Iranas pasiekė pavojingą ribą branduolinėje programoje, Izraelis grasina kariniu atsaku
Savaitės pradžioje pasirodžius žiniai apie tai, kad Iranas sodrina uraną jau net iki 84 proc., Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu surengė slaptą aukščiausio lygio susitikimą dėl pasirengimo stoti į kovą su jau ištisus dešimtmečius rimta grėsme laikomu Iranu.
Izraelio premjeras net kelis kartus susitiko su šalies gynybos ministru Yoavu Gallantu, karinio štabo viršininku Herzi Halevi, „Mossad“ vadovu Davidu Barnea, karinės žvalgybos vadovu Aharonu Haliva ir kitais kariniais veikėjais. Tokių susitikimų esmė – aptarti Izraeliui kylančią grėsmę bei sudaryti planą potencialiai Izraelio pajėgų operacijai prieš Iraną.
B. Netanyahu aktyviai reaguoti ragina ir tarptautinę bendruomenę.
„Vienintelis dalykas, kuris kada nors sustabdė nesąžiningas valstybes nuo branduolinių ginklų kūrimo, yra patikimas karinis grasinimas arba patikimi kariniai veiksmai. Būtina ir dažnai pakankama sąlyga yra patikimi kariniai veiksmai. Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau tai padaryti. Laukėme labai ilgai“, – sakė jis[1].
Pastarąjį dešimtmetį Izraelis ne kartą kartojo, kad niekuomet netoleruos branduolinį ginklą pasigaminti siekiančio Irano. Analogiškos pozicijos laikytis Izraelis kviečia ir politiškai įtakingas bei karine prasme galingas Vakarų valstybes, pavyzdžiui, JAV[2].
Nors Izraelis ir Iranas ir anksčiau keitėsi griežta retorika bei net rengė karines atakas viena prieš kitą, Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimas apie tai, kad Iranas jau sodrina uraną iki 84 proc. , t. y. vos per kelis žingsnius nuo 90 proc. lygio, kurio reikia norint pagaminti branduolinį ginklą, dar labiau pakurstė įtampą.
JT perspėja dėl branduolinės grėsmės, Iranas pranešimus neigia
Pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Mariano Grossi, Iranas toliau visais pajėgumais plėtoja savo branduolinę programą ir remiantis paskutiniais duomenimis, šalis jau netrukus gali pasiekti savo tikslą ir turėti branduolinį ginklą.
R. M. Grossi teigimu, Iranas yra taip paspartinęs urano sodrinimą, kad galės pasigaminti net kelis branduolinius ginklus.
„Vienas dalykas yra tiesa: šiuo metu jie yra sukaupę pakankamai branduolinės medžiagos keliems, o ne vienam branduoliniam ginklui. Jie turi 70 kilogramų 60 proc. prisodrinto urano. Tai nereiškia, kad jie turi branduolinį ginklą. Taigi, jie dar nesukūrė branduolinio ginklo“, – R. M. Grossi sakė sausio 24 d. Europos įstatymų leidėjams[3].
Tačiau šis pareiškimas darytas dar prieš šią savaitę, kai buvo pareikšta, kad Irane buvo aptikta urano, kurio sodrinimo lygis yra tik šiek tiek žemesnis nei reikalingas branduoliniam ginklui.
Tarptautinė atominės energijos agentūra bando išsiaiškinti, kaip Iranas sukaupė uraną, prisodrintą iki 84 proc. grynumo. Inspektoriai turi nustatyti, ar Iranas tyčia pagamino šią medžiagą, ar ši koncentracija netyčia susikaupė vamzdžių tinkle, jungiančiame šimtus greitai besisukančių centrifugų, naudojamų izotopams atskirti[4].
Pats Iranas sureagavo į tarptautinių inspektorių pateiktą informaciją. Šalies pareigūnai neigia, kad tyčia sodrino uraną ir kalba apie tai, kad tokiais teiginiais siekiama sukurti nereikalingą įtampą visame regione.
„Netrukus paaiškės, ar netikėta TATENA ataskaita apie tai, kad Irano sodrinimo įrenginiuose aptiktos 84 proc. prisodrinto urano dalelės, buvo inspektoriaus klaida, ar sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama sukurti politinę atmosferą prieš Iraną jos valdybos posėdžio išvakarėse“, – skelbia Iranas[5].
Irano atominės energijos organizacijos atstovas spaudai Behrouzas Kamalvandi teigia, kad inspektoriai tikrai rado urano dalelių, kurių grynumas didesnis nei 60 proc., tačiau taip jau yra buvę ir anksčiau.
„Tai, kad sodrinimo procese buvo rasta urano dalelė ar dalelės, kurių grynumas viršija 60 proc., nereiškia, kad buvo sodrinama daugiau nei 60 proc. Svarbu galutinis produktas, o Irano Islamo Respublika iki šiol nebandė sodrinti daugiau nei 60 proc.“, – teigia jis.
Pasak B. Kamalvandi, tai, kad informacija buvo nutekinta Vakarų žiniasklaidai rodo, kad žinia buvo siekiama „iškraipyti faktus“ ir pasinaudoti tuo kaip „politiniu įrankiu“.
Irano ir Izraelio santykiai dabar yra labiausiai įtempti per daugiau nei dešimtmetį
Nerimas dėl Irano branduolinės programos yra tik dar vienas veiksnys, apsunkinantis ir taip įtemptus Irano bei Izraelio santykius ir v iso regiono stabilumą. Akivaizdu, kad nepaisant Vakarų sankcijų ir perspėjimų, Iranas vis tiek siekia sukurti sau branduolinius pajėgumus.
Savo ruožtu Izraelis vis aktyviau plėtoja karinę retoriką. Izraelio premjeras apie karinius veiksmus atvirai kalbėjo ir šią savaitę.
„Kaip sustabdyti nesąžiningą šalį nuo branduolinių ginklų įsigijimo? Jūs turėjote tokią, kuri vadinasi Sadamo Huseino Irakas. Jį sustabdė karinė jėga, mūsų. Turėjote antrąją, kuri vadinasi Sirija ir kuri bandė sukurti branduolinį ginklą. Jį sustabdė kariniai veiksmai, mūsų“, – teigia Izraelio ministras pirmininkas.
Nicholas Heras, „New Lines“ instituto vyresnysis strategijos ir inovacijų direktorius, mano, kad karinė konfrontacija tarp Izraelio ir Irano iš tiesų yra neišvengiama, ypač jei Iranas sėkmingai pasigamins branduolinį ginklą.
„Artėjame prie vidurnakčio, kai prasidės visą regioną apimantis Irano, Izraelio ir JAV karas. Izraelis, remiamas JAV, siunčia aiškų signalą Iranui, kad ant stalo yra karinė galimybė sukelti karą Irano teritorijoje, jei Iranas nuspręstų pasigaminti branduolinį ginklą. Akivaizdu, kad ir Vašingtono skaičiavimai pasikeitė ir kad vis labiau jaučiama, jog B. Netanyahu gali būti teisus, kad tik patikimas karo grasinimas sustabdys Iraną nuo bombos kūrimo“, – teigia ekspertas[6].
Irano branduolinės ambicijos – galvos skausmas ir Artimųjų Rytų regionui, ir Vakarams
Pastarąjį dešimtmetį Izraelis ne kartą vykdė oro kampaniją prieš Iraną tam, kad neleistų Irano islamo respublikos ginkluotųjų pajėgų (IRGC) daliniai perduoti pažangios ginkluotės įgaliotoms regioninėms kovotojų grupuotėms Sirijoje ar Libane.
Manoma, kad Izraelis taip pat yra prisidėjęs prie daugelio slaptų smūgių ir sabotažo veiksmų, nukreiptų prieš Irano dronų ir raketų gamybos įrenginius. Izraelis yra ir pagrindinis įtariamasis dėl aukšto rango Irano branduolinės energetikos mokslininkų žmogžudysčių.
Tačiau Irano ambicijos turėti branduolinį ginklą nerimą kelia ir Vakarams, ir visam pasauliui. Ši programa buvo pradėta vykdyti dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, remiant ne kam kitam, bet Amerikai, kuri Iranui suteikė mokslinių tyrimų reaktorių ir branduolinių medžiagų. Vis dėlto, programa buvo sustabdyta po 1979 m. Irano revoliucijos, tuomet JAV nutraukė paramą, įvedė Iranui ekonomines sankcijas.
Iranas atnaujino savo branduolinę programą dešimtajame dešimtmetyje, neva siekdamas sukurti branduolinę energiją civilinėms reikmėms, tačiau tarptautiniai ekspertai jau tuomet išreiškė nepasitikėjimą Irano veiksmais. Nepasitikėjimas buvo pagrįstas, kai 2000-ųjų pradžioje paaiškėjo, kad Iranas slapta stato branduolinius objektus, gausiai sodrina uraną.
Kai TATENA pradėjo tirti Irano branduolinę programą, tarptautiniai ekspertai ir Irano režimas pradėjo diskusijas ir derybas, o 2015 m. buvo patvirtintas Bendrasis išsamus veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į ekonominių sankcijų panaikinimą.
Vis gi, 2018 m., tuomečio vadovo Donaldo Trumpo JAV pasitraukė iš JCPOA, įvedė Iranui ekonomines sankcijas, o atsakydamas į tai, Iranas palaipsniui vėl padidino urano sodrinimo lygį.
