Italija keičia lytinio ir emocinio ugdymo taisykles – lytiniam švietimui mokyklose bus būtinas tėvų sutikimas
Italijos Deputatų Rūmai patvirtino svarbią pataisą, kuri iš esmės keičia lytinio ir emocinio ugdymo tvarką šalies mokyklose. Nuo šiol vidurinės mokyklos bus traktuojamos taip pat, kaip ir gimnazijos: bet kokios ugdymo programos 5–8-tų klasių mokiniams, susijusios su seksualumu, tarpasmeniniais santykiais ar emocinėmis temomis, galės būti vykdomos tik gavus aiškų, informuotą tėvų sutikimą.
Gimnazijose (nuo 9 klasės) taisyklė iš esmės nesikeičia – lytinio ir emocinio ugdymo veiklos ir toliau bus vykdomos tik su tėvų sutikimu. Tuo pačiu išlieka griežtas draudimas įgyvendinti tokias programas darželiuose ir pradinėse mokyklose – amžiaus grupėse, kuriose, pasak įstatymo rengėjų, vaikų apsauga turi būti prioritetas[1].
Pataisą pateikė dešinioji-centro partija „Lega“. Jai priklausantys parlamentarai pastaraisiais metais aktyviai priešinosi kai kurių savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bandymams įtraukti į mokyklų veiklas „eksperimentines“ ugdymo praktikas, neturinčias nei pedagoginio, nei mokslinio pagrindo.
Rossano Sasso: „Niekas nedraudžia kalbėti apie sveikatą ir pagarbą, bet į mokyklas nebegalės ateiti ideologiniai veikėjai“
Pagrindinis projekto rengėjas Rossano Sasso, Legos frakcijos lyderis Kultūros, mokslo ir švietimo komitete, pabrėžia, kad šiuo įstatymu nedraudžiamas pats lytinis švietimas. Priešingai – jis jau yra įtrauktas į Italijos nacionalines ugdymo gaires.
Tačiau įstatymas aiškiai apibrėžia ribą: informavimas ir sveikatos prevencija yra viena, o ideologinis aktyvizmas – visai kas kita. Pasak R. Sasso, „Teisinga, kad mokyklose kalbėtume su paaugliais apie lytiškai plintančias ligas, nepageidaujamą nėštumą, pagarbos ir tarpusavio supratimo svarbą. Tai ir taip vykdoma, o ministras G. Valditara šias sritis tik stiprina.“
Tačiau jis pridūrė, kad įstatymas sukurtas tam, jog į mokyklas negalėtų patekti „veikėjai be pedagoginių įgūdžių“, kurie vaikams pristato temas, nieko bendro neturinčias su realiu ugdymu ar sveikatos prevencija.
R. Sasso aiškiai įvardijo, kad įstatymas stabdo situacijas, kai į mokyklas buvo kviečiami ideologizuotų kampanijų atstovai, pristatantys vaikams „gender fluidity“, pakaitinės motinystės propagavimą ar suaugusiesiems skirtą turinį.
Kairė kritikuoja, bet vyriausybė laikosi principinės pozicijos: šeimos turi teisę žinoti, kas vyksta mokyklose
Demokratų partijos, Penkių žvaigždžių judėjimo ir Žaliųjų–Kairiųjų aljanso atstovai pataisą kritikavo kaip „ideologinę“ ir „ribojančią mokyklų autonomiją“. Tačiau R. Sasso atkirto, kad šis įstatymas gina būtent tai, kas dažnai pamirštama: tėvų teisę žinoti, kas ir kokiu būdu daro įtaką jų vaikams[2].
Jis pabrėžė, kad G. Meloni vyriausybės tikslas – atkurti šeimos vaidmenį švietime, kaip numatyta Italijos Konstitucijoje, ir apsaugoti nepilnamečius nuo nepatikrintų eksperimentų, kurie pastaraisiais metais vyko skirtinguose regionuose.
Šis sprendimas priimtas platesniame Europos kontekste:
- Bulgarija jau įvedė apribojimus LGBT temų propagavimui mokyklose,
- Vengrija priėmė vadinamąjį „vaikų apsaugos įstatymą“,
- Slovakija šį rudenį oficialiai įtvirtino biologinę lytį teisiniuose dokumentuose ir apribojo įvaikinimą tik heteroseksualiose santuokose.
Įstatymo projektas dar bus svarstomas su papildomais pataisymais, tačiau aišku viena: Italijoje vyksta plataus masto diskusija apie tai, kas turi galutinę teisę spręsti dėl nepilnamečių ugdymo turinio.
Konservatyvios partijos teigia, kad tai pirmiausia yra šeimų pareiga ir atsakomybė. Kairė mano priešingai — esą mokyklos neturėtų priklausyti nuo tėvų sutikimo, kai kalbama apie emocinį ir lytinį švietimą.
Tačiau naujausia visuomenės apklausa rodo, kad didelė dalis italų pritaria minčiai, jog mokyklose reikia mažiau ideologijos ir daugiau realios, mokslinės, neutralių temų informacijos.
