Redakcijos ir Rusijos ministerijos konfliktas kilo dėl interviu formos ir turinio: publikuota vos trečdalis interviu
Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ ir Rusijos užsienio reikalų ministerija susikirto dėl interviu, kurį žurnalistai ruošė su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Ministerija paskelbė pareiškimą, teigdama, jog laikraštis atsisakė publikuoti ministro atsakymus į iš anksto pateiktus klausimus.
Pasak Maskvos, S. Lavrovas pateikė „išsamius ir nuoseklius“ atsakymus, tačiau redakcija pranešė negalinti jų spausdinti, nes juose „per daug prieštaringų teiginių, kuriems reikėtų papildomo faktų patikrinimo“.
Rusijos pusė pareiškė, kad toks atsisakymas yra aiškus cenzūros pavyzdys, o italų skaitytojai „turi teisę susipažinti su alternatyviomis nuomonėmis“. Ministerija taip pat tvirtino pasiūliusi kompromisą: spausdinti sutrumpintą interviu versiją laikraštyje, o visą tekstą paskelbti portale. Redakcija šį pasiūlymą atmetė.
„Corriere della Sera“ lapkričio 16 d. paskelbė tik smarkiai redaguotą ir sutrumpintą versiją, kurioje buvo apie 1/3 originalaus teksto iš paties interviu. Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pati savo tinklalapyje paskelbė pilną ministro atsakymų tekstą.
Italijos redakcija paaiškino: tekstas neatitiko profesionalaus interviu standartų
„Corriere della Sera“ atsakas buvo ne mažiau griežtas. Redakcija išplatino pareiškimą, kuriame rašoma, kad ministerija į išankstinius klausimus pateikė „ilgus politinius pareiškimus, kupinus kaltinimų ir propagandinių formuluočių“. Laikraštis tvirtina, jog tai nebuvo interviu žurnalistine prasme, nes jame nebuvo galimybės atlikti kryžminio klausinėjimo ar patikslinti ginčytinus teiginius.
Pasak Italijos žurnalistų, ministerija atsisakė suteikti galimybę interviu metu užduoti papildomus klausimus ir patikrinti faktus, todėl redakcija nusprendė, kad tokio pobūdžio tekstas nebus publikuojamas. „Jeigu ministras S. Lavrovas nori duoti interviu pagal laisvos ir nepriklausomos žurnalistikos principus, mes visada pasirengę“, – rašoma jų atsakymo pareiškime.
Redakcija akcentavo, kad leidinys neprivalo publikuoti politinių tekstų, kuriuose nėra galimybės pateikti redakcinių paaiškinimų ar patikslinimų. Anot „Corriere della Sera“, tokio interviu publikavimas reikalautų tiek daug faktinių pastabų ir komentarų, jog tai viršytų paties interviu apimtį.
Ką iš tiesų sakė S. Lavrovas: temos, kurios sukėlė ginčą
Pilnas ministro atsakymų tekstas, kurį Rusijos užsienio reikalų ministerija paviešino savarankiškai, rodo, kodėl interviu sukėlė tokias diskusijas. Didelė dalis S. Lavrovo teiginių atkartota iš oficialios Rusijos pozicijos, matomos tarptautinėse derybose ir Maskvos diplomatinėje retorikoje.
Tarp pagrindinių ministro minčių:
- kritika Vakarams, kurie, pasak jo, „provokavo krizę Ukrainoje“ ir „nenori sąžiningo dialogo“;
- teiginys, kad Rusija esą pasirengusi deryboms, bet tik „atsižvelgiant į realijas dėl žemių“;
- argumentas, jog NATO plėtra sutrikdė saugumo balansą Europoje;
- tvirtinimas, kad sankcijos Rusijai nepaveikė šalies ekonominio stabilumo;
- kritika Vakarų „taisyklių pagrindu sukurtai tvarkai“;
- pareiškimas, jog Europoje vyksta „nacizmo atgimimas“, remiantis Maskvos interpretacija dėl balsavimų Jungtinėse Tautose.
Šie teiginiai Italijoje sukėlė didelį redakcinį nerimą. Laikraštis nurodė, kad praktiškai kiekviena pastraipa būtų reikalavusi papildomų faktų patikrinimo ar konteksto, o interviu formato atveju tai taptų neįmanoma. Ministerijos viešai paskelbti atsakymai leido suprasti, kad žurnalistai norėjo papildomų klausimų, o Maskva su tuo nesutiko.
Ši situacija atskleidžia platesnį klausimą, kylantį tarptautiniuose santykiuose: kaip žiniasklaidos laisvės principai dera su valstybių, ypač autoritarinių ar konfliktuose dalyvaujančių režimų, komunikacijos strategijomis. Italijos redakcija rėmėsi tradiciniu žurnalistiniu standartu, pagal kurį leidinys turi teisę atmesti interviu, jei negali patikrinti nukrypimų nuo faktų arba jei interviu tampa vienašališku politiniu pareiškimu.
Rusijos pusė interpretavo šį sprendimą kaip cenzūrą ir spaudimą alternatyvioms nuomonėms. Tuo tarpu Italijos žurnalistai vadino jį būtina apsauga nuo manipuliacijos bei pareiga skaitytojams pateikti tik patikrintą informaciją.
Ginčas dėl nepaskelbto interviu tapo dar vienu epizodu įtemptuose santykiuose tarp Rusijos ir Europos žiniasklaidos, kur informacinės erdvės ribos ir atsakomybės supratimas smarkiai skiriasi.
