Italijos Konstitucinis Teismas leido įrašyti abi motinas gimimo liudijime
Italijos Konstitucinis Teismas neseniai priėmė sprendimą, leidžiantį dviem moterims, esančioms tos pačios lyties santykiuose, būti įrašytoms kaip vaiko tėvai gimimo liudijime.
Šis sprendimas sulaukė tiek pagyrų, tiek aršios kritikos, o Italijos visuomenėje, kuri tradiciškai laikosi konservatyvių vertybių, jis kelia naujas diskusijas. Nors LGBTQ+ teisių gynėjai švenčia tai kaip istorinį žingsnį, kyla klausimų, ar šis sprendimas tikrai atneš ilgalaikę naudą, ar tik pagilins visuomenės susiskaldymą.
2025 m. gegužės 22 d. Italijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad riboti tėvystės teisių pripažinimą tik biologinei motinai tos pačios lyties porų šeimose yra nekonstituciška. Sprendimas buvo priimtas nagrinėjant atvejį, kai vaiko gimimo liudijime buvo registruojama tik biologinė motina, o jos partnerė, sutikusi su medicininiu apvaisinimu ir prisiėmusi tėvystės atsakomybes, neturėjo jokių teisinių teisių.
Teismas pabrėžė, kad toks ribojimas pažeidžia vaiko teises turėti nuolatinį ryšį su abiem tėvais ir jų giminaičiais. Anksčiau Italijoje kai kurios savivaldybės registruodavo tik biologinę motiną, o nebiologinei motinai tekdavo „įsivaikinti“ savo pačios vaiką, kad įgytų teisines teises.
Ši praktika buvo ypač sustiprinta 2023 m., kai Giorgios Meloni vadovaujamadešiniųjų vyriausybė ėmėsi griežtesnės politikos prieš surogaciją ir LGBTQ+ šeimų teises.
LGBTQ+ bendruomenės pergalė ar tik simbolis?
LGBTQ+ teisių gynėjai Italijoje, tokios organizacijos kaip „Vaivorykštės šeimos“, džiaugiasi sprendimu, vadindami jį „istorine diena pilietinėms teisėms“. Jie teigia, kad pagaliau pripažįstama vaikų teisė turėti abu tėvus, net jei tai dvi motinos. „Tai priminimas politikams, kad konstituciškai nebegalima apsimesti, jog mūsų nėra“, teigiama jų pareiškime.
Vis dėlto, ar šis entuziazmas nėra pernelyg skubotas? Nors teismo sprendimas skamba kaip laimėjimas, jis neišsprendžia gilesnių sisteminių problemų. Pavyzdžiui, Italijoje vis dar galioja griežti apribojimai medicininiam apvaisinimui, o surogacija yra draudžiama nuo 2004 m. Praėjusiais metais šis draudimas buvo dar labiau sugriežtintas, kriminalizuojant italus, kurie vyksta į užsienį surogacijos paslaugoms.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, save vadinanti „krikščioniška motina“, nuolat pabrėžia tradicinių šeimos vertybių svarbą. Jos vyriausybė aktyviai kovoja prieš vadinamąjį „LGBT lobį“ ir siekia apriboti tos pačios lyties porų teises. 2023 m. vidaus reikalų ministras nurodė savivaldybėms neberegistruoti vaikų, gimusių per surogaciją užsienyje, gimimo liudijimų, o prokurorai pradėjo ginčyti jau išduotus dokumentus.
G. Meloni politika kelia rimtą klausimą: ar toks tradicinių vertybių gynimas nėra tik priedanga diskriminacijai? Teismo sprendimas, atrodo, yra smūgis jos politikai, tačiau jis nekeičia bendro politinio klimato.
Italija, kaip daugiausia katalikiška šalis, išlieka giliai susiskaldžiusi šiais klausimais, o G. Meloni vyriausybė greičiausiai ieškos naujų būdų, kaip apeiti teismo sprendimą. Ar šis sprendimas tikrai užtikrins ilgalaikę apsaugą tos pačios lyties poroms, ar tik sukels dar didesnę priešpriešą?
Ką tai reiškia vaikams ir šeimoms?
Teismas pabrėžė, kad nebiologinės motinos teisių nepripažinimas kenkia vaiko interesams. Pavyzdžiui, jei biologinė motina miršta ar pora išsiskiria, nebiologinė motina gali netekti bet kokios teisės į vaiką. Be to, kasdienybėje tokios motinos susiduria su praktiniais sunkumais, pavyzdžiui, negali nuvežti vaiko pas gydytoją be kitos motinos leidimo.
Nors sprendimas atrodo teisingas vaikų atžvilgiu, jis palieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl sprendimas taikomas tik moterims, o ne vyrams? Aktyvistai pabrėžia, kad tos pačios lyties poros, turinčios du tėčius, vis dar lieka teisinėje pilkojoje zonoje.
„Šampaną atkimšiu tik tada, kai visos šeimos su dviem tėčiais galės švęsti kartu“, sako viena iš motinų, Chiara Soldatini. Italijos visuomenė istoriškai buvo konservatyvi, o civilinės sąjungos šalyje legalizuotos tik 2016 m.
Nors kai kurie vietos merai pastaraisiais metais pradėjo registruoti abu tėvus gimimo liudijimuose, G. Meloni vyriausybė šią praktiką sustabdė. Aktyvistai perspėja, kad nuo G. Meloni atėjimo į valdžią 2022 m. pilietinės teisės Italijoje tik mažėja.
Teismo sprendimas, nors ir žingsnis į priekį, neatspindi platesnės visuomenės nuotaikos. Ar Italija tikrai pasirengusi priimti tokias šeimas, ar šis sprendimas tik dar labiau pagilins konfliktą tarp konservatyvių ir progresyvių jėgų? Be to, teismo sprendimas tiesiogiai neliečia surogacijos ar medicininio apvaisinimo teisėtumo. O tai sritys, kuriose Italija išlieka viena griežčiausių Europoje.
