Izraelio parlamentas patvirtino įstatymą, numatantį mirties bausmę už mirtinus išpuolius
Izraelio parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris numato mirties bausmę už išpuolius, laikomus terorizmu. Už įstatymą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 48. Tarp palaikiusiųjų buvo ir ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.[1]
Šį įstatymą aktyviai stūmė nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras. Po balsavimo jis pareiškė: „Mes sukūrėme istoriją. Pažadėjome – įvykdėme.“ Prieš balsavimą jis viešai demonstravo paramą įstatymui, segėdamas kilpos formos ženklelį.
Kalbėdamas parlamente, ministras pabrėžė griežtą naujos tvarkos kryptį. „Nuo šiandien kiekvienas teroristas žinos, ir visas pasaulis žinos, kad tas, kuris atima gyvybę, valstybė atims jo gyvybę“, – sakė jis.
Naujas reguliavimas pirmiausia galės būti taikomas palestiniečiams
Pagal naują įstatymą mirties bausmė gali tapti pagrindine bausme palestiniečiams Vakarų Krante, nuteistiems už tyčinius mirtinus išpuolius. Tokias bylas nagrinėja Izraelio kariniai teismai, kurie taikomi būtent šio regiono gyventojams.
Įstatyme numatyta, kad bausmė būtų vykdoma pakariant. Ji turėtų būti įvykdyta per 90 dienų nuo nuosprendžio, su galimybe terminą pratęsti iki 180 dienų. Tik išimtiniais atvejais bausmė galėtų būti pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.[2]
Civiliniuose teismuose įstatymas teoriškai leidžia skirti mirties bausmę ir Izraelio piliečiams. Tačiau sąlyga, kad nusikaltimas turi būti padarytas siekiant paneigti Izraelio valstybės egzistavimą, praktikoje šią nuostatą riboja. Teisininkų nuomone, tai reiškia, kad ji daugiausia būtų taikoma palestiniečiams.
Įstatymas sulaukė kritikos dėl diskriminacijos ir galimų teisinių pažeidimų
Įstatymas iškart sulaukė kritikos tiek Izraelyje, tiek tarptautinėje erdvėje. Izraelio pilietinių teisių organizacija paskelbė kreipusis į Aukščiausiąjį Teismą, teigdama, kad teisės aktas yra „diskriminuojantis pagal savo esmę“.
Kritikai pažymi, kad įstatymas gali prieštarauti pagrindiniams šalies teisės principams. Taip pat keliami klausimai dėl Izraelio parlamento teisės reguliuoti Vakarų Kranto teritoriją, kuri nėra laikoma suverenia Izraelio dalimi.
Tarptautiniu lygiu kelios Europos valstybės paragino atsisakyti šio sprendimo. Jų teigimu, mirties bausmė yra neetiška ir neturi atgrasomojo poveikio. Europos Taryba įstatymo priėmimą pavadino rimtu žingsniu atgal.
Palestinos valdžia šį sprendimą įvertino dar griežčiau. Ji pareiškė, kad įstatymas siekia įteisinti ne teismo sprendimu pagrįstą žudymą ir neturi teisinio pagrindo Palestinos teritorijose. Tuo tarpu dalis Izraelio politikų įspėja, kad tokie sprendimai gali dar labiau didinti įtampą regione.
JT žmogaus teisių vadovas ragina Izraelį atšaukti naują mirties bausmės įstatymą
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas kovo 31 dieną paragino Izraelį atšaukti naują įstatymą, numatantį mirties bausmę pakariant palestiniečiams, nuteistiems kariniuose teismuose už mirtinus išpuolius. Jo teigimu, toks reguliavimas pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę. Pareiškimas buvo išplatintas žiniasklaidai tą pačią dieną.
„Tai kelia rimtų abejonių dėl teisingo proceso pažeidimų, yra giliai diskriminuojantis ir turi būti nedelsiant atšauktas“, – sakė V. Turkas. Jis pabrėžė, kad įstatymas neatitinka Izraelio tarptautinių teisinių įsipareigojimų. Kritika nukreipta į tai, kaip įstatymas taikomas ir kokias procedūras numato.
Pasak JT žmogaus teisių vadovo, įstatyme nenumatyta galimybė suteikti malonę. Taip pat numatyta, kad mirties bausmė turi būti įvykdyta per 90 dienų nuo nuosprendžio. Tokios nuostatos, jo vertinimu, prieštarauja pagrindiniams teisės principams.
