Paliaubos tarp Irano ir Izraelio paskelbtos, bet įgyvendinamos sunkiai
Antradienį paskelbta paliaubų tarp Irano ir Izraelio pradžia pasirodė trapi — abi pusės apkaltino viena kitą susitarimo pažeidimais, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai išreiškė nusivylimą dėl nesuvaldomų veiksmų.
„Mes iš esmės turime dvi šalis, kurios kovojo taip ilgai ir taip stipriai, kad jos nebežino, ką, po velnių, daro“, kalbėjo D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą[1].
Tuo metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Iranui buvo padaryta didžiulė žala, „branduolinė programa sužlugdyta“. Tačiau JAV gynybos žvalgybos agentūra (DIA) pirmadienį pateikė pradinį vertinimą, kuriame teigiama, kad Iranui pavyks atkurti branduolinės programos pajėgumus vos per kelis mėnesius. Apie tai „Associated Press“ pranešė du šaltiniai, susipažinę su ataskaita, kuriems nebuvo leista viešai komentuoti šio klausimo.
Šis vertinimas prieštarauja ankstesniems D. Trumpo pareiškimams, kad Irano branduolinė programa buvo „visiškai ir galutinai sunaikinta“. Baltieji rūmai šią žvalgybos ataskaitą pavadino „visiškai klaidinga“. Nepaisant to, netrukus po paliaubų paskelbimo Izraelis apkaltino Iraną paleidus raketas į šalies teritoriją. Irano kariuomenė tai neigė, tačiau šiaurės Izraelyje nuaidėjo sprogimai, įsijungė sirenos, o Izraelio kariuomenė pranešė perėmusi dvi raketas.
Prezidentas D. Trumpas dar kartą išsakė nusivylimą, tiek Izraelio, tiek Irano veiksmais, tačiau socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad „ISRAELIS nebeužpuls Irano. Visi lėktuvai apsisuks ir grįš namo, draugiškai pamojavę Iranui. Niekas nenukentės, paliaubos įsigaliojo!“
B. Netanyahu biuras patvirtino, kad sunkesni smūgiai Iranui buvo sustabdyti po pokalbio su D. Trumpu. Iranas tuo tarpu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė, kad „Islamo Respublika iš šio agresijos akto išėjo išdidžiai ir tvirtai“, o šalies atstovas Amir Saeid Iravani pažymėjo: „Tai dar kartą įrodo paprastą tiesą, vienintelis kelias išspręsti šią nereikalingą krizę dėl taikios branduolinės programos yra diplomatinis.“
Konfliktas truko dvylika dienų ir paliko šimtus aukų
Karinė eskalacija tarp Izraelio ir Irano prasidėjo birželio 13 dieną, kai Izraelis netikėtai surengė oro smūgius prieš Irano branduolinius ir karinius objektus. Tel Avivas argumentavo, kad tokie veiksmai buvo būtini siekiant užkirsti kelią Teherano branduolinių ginklų kūrimui. Iranas savo ruožtu atsakė raketų ir bepiločių atakomis.
Per visą dvylikos dienų konfliktą Izraelyje žuvo mažiausiai 28 žmonės, daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti. Irane, remiantis žmogaus teisių organizacijos iš Vašingtono, „Human Rights Activists“, duomenimis, žuvo 974 žmonės, tarp jų 387 civiliai ir 268 saugumo pajėgų atstovai. Dar 3 458 buvo sužeisti.
Sekmadienį JAV surengė smūgius keliuose Irano branduoliniuose objektuose, pasitelkdamos vadinamuosius „bunker-buster“ sprogmenis. JAV prezidentas Trumpas po smūgių telefonu ragino B. Netanyahu susilaikyti nuo papildomų puolimų ir ieškoti diplomatinių sprendimų. Vėliau, pirmadienį, kai Iranas surengė ribotą raketų ataką prieš JAV karinę bazę Katare, Trumpas paskelbė paliaubas.
Savo socialinių tinklų paskyrose D. Trumpas rašė: „Abi šalys, Izraelis ir Iranas, nori nutraukti karą vienodai! Man buvo didelė garbė sunaikinti visas branduolines pajėgas ir tada sustabdyti karą!“
Nepaisant to, antradienio rytą, maždaug valandą po paliaubų įsigaliojimo, Izraelio kariuomenė užfiksavo dar vieną raketų paleidimą iš Irano. Gynybos ministras Israelis Katzas nurodė atnaujinti puolimą, teigdamas, kad Iranas „visiškai pažeidė“ susitarimo sąlygas. Tuo tarpu Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad ji atakavo „karinius ir logistikos centrus“ Izraelyje „pačiomis paskutinėmis akimirkomis, prieš įsigaliojant paliauboms“.
Dėl šio konflikto taip pat kilo susirūpinimas dėl galimų ekonominių padarinių. Iranas pagrasino uždaryti Hormūzo sąsiaurį, svarbiausią pasaulyje naftos transporto kelią. Kinija, pagrindinė Irano prekybos partnerė ir naftos pirkėja, pareiškė esanti sunerimusi dėl „escalacijos spiralės“, tačiau išreiškė viltį, kad paliaubos padės išlaikyti Irano naftos eksportą[2].
Nors abi šalys skelbia pergalę, ginklai dar nesudėti?
Po įtemptų derybų ir D. Trumpo spaudimo, abi pusės pareiškė laimėjusios. Iranas paskelbė: „Priešas neturėjo kitos išeities, kaip tik atsitraukti, išreikšti apgailestavimą ir vienašališkai nutraukti agresiją.“ Izraelio vyriausybė pareiškė: „Tai didelė Izraelio žmonių ir karių pergalė, kuri pašalino dvi egzistencines grėsmes ir užtikrino Izraelio amžinumą.“
Tačiau civiliai gyventojai abiejose pusėse patyrė didžiules netektis. Pirmadienį Iranui pataikius į septynių aukštų gyvenamąjį namą Beer Šeboje, žuvo keturi žmonės, dar 30 buvo sužeista. Viena gyventoja, 27 metų psichologė Jessica Sardinas, sakė: „Niekada netikėjau, kad bus paliaubos. Bet tikiuosi, kad bus, mes kasdien esame pavojuje.“
Pasak Izraelio kariuomenės, Iranas iki paliaubų pradžios paleido penkias raketų bangas, o Izraelis paskutinėmis valandomis smogė dešimtims objektų. Viena iš atakų nukovė aukšto rango branduolinį mokslininką Mohammadą Rezą Sedighį Saberą, kuris tuo metu buvo savo uošvio namuose Šiaurės Irane.
Amnesty International pasmerkė abiejų pusių veiksmus. Organizacijos generalinė sekretorė Agnès Callamard pareiškė: „Tiek Izraelio, tiek Irano valdžia dar kartą parodė visišką žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymą, vykdydamos rimtus tarptautinius nusikaltimus visiškai nebaudžiamai.“
Amnesty taip pat griežtai sukritikavo Izraelio smūgį Teherano Evino kalėjimui, kuris įvyko pirmadienį — šis kalėjimas talpina šimtus politinių kalinių, įskaitant žmogaus teisių gynėjus.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos duomenimis, per 12 dienų trukusį konfliktą smūgiai dažnai kliudė civiliams objektams: gyvenamiesiems namams, ligoninėms, mokykloms ir transporto infrastruktūrai. Ši situacija sukėlė platų vidaus perkėlimą Irane — šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus[3].
Kuriose Irano vietovėse žmonės rinkosi į vadinamas „pergalės eitynes“, Izraelyje nuotaikos išliko mišrios — daugeliui civilinių gyventojų ši karo patirtis buvo pirmoji tokio masto. Gil Cohenas, 51 metų gyventojas iš Beer Šebos, sakė: „Aš noriu saugumo. Jei JAV prezidentas sako, kad sunaikinome branduolinius ginklus — vadinasi, karas baigtas.“
Tuo tarpu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi išsakė nusivylimą: „JAV derybos buvo tik priedanga, kad galėtų smogti mums netikėtai. Izraelis ir Amerika ištrynė bet kokią diplomatinę viltį.“
Kol kas lieka neaišku, ar Teheranas sutiks su Vakarų šalių raginimais grįžti prie derybų stalo. JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas televizijai „Fox News“ pareiškė, kad JAV ir Iranas jau pradėjo preliminarias diskusijas, tiesiogiai ir per tarpininkus. Jis vadino šias derybas „perspektyviomis“.
