Šaukimas dar tik prasidėjo, o jau rikiuojasi savanorių eilės
Šią savaitę prasidėjus šaukimui į privalomąją karo tarnybą, Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba jau pranešė, kad beveik 4 tūkst. jaunuolių jau pasirinko tarnybą savo noru.
„Daugiau nei 3800 AČIŪ! Tiek jaunuolių savo noru pasirinko tarnybą 2026“, – žinia socialinėje feisbuko paskyroje pasidalino valdyba[1].
Metų pradžioje Lietuvos kariuomenė skelbė, kad į Krašto apsaugos ministerijoje sudarytą 2026-ųjų karo prievolininkų sąrašą pateko 42 556 jaunuoliai. O šiemet tarnybą esą atliks 3,9 tūkst. jaunuolių – kaip vėliau patikslino kariuomenės karo komendantūrų valdyba, jie atliks 9 mėnesių trukmės tarnybą, o dar apie 1,1 tūkst. asmenų esą galės rinktis ir kitas tarnybos rūšis.
Kaip skelbiama, per 9 mėnesių karo tarnybą teorinių ir praktinių žinių esą galima įgyti pasirinktose mokymosi programose: pėstininkų, vairuotojų, ryšininkų, šaulių bei paramedikų.
Šiemet – pasikeitusi šaukimo į tarnybą tvarka
Be pagrindinės tarnybos, daliai karo prievolininkų bus siūlomos alternatyvios programos: šimtai jaunuolių dalyvaus jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba atliks trumpesnę tarnybą pagal pagrindinio karinio rengimo ir karinės specialybės suteikimo programas. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas metų pradžioje kompiuterinės atrankos būdu, procesą stebint nepriklausomiems stebėtojams.
Nuo 2026 metų keičiasi ir šaukimo tvarka – į tarnybą bus kviečiami 18–22 metų jaunuoliai, o pilnametystės sulaukę moksleiviai, patekę į sąrašus, tarnaus iškart po mokyklos baigimo. Kartu griežtinamos tarnybos atidėjimo galimybės, tačiau studentams paliekamos alternatyvos – akademinės atostogos arba karinį parengtumą suteikiančios programos.
Be to, numatomos didesnės finansinės paskatos, ilginamas buvimo kariuomenės rezerve laikotarpis ir nuo 2025 metų įvedama prievolė 17-mečiams pateikti duomenis, kad pasirengimas tarnybai būtų sklandesnis.
Kalbama ir apie moterų šaukimą?
Tuo pačiu visuomenėje įsiplieskė ir didžiulė diskusija dėl neva lyčių nelygybės šaukiant į privalomąją karo tarnybą. Todėl pastarosiomis dienomis galima pamatyti vis daugiau antraščių su klausimu, ar gyventojai pritartų, jei būtų šaukiamos ir moterys.
Pastebėtina, kad tokiam sprendimui daugiausiai pritartų tie patys vyrai, o moterys turi ir savų argumentų – esą apie kokias lygias teises ir galimybes galima kalbėti, kai dailioji lytis turi dar ir gimdyti bei auginti vaikus. „Tai kam tada išvis tie vyrai?“ – klausė viena internautė.
Tačiau šiuo metu Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad privalomojo moterų šaukimo į karinę tarnybą klausimas šiuo metu nėra realiai svarstomas ir galėtų tapti aktualus tik atsiradus aiškiam poreikiui. Pasak ministro, praėjusiais metais tarnybą atlikusios moterys buvo savanorės, o dabartinis šaukimo modelis paremtas kariuomenės vadų ir karinės logikos nustatytais skaičiais, kurie atitinka Lietuvos saugumo poreikius[2].
R. Kaunas pabrėžia, kad diskusija apie privalomą moterų šaukimą galėtų prasidėti tik tuo atveju, jei ateityje kariuomenei nebeužtektų vyrų. Kol kas, ministro vertinimu, tai tėra „diskusija apie diskusiją“, nes nei kariuomenė, nei jos vadovybė nemato būtinybės keisti dabartinės tvarkos.
