Pastaruoju metu, kai pagalvoju, kas darosi Lietuvoje, tai net nebe vien mokesčiai galvoje sukasi
Ne, čia jau visas cirkas vyksta, ir mes, paprasti žmonės, tik žiūrim iš šono, kaip mūsų pinigai švaistomi, o gyvenimas vis prastėja. Kur bepažvelgsi – skandalas ant skandalo.
Šimtai tūkstančių, o kartais ir milijonai eurų kažkur išgaruoja, ir niekas nežino, nei kur, nei kaip. Vienur paslaugos nupirktos, bet niekas tų paslaugų nematė – gal popieriuje tik jos egzistuoja?
Kitur – koks nors „projektas“ už milijoną, o rezultatas – apgriuvęs pastatas arba kelias, kuris po pirmos žiemos vėl skylėtas. Ir kas už tai atsakingas? Niekas. Visi tik pečiais gūžčioja, o po savaitės jau naujas skandalas, ir vėl tas pats ratas sukasi.
Nepamirštu Vilniaus viešojo transporto milijardo – čia nauji auksiniai šaukštai?
Štai kad ir Vilniaus viešasis transportas – kalba, kad ruošiasi milijardą eurų sukišti. Konkursas jau paskelbtas, sako, kad ne savivaldybė pati pirks autobusus, o atiduos krūvą pinigų privačiam verslui, kad tas nupirktų kažkokius vandenilinius ir elektrinius autobusus. Rimtai? Kam mums tie kosminiai autobusai? Kas čia per mada – Lietuva dabar staiga taps ateities šalimi? Aš suprantu, ekologija, pažanga, bet gal pirma kelius sutvarkykit, kad tie brangūs žaisliukai nesulūžtų po pirmo važiavimo? Gal nusipirkit paprastų, gerų autobusų, kurie kainuoja 30 kartų pigiau ir dar 30 metų važinės be jokių fokusų?
Ne, mes turim švaistyti milijardus, kad privatus verslas pasipildytų kišenes, o mes, mokesčių mokėtojai, stovėsim stotelėse ir lauksime, kol tie „žalieji stebuklai“ galbūt atvažiuos. Juokinga, bet verkti norisi.
O prisiminkim dar kitus perliukus. Kažkada girdėjau apie „auksinius šaukštus“ kariuomenei – šaukštai už kelis šimtus eurų, rimtai? Arba mokyklų renovacijas, kur pinigai sueina, o stogai vis tiek kiauri. Dar būna keliai – kiek kartų girdėjom, kad kažkuriam ruožui skirta milijonai, o po poros metų vėl viskas duobėta, nes „nepakako kokybės kontrolės“. Tai kur ta kontrolė, klausiu? Kodėl niekas nesėdi ir neskaičiuoja, kad mūsų pinigai nebūtų švaistomi į kairę ir į dešinę?
Ir svarbiausia – kodėl niekas nebaudžiamas? Kažkas „pamiršo“ milijoną, kažkas „ne taip suprato“ konkursą, ir viskas, gyvenimas eina toliau. O mes, paprasti žmonės, turim mokėti vis daugiau, nes „biudžetui trūksta“.
Atrodo valdžioje – maži vaikai su maišais pinigų, bet nei vieno kalkuliatoriaus
Bet labiausiai nervina, kad niekas nekalba apie tai, kaip tuos pinigus protingiau išleisti. Vis girdim – reikia surinkti daugiau, kelti mokesčius, apmokestinti net tą kaimo trobą, kuri vos stovi, ar seną garažą, kur dar tėvas mašiną taisydavo. Kodėl niekas nesako – gal peržiūrėkim, kur tie milijardai dingsta? Gal sustabdykim tą švaistymą, kur šimtai tūkstančių išmetami į balą, o paskui vėl prašo mūsų susimesti?
Jų apetitas nepasotinamas – kiek besurinksi, vis negana. O gal pirma reikėtų susitvarkyti su tuo, kas jau yra? Pavyzdžiui, kodėl uždarinėja mokyklas ir ligonines, bet pinigų kažkokiems „inovatyviems projektams“ vis atsiranda? Kodėl kaimuose nebelieka gydytojų, bet užtat sostinėje gali statyti dar vieną blizgantį biurą valdžiai už keliasdešimt milijonų?
Dar pagalvojau – gal čia toks planas? Išvaikyti mus visus, kad nereikėtų aiškintis, kur pinigai dingsta? Nes jei taip toliau, tai jaunimas ir toliau bėgs į užsienį, senukai liks vieni, o dirbančiųjų nebebus kam mokesčius mokėti.
Jau dabar girdžiu, kad per 25 metus trečdalis dirbančiųjų dings, gimstamumas kris dar 20 procentų, kažkoks ten EBPO ataskaitas tokias paskelbė. Tai kas tada šitą švaistymo mašiną išlaikys? O valdžia, atrodo, to nemato – jiems svarbu tik čia ir dabar prisikrauti kišenes, o kas bus po mūsų, tai jau ne jų galvos skausmas.
Kartais pagalvoju – gal tikrai greit ateis diena, kai paskutinis išvažiuos ir šviesą išjungs. Nes kam čia likti? Mokėti vis daugiau, o matyti vis mažiau?
Gal valdžiai laikas ne tik mūsų kišenes kratyti, bet ir savo daržą susitvarkyti. Nes dabar tai jau nebe juokas – darosi baisu, kad šita švaistymo mašina viską suvalgys, o mes liksim stovėti ant griuvėsių su tuščiom rankom ir vandeniliniu autobusu, kuris niekur nevažiuoja, nes keliai duobėti.
Skaitytojo atsiųstas laiškas, išreiškiantis jo nuomonę.
