Jau netrukus Amerikos prezidentui J. Bidenui gali būti pradėtas apkaltos procesas
Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy prakalbo apie JAV prezidento Joe Bideno apkaltos galimybę. Antradienį Kapitolijuje sakydamas įprastines pastabas K. McCarthy kiek netikėtai pareiškė, kad Atstovų Rūmų respublikonų keliamus klausimus dėl Bidenų šeimos finansų reikia ištirti[1].
Nors Atstovų Rūmų pirmininkas pabrėžė, kad ankstesni tyrimai nenustatė jokių nusižengimų, tačiau apkaltos tyrimas, jo nuomone, „leidžia Kongresui gauti informacijos, kad būtų galima sužinoti tiesą“. Vėliau tokius savo komentarus Atstovų Rūmų pirmininkas pakartojo ir interviu kanale „Fox News“ metu[2].
„Tai pasiekia apkaltos tyrimo lygį, kuris suteikia Kongresui stipriausius įgaliojimus gauti likusias reikalingas žinias ir informaciją. Tikiu, kad mes seksime šį reikalą iki galo. Ir tai pakils iki apkaltos tyrimo taip, kaip mums liepia Konstitucija“, – teigia K. McCarthy.
Interviu su „Fox News“ metu K. McCarthy taip pat sakė, kad J. Bidenas „naudojasi tuo, ko nematėme nuo Ričardo Niksono laikų“, ir „pasinaudojo vyriausybės ginklavimu, kad gautų naudos savo šeimai ir atimtų iš Kongreso galimybę vykdyti priežiūrą“.
Tokie teiginiai užkliuvo demokratų partijos nacionalinio komiteto vadovui Jaimie Harrisonui. Jis pareiškė, kad tokiems Atstovų Rūmų pirmininko žodžiams įtakos daro pats buvęs JAV vadovas Donaldas Trumpas, besirengiantis kitų metų prezidento rinkimams.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ianas Samsas taip pat teigia, kad „Atstovų Rūmų narių noras persekioti JAV prezidentą, nepaisant tiesos, atrodo be galo didelis“.
„Užuot sutelkę dėmesį į tikrai svarbius klausimus, kuriuos amerikiečiai nori, kad spręstume, pavyzdžiui, toliau mažinti infliaciją ar kurti darbo vietas, Atstovų Rūmų respublikonai nori teikti pirmenybę šiems klausimams“, – kritiškai kalbas apie apkaltą J. Bidenui įvertino Baltųjų rųmų atstovas.
Daugėja įrodymų dėl Bidenų šeimos ryšių su užsienio įmonėmis
Atstovų Rūmų pradėtas apkaltos tyrimas būtų pirmas žingsnis siekiant J. Bideno interpeliacijos. Tačiau greito proveržio šioje istorijoje tikėtis neverta: manoma, kad toks tyrimas gali būti itin ilgas ir gali užsitęsti iki pat kitų metų JAV prezidento rinkimų.
Kaltinimai J. Bidenui būtų grindžiami neįslaptinta FTB „FD-1023“ forma, kurioje išsamiai aprašyti informatorių teiginiai apie tai, kad tuometinis viceprezidentas naudojosi savo įtaka, siekdamas gauti mokėjimų iš užsienio subjektų.
JAV jau kuris laikas kalbama apie tai, kad J. Bideno sūnus Hanteris ilgą laiką prekiavo tėvo įtaka, pardavinėjo jo paslaugas, kad užsitikrintų sau ir savo šeimai postus užsienyje ir milžiniškas finansines išmokas.
Pasak liudijimams Kongrese besiruošiančio buvusio H. Bideno draugo Devono Arčerio, pats J. Bidenas noriai dalyvavo telefoniniuose pokalbiuose su sūnaus verslo partneriais užsienyje[3].
Manoma, kad netrukus vyksiančiuose liudijimuose D. Arčeris Atstovų Rūmų pareigūnams turėtų papasakoti, kad jis matė, kaip H. Baidenas per garsiakalbį skambindavo savo tėvui ir supažindindavo jį su užsienio verslo partneriais ar potencialiais investuotojais.
Vieną 2015 m. gruodžio mėnesio dieną, skambutyje dalyvavo Ukrainos energetikos bendrovės „Burisma“ savininkas Nikolajus Zločevskis, kuris paprašė pasikalbėti su H. Bidenu, bet buvo sujungtas su J. Baidenu. „Burisma“ tuo metu mokėjo H. Bidenui 83 000 JAV dolerių per mėnesį.
O būtent šio skambučio metu Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Šokinas tyrė „Burisma“ veiklą dėl galimos korupcijos. Iki 2016 m. vasario 2 d. V. Šokinas turėjo areštuoti N. Zločevskiui, gyvenančiam Dubajuje, priklausančius namus, žemę ir prabangius automobilius, tačiau prokuroras netrukus buvo atleistas.
Atstovų Rūmų liudijimuose D. Arčeris turėtų kalbėti ir apie kitus verslininkų ir J. Bideno susitikimus „per garsiakalbį“. Kai kuriais atvejais tokiais skambučiais H. Bidenas siekė padaryti įspūdį potencialiems investuotojams, tačiau kartais, skambučiais iš tiesų vykdavo svarbūs susitikimai su partneriais iš Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano.
Be to, praėjusią savaitę senatorius Č. Grasslis paviešino naują FTB dokumentą, iš kurio matyti, kad konfidencialus šaltinis buvo pranešęs FTB, jog pats J. Bidenas dalyvavo nusikalstamoje kyšininkavimo schemoje su N. Zločevskiu. Tuo metu J. Bidenas buvo viceprezidentas[4].
Dokumentuose teigiama, kad Ukrainos dujų bendrovės „Burisma“ vadovai į valdybą pasikvietė H. Bideną, kad šis „per savo tėvą, suteiktų bendrovei apsaugą“. Tuo metu „Burisma“ siekė užsiimti verslu Jungtinėse Valstijose, tačiau Ukrainoje susidūrė su korupcijos tyrimu.
FTB informatoriaus dokumente teigiama, kad N. Zločevskis pareiškė, jog turi sumokėti 5 mln. dolerių H. Bidenui ir 5 mln. dolerių J. Bidenui. Tokį susitarimą jis apibūdino žodžiu „poluchili“, kuris reiškia „priverstinį arba prievartinį mokėjimą“.
N. Zločevskis neva net teigė turįs daug tekstinių žinučių ir įrašų, kurie rodo, kad jis buvo priverstas sumokėti Bidenų šeimui. N. Zločevskis taip pat išsaugojo du dokumentus, kaip susitarimo įrodymą, tačiau teigė, kad jis galiausiai nesiuntė jokių lėšų tiesiogiai J. Bidenui.
Buvusiam prezidentui D. Trumpui apkalta buvo rengiama du kartus
Galima apkalta J. Bidenui būtų didžiulis smūgis prezidentui, besiruošiančiam ir 2024 m. siekti prezidento posto. Diskusijos dėl šio J. Bideno žingsnio ir taip netyla, o visuomenė dėmesį atkreipia ne tik į galimai neteisėtas dabartinio JAV lyderio veiklas, tačiau ir į jo amžių: jam jau 80 m.
Kita vertus, apkaltos procesai JAV vadovui nėra didžiulė naujiena. Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui buvo iškeltos net dvi apkaltos bylos. Pirmoji apkaltos procedūra vyko 2019-2020 m. Šis apkaltos procesas buvo susijęs su D. Trumpo saitais su Ukraina.
Apkalta prasidėjo 2019 m. gruodžio mėnesį, kai Atstovų Rūmai, atsakingi už apkaltos proceso inicijavimą, apkaltino prezidentą D. Trumpą piktnaudžiavimu įgaliojimais ir trukdymu Kongresui.
Pagrindinis klausimas tuomet buvo 2019 m. liepos 25 d. įvykęs prezidento D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbis telefonu. Teigiama, kad šio pokalbio metu prezidentas D. Trumpas ragino V. Zelenskį ištirti J. Bideno ir jo sūnaus H. Bideno veiklą.
2019 m. gruodį Atstovų Rūmai balsavo už D. Trumpo apkaltą ir jis tapo trečiuoju JAV prezidentu istorijoje, kuriam Atstovų Rūmai paskelbė apkaltos procedūros pradžią. Tiesa, nors po to apkalta persikėlė į Senatą, 2020 m. vasario 5 d. Senatas D. Trumpą išteisino.
Antrasis apkaltos procesas prasidėjo 2021 m. sausio mėnesį ir vyko dėl tų pačių metų sausio 6 d. riaušių Kapitolijuje. Atstovų Rūmai tuomet apkaltino D. Trumpą sukilimo kurstymu.
Tačiau Senato procesas dėl antrojo apkaltos proceso prasidėjo D. Trumpui jau pasitraukus iš pareigų, o 2021 m. vasario 13 d. jau buvęs JAV prezidentas buvo išteisintas.
