Lakenheath bazėje, esančius maždaug už 100 km į šiaurės rytus nuo Londono, planuojama statyti „garantijų bendrabutį“.
„Garantijų bendrabutis“ yra trumpai paminėtas ir 2023 m. gynybos departamento liudijime Kongresui, tačiau čia daugiau papildomo paaiškinimo nėra.
„Garantijos“ yra karinis ir gynybinis terminas, paprastai vartojamas JAV Gynybos ir Energetikos departamentuose bei reiškiantis gebėjimą užtikrinti branduolinių ginklų saugumą, apsaugą ir efektyvią kontrolę.
Šiuose dokumentuose išskiriamas naujas reikalavimas pastatyti ir įrengti maždaug 144 vietų karinį bendrabutį, kuriame būtų galima apgyvendinti dėl galimos misijos „Surety“ padidėjusį tarnautojų skaičių. Siekiant pagrįsti naują statybą, dokumentuose pažymima:
„Dėl galimo „Surety“ misijos karių atvykimo ir dviejų F-35 eskadrilių išsilaipinimo, atsiradus oro karių antplūdžiui, Karališkosiose oro pajėgose Lakenheath bazėje, labai trūksta E4 ir žemesnio rango kariams skirtų gyvenamųjų patalpų“.
Dokumentuose taip pat pabrėžiama, kad šio planuojamo objekto ir pačios bazės plėtros statybas planuojama pradėti 2024 m. birželio mėnesį ir baigti 2026 m. vasario mėnesį.
Apie branduolinių pajėgumų perkėlimą JAV kalbėti vengia
Nors britų žiniasklaidoje nušviestos naujienos pati Jungtinė Karalystė ar Amerika komentuoti neskuba, pastarųjų dvejų metų JAV biudžeto duomenys tarsi aiškiai rodo, kad Jungtinės Valstijos iš tiesų imasi veiksmų atkurti savo branduolinę misiją Jungtinės Karalystės teritorijoje. JAV Jungtinėje Karalystėje branduolinių ginklų nelaikė jau 15 metų,nuo 2008 m., kai ginklai buvo išvežti iš RAF Lakenheath bazės.
Be to, pastaraisias metais JAV lyg ir vengia savo branduolinius pajėgumus iš naujo dislokuoti kitose valstybėse-partnerėse. Pavyzdžiui, 2021 m. gruodį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimą apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje, pabrėžė, kad Aljansas „nesirengia dislokuoti branduolinių ginklų kitose šalyse, išskyrus tas, kur ginklai jau yra“.
Kodėl tokia pozicija pakito? Gali būti, kad JAV šiuo metu tik rengia ir planuoja RAF Lakenheath infrastruktūros atnaujinimus taip, kad ateityje, esant krizei, karinė bazė potencialiai galėtų priimti branduolinius ginklus. O ir JAV institucijų formuluotė dokumentuose, kai nurodoma „potenciali „Surety“ misija“ rodo, kad oficialus sprendimas dėl dislokavimo dar nepriimtas.
Jeigu diskusijos kol kas tėra teorinės, siekiant ruoštis ateities grėsmėms, tai lyg ir atitiktų JAV bazių statybų ir atnaujinimo darbus kitose žinomose branduolinių ginklų saugojimo bazėse visoje Europoje.
Juk daugelyje jų taip pat vyksta modernizavimo darbai, skirti palengvinti greitą ginklų perkėlimą į bazę ir iš jos, taip siekiant padidinti operatyvinį lankstumą.
Atnaujinus RAF Lakenheath bazę ir kilus, pavyzdžiui, tikrai branduolinei krizei su Rusija, dalis JAV branduolinių ginklų galėtų būti greitai perkelta iš labiau pažeidžiamų rytinių bazių būtent į RAF Lakenheath, kuri yra JAV karinių oro pajėgų 48-ojo naikintuvų sparno, kurį sudaro daugiau kaip 4 000 karių ir 1 500 civilių, būstinė. Bazės kontrolė JAV karinėms oro pajėgoms perduota 1948 m.
Tiesa, verta paminėti, kad Jungtinės Valstijos, vykdydamos strateginius gynybos susitarimus ir įsipareigojimus NATO, jau seniai dislokavo branduolinius ginklus ir keliose kitose šalyse. Šie ginklai dažnai yra laikomi priimančiųjų šalių karinėse bazėse ir laikomi bendros gynybos strategijos sudedamąja dalimi.
Tokios NATO šalys-narės, pavyzdžiui, Vokietija, Belgija, Italija ir Nyderlandai, savo teritorijoje yra laikiusios JAV branduolinius ginklus pagal NATO „branduolinio dalijimosi“ susitarimą. Šiais ginklais siekiama atgrasyti potencialius priešininkus ir jie laikomi būdu parodyti NATO sąjungininkų solidarumą[3].
JAV branduolinius ginklus NATO bazėse Vakarų Europoje laikė nuo šeštojo dešimtmečio, kai Šaltojo karo metu augo įtampa su Sovietų Sąjunga. Pirmą kartą ginklai Jungtinei Karalystei buvo perduoti 1954 m., vėliau – Vokietijai, Italijai, Prancūzijai, Turkijai, Nyderlandams, Graikijai ir Belgijai.
Šiandien JAV taktiniai branduoliniai ginklai tebėra šešiose bazėse penkiose NATO šalyse narėse: Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turi savo branduolines pajėgas ir JAV ginklų nebeturi.
Britų aktyvistai branduoliniams pajėgumams jų žemėje sako „ne“
Pasigirdus kalboms apie galimą JAV branduolinių ginklų perkėlimą į Jungtinę Karalystę, savo žodį dėl to tarė ir aktyvistai.
Prieš tokį sprendimą nusistatę kampanijos dalyviai paragino britų vyriausybę griežtai atsisakyti suteikti JAV leidimą vėl dislokuoti branduolinius ginklus jų šalyje. Kampanija už branduolinį nusiginklavimą (CND) teigė, kad tai būtų „daugiau nei neatsakinga“ ir „keltų pavojų visai Jungtinei Karalystei“[4].
„Tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė leidžia šį dislokavimą, yra daugiau nei neatsakinga. Naujųjų B61-12 dislokavimas Europoje kenkia bet kokioms pasaulinės taikos perspektyvoms ir užtikrina, kad Didžioji Britanija taps JAV/NATO ir Rusijos branduolinio konflikto taikiniu“, – teigia aktyvistai.
Praėjusiais metais daugiau kaip 200 žmonių taip pat protestavo prie britų karinės bazės po to, kai JAV įtraukė Jungtinę Karalystę į branduolinių ginklų saugyklų Europoje sąrašą.
Tiesa, kur skubėti galbūt ir nėra, nes nei Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija, nei JAV Pentagonas kol kas branduolinių ginklų perkėlimo temos liesti nenori.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh neseniai sakė, kad JAV politika yra nei patvirtinti, nei paneigti branduolinių ginklų buvimo ar nebuvimo kokioje nors bendroje ar konkrečioje vietoje, faktą. Komentarų šia tema šykti ir britų pareigūnai.
