Gyventojai kviečiami pasakyti griežtą NE bet kokiam visuotiniam mokesčiui už būstą
77.lt primena, kad jau ateinantį sekmadienį – balandžio 27 dieną 15 valandą – Vilniaus Katedros aikštėje įvyks gyventojų mitingas prieš valdančiųjų ketinimus įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Nors politikai tvirtina, kad šiam mokesčiui bus taikoma išimčių, o vidutinei šeimai jis esą vidutiniškai atsieitų vos 7 eurus per mėnesį, patys piliečiai teigia apskritai nesuprantantys, kam dar antrą kartą reikia mokėti už būstą, kurie jie patys įsigijo ir jau atsiskaitė arba moka už tai bankui (tokiu atveju turtas hipotekos sutartimi, kol už jį nėra galutinai atsiskaityta, priklauso bankui).
Vienas iš pagrindinių protesto organizatorių Raimondas Šimaitis sureagavo į tokius valdančiųjų pasvarstymus apie „nedidelį“ mokestį ir svarstė, jei jau teigiama, kad mokesčiai esą nekils, kodėl tada skelbiama apie tai, kad priėmus tokius mokesčių pasiūlymus, jau kitąmet į valstybės biudžetą esą būtų papildomai surinkta 248,7 mln. eurų lėšų, o jau 2027-aisiais – net 624,6 mln. eurų[1].
„Save protingais laikantys juokiasi iš protestuotojų, neva tas mokestis bus labai mažas ir nėra ko protestuoti.
Tai paaiškinkite man, prašau, jei mokesčių nekels, kodėl prognozuojamas daugiau nei dvigubas jų surenkamumas? Ir, jei galite, įvardykite, kuris mokestis per pastaruosius 10 metų nepakilo bent dvigubai?“ – kirto R. Šimaitis.
Ramina visuomenę: NT mokestis taip stipriai „neužsmaugs“
Praėjusį trečiadienį Finansų ministerija pristatė naują NT mokesčio projektą, kuris žada ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir įvesti daugiau teisingumo mokesčių sistemoje.
Nuo 2026 metų mokestis būtų taikomas tik tiems, kurių turtas viršija 40 tūkst. eurų vienam asmeniui, o šeimoms su trimis ar daugiau vaikų bei neįgaliu vaiku – nuo 50 tūkst. eurų. Įvedamas progresinis tarifas – nuo 0,1 proc. iki 1 proc., priklausomai nuo turto vertės, tačiau daugeliui gyventojų bus taikomos lengvatos: 50 proc. nuolaida deklaruotam būstui, o socialiai pažeidžiamoms šeimoms – net 75 proc. Skaičiuojama, kad šeima, turinti 250 tūkst. eurų vertės būstą, už jį mokėtų apie 85 eurus per metus.
Taip pat atsiras naujas 0,2 proc. mokestis komerciniam NT, bus apmokestinami apleisti ir nebaigti statiniai – jų tarifas sieks iki 4 proc.
Reforma palies ir kitas sritis – mažės PVM knygoms (iki 5 proc.), bet didės kultūros renginiams, apgyvendinimui ir šildymui (iki 12–21 proc.). Naujos įmonės galės naudotis dvejų metų mokestinėmis atostogomis, investicijos bus nurašomos į sąnaudas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtino, kad pokyčiai esą bus proporcingi ir neapsunkins viduriniosios klasės, o šildymo kompensacijas gaunantys žmonės nuo NT mokesčio bus visiškai atleisti. Tuo metu politikas Remigijus Žemaitaitis akcentuoja, kad mokestis neturi liesti žmonių, kurie jau dabar gyvena kukliai – tai, anot jo, valstybės moralinis įsipareigojimas.
Be to, paaiškėjo, kad dalis surinktų NT mokesčio lėšų keliaus ne tik į gynybą, bet ir į savivaldybių biudžetus – o tai kelia papildomų diskusijų dėl reformos tikslų, mat pirminė visuotinio NT mokesčio idėja buvo lėšų rinkimas krašto gynybai.
Lietuvos bankai džiūgauja: nuo jų pečių nuimamas solidarumo mokestis
Tuo tarpu, kol svarstoma apmokestinti gyventojus, valdžia nusprendė dalį naštos nuimti nuo bankų pečių ir atsisakyti kurį laiką taikyto bankų solidarumo mokesčio[2].
Mažėjant palūkanų normoms, laikinasis bankų solidarumo mokestis, anot Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, praranda savo pagrindą. Šis mokestis buvo įvestas kaip atsakas į netikėtai išaugusias bankų pajamas, tačiau dabar, kai situacija stabilizavosi, tokios pajamos nebėra laikomos išskirtinėmis. Todėl tęsti šio mokesčio taikymą, G. Šimkaus vertinimu, būtų nepagrįsta.
Kritiškai vertinamas ir siūlymas apmokestinti ne gyvybės draudimo įmokas – tai esą gali dar labiau slopinti ir taip ribotą draudimo paslaugų skvarbą šalyje.
Tuo pat metu Lietuvos bankas palaiko Finansų ministerijos siekį reformuoti mokesčių sistemą. Teigiamai vertinami siūlymai plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, mažinti biudžetui daug kainuojančias lengvatas, peržiūrėti PVM tarifus bei didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą.
Taip pat pritariama pelno mokesčio padidinimui ir saldintų gėrimų apmokestinimui kaip priemonei skatinti sveikesnius vartojimo įpročius. Lietuvos bankas pabrėžia, kad šios reformos yra būtinos siekiant tiek tvaresnio biudžeto, tiek didesnio socialinio teisingumo.
O kol Lietuvos bankai ašaroja dėl to, kad savo pelnu kurį laiką teko pasidalinti ir su valstybe, pats G. Šimkus pabrėžė, kad mūsų bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje, todėl natūralu, kad iš ten, kur pinigai kone ant medžių auga, bankai trauktis neketina. O štai sąlygos jiems tik lengvinamos ir lengvinamos.
