Šūviai prie maisto dalijimo punkto Gazoje parodė, kad naujoji pagalbos sistema nevaldoma
Per incidentą Gazoje, kai Izraelio pajėgos paleido ugnį į minią žmonių prie maisto dalijimo centro, žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 48 buvo sužeisti. Sveikatos apsaugos pareigūnai nurodo, kad dauguma sužeistųjų patyrė šautines žaizdas.
Pasak liudininkų, Izraelio kariškiai pradėjo šaudyti po to, kai minia pralaužė aptvarą aplink naujai įrengtą maisto sandėlį Rafahoje. Kai kuriais duomenimis, tuo metu virš teritorijos skridęs karinis sraigtasparnis leido signalines raketas, o fone girdėjosi pavieniai šūviai[1].
Naujasis punktas buvo valdomas organizacijos Gaza Humanitarian Foundation (GHF), kuriai Izraelis suteikė leidimą perimti pagalbos dalijimo funkcijas. Tačiau antradienį tūkstančiai žmonių, alkani ir beviltiški po daugiau nei dešimt savaičių trukusios blokados, veržėsi per karines užkardas, siekdami pasiekti šį centrą.
GHF atstovai pripažino, kad dėl žmonių antplūdžio dalis komandos buvo priversta atsitraukti ir palikti punktą be kontrolės. Organizacija teigė, kad tai buvo siekis „leisti mažai žmonių grupei paimti pagalbą saugiai ir išsisklaidyti“, bet realybėje tai tapo chaotiška scena.
Nauja sistema kritikuojama dėl neefektyvumo, rizikos ir politinių motyvų
Izraelio kariuomenė tvirtino, kad buvo paleisti tik „įspėjamieji šūviai“ siekiant atkurti tvarką, tačiau patys į žmones nešaudė. Nepaisant to, liudininkų parodymai ir vaizdo medžiaga rodo, kad buvo kilęs tikras panikos protrūkis, o šimtai žmonių, tarp jų ir moterys bei vaikai, spruko nuo šūvių, kai kurie užstrigę tarp atitvarų ar susižaloję griūdami.
Jungtinių Tautų ir kitų pagalbos organizacijų atstovai nuo pat pradžių kritikavo šią naują, JAV remiamą, pagalbos paskirstymo sistemą, teigdami, kad ji ne tik neefektyvi, bet ir kelia riziką tiek darbuotojams, tiek gavėjams[2].
JT Palestinos pabėgėlių agentūros (UNRWA) vadovas Philippe’as Lazzarini pareiškė, kad naujasis modelis „švaisto resursus ir nukreipia dėmesį nuo žiaurumų“. Pasak jo, humanitarinės organizacijos Gazoje, įskaitant UNRWA, jau turi veikiančią sistemą ir gali pasiekti žmones, jei tik būtų leidžiama dirbti.
Tuo metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pripažino, kad „akimirkai buvo prarasta kontrolė“, tačiau patikino, jog situacija greitai stabilizuota. Jis dar kartą pakartojo, kad Izraelis ketina perkelti visus Gazos gyventojus į „sterilią zoną“ pietuose, kol kariai vykdys operacijas kitur.
Pagalbos organizacijos atsitraukia, o bado krizė gilėja
Naujoji sistema susilaukė ir vidaus kritikų: sekmadienį iš pareigų atsistatydino Jake’as Woodas, GHF įkūrėjas ir direktorius, teigdamas, kad organizacija nepajėgi vykdyti pagalbos dalijimo „išsaugodama humanitarinius principus: žmoniškumą, neutralumą, nešališkumą ir nepriklausomybę“.
Prieš tai Jungtinės Tautos ir kitos nevyriausybinės organizacijos buvo atsisakiusios bendradarbiauti su GHF, tvirtindamos, kad tai keltų grėsmę jų vertybėms, darbuotojų saugumui ir paramos gavėjams. Humanitarinės organizacijos taip pat įspėja, kad maisto stygiaus krizė pasiekia kritinį lygį.
Anksčiau šį mėnesį Pasaulinės maisto saugos stebėsenos tinklas (IPC) prognozavo, kad beveik 71 000 vaikų iki penkerių metų Gazoje gali būti ūmiai išsekę, iš jų daugiau kaip 14 000 sunkiai. Jungtinės Tautos sako, kad pusė milijono žmonių jau dabar susiduria su bado grėsme, o situaciją dar labiau blogina tai, jog dėl kuro trūkumo neveikia net Pasaulio maisto programos valdomos duonos kepyklos.
Organizacijos, įskaitant „ActionAid“, paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: „Pagalba, kuri tarnauja kaip priedanga smurtui, nėra pagalba. Tai humanitarinė uždanga karinei kontrolei ir gyventojų nusavinimui.“ Kol vyriausybės ginčijasi dėl schemų ir procedūrų, bado laikrodis Gazoje tiksi toliau.
