Italijos saugumo tarnybos Genujoje sulaikė asmenis, surinkusius 7 mln. eurų „Hamas“ organizacijai
Gruodžio 27–28 dienomis Italijos teisėsauga surengė plataus masto kontrteroristinę operaciją Genujoje, per kurią buvo sulaikyti devyni asmenys, įtariami priklausę aktyviai „Hamas“ struktūrai Italijoje. Operacijoje dalyvavo dešimtys saugumo pareigūnų, įskaitant kontrteroristinę policiją DIGOS ir finansinių nusikaltimų tarnybą „Guardia di Finanza“.[1]
Italijos Nacionalinė kovos su mafija ir terorizmu prokuratūra kartu su Genujos prokuratūra nurodė, kad sulaikytieji įtariami ne tik dalyvavimu teroristinėje organizacijoje, bet ir jos finansavimu per lėšų rinkimo veiklą, viešai pristatomą kaip humanitarinę pagalbą palestiniečiams. Be areštų, taip pat buvo įšaldytas turtas ir sąskaitos, kurių vertė viršija 8 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi, sankcionavęs operaciją, pabrėžė, kad tyrimas parodė gerokai daugiau nei pavienius paramos veiksmus. „Ši veikla gerokai peržengė humanitarinės pagalbos ribas ir tapo platesnės terorizmo rėmimo sistemos dalimi“, – teigė ministras.
Tyrimas atskleidė struktūruotą lėšų pervedimo sistemą ir tarptautinius ryšius
Tyrimas pradėtas analizuojant įtartinų finansinių operacijų ataskaitas, dalis kurių datuojamos dar laikotarpiu iki 2023 m. spalio 7-osios įvykių Izraelyje. Vėliau tyrimas buvo išplėstas, pasitelkiant telefoninių pokalbių pasiklausymą, pinigų srautų stebėseną, dokumentų konfiskavimą, slaptas operacijas bei glaudų tarptautinį teisminį bendradarbiavimą per „Eurojust“, ypač su Nyderlandų institucijomis. Dokumentaciją tyrimui pateikė ir Izraelio valdžios institucijos.[2]
Pasak prokurorų, nuo 2018 iki 2025 metų per tris organizacijas, viešai prisistačiusias kaip humanitarinės, buvo surinkta ir pervesta daugiau nei 7 mln. eurų. Tyrėjų vertinimu, daugiau nei 70 proc. šių lėšų buvo nukreiptos „Hamas“ ar su ja susijusioms struktūroms, ypač po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių.
Surinktos lėšos, kaip teigiama, buvo perduodamos per užsienyje veikiančias organizacijas, įskaitant struktūras Turkijoje, o vėliau pasiekdavo „Hamas“ kontroliuojamus ar su ja susijusius kanalus Gazos Ruože ir kitur. Sistema rėmėsi viešomis rinkliavomis, asociacijų veikla ir plačiu grynųjų pinigų naudojimu.
Tyrimo centre – Italijoje dešimtmečius gyvenęs Mohammedas Hannounas
Pagrindiniu bylos veikėju įvardijamas Mohammedas Hannounas, kilęs iš Ramalos ir Italijoje gyvenantis daugiau nei 40 metų. Prokuratūra teigia, kad jis vadovavo „Hamas“ struktūrai Italijoje ir atliko politinio bei organizacinio lyderio vaidmenį Europoje.[3]
Remiantis teismo dokumentais, M. Hannounas koordinavo lėšų rinkimo veiklą, buvo pagrindinis tarpininkas tarp Italijoje veikusių asociacijų ir „Hamas“ vadovybės užsienyje bei palaikė ryšius su aukšto rango organizacijos atstovais. Italijos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į jo ryšius su aukšto lygio Italijos politikais.
Ilgus metus Hannounas ir jo atstovautos organizacijos buvo pristatomos kaip tarpininkės dialogui su Italijos institucijomis Palestinos klausimais. Jis palaikė ryšius su kairiųjų politinėmis jėgomis, įskaitant partiją „Liberi e Uguali“, Demokratų partiją, taip pat su buvusia Deputatų Rūmų pirmininke Laura Boldrini.
M. Hannounas viešai buvo matytas ir su „Hamas“ lyderiu Ismailu Haniyehu, kuris 2024 metais žuvo per Izraelio smūgį. Jo viešas aktyvumas ypač išaugo po 2023 m. spalio 7-osios, kai jis pradėjo organizuoti Gazą palaikančias demonstracijas visoje Italijoje. Šiuose renginiuose jis dalijosi tribūna su Italijos politikais ir tarptautiniais aktyvistais, tarp jų – Greta Thunberg ir „Freedom Flotilla“ iniciatyvos atstovai.
Teisėsauga įspėja apie politinį ir saugumo iššūkį
Tyrimo šaltiniai pabrėžia, kad M. Hannouno politiniai ryšiai ir didėjanti įtaka sudarė sąlygas plėsti „Hamas“ veiklos mastą Europoje, o byla tapo ne tik saugumo, bet ir politiniu iššūkiu. Tyrėjai taip pat nurodo, kad be Hannouno buvo sulaikyti ir kiti asmenys, laikomi „Hamas“ nariais, veikiančiais už Italijos ribų – jų vaidmuo apėmė propagandą, lėšų rinkimą ir finansinius pervedimus.
Tarp sulaikytųjų – ir Osama Alisawi, įvardijamas kaip buvęs „Hamas“ de facto vyriausybės Gazos Ruože ministras, kuris, pasak tyrėjų, palaikė nuolatinį ryšį su M. Hannounu ir kitais tinklo nariais.
Per apklausas Hannounas neigė esąs „Hamas“ narys, save vadino tik „simpatiku“ ir teigė, kad organizacija yra teisėta palestiniečių atstovė. Tačiau byloje esą yra perimtų pokalbių stenogramų, kurias tyrėjai laiko jo aktyvaus dalyvavimo pripažinimais.
Italijos valdžia pabrėžia, kad humanitarinė veikla negali tapti terorizmo priedanga
Premjerė Giorgia Meloni operaciją įvardijo kaip būtina priemonę ginant Italijos demokratinę santvarką. „Tai aiškiai parodo mūsų įsipareigojimą saugoti Italijos demokratinę sistemą. Mes neleisime, kad teisėtos humanitarinės iniciatyvos būtų naudojamos terorizmo finansavimui“, – pareiškė ji, M. Hannouną pavadindama „Hamas“ Italijos struktūros vadovu.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi teigė, kad operacija „pakėlė šydą“ nuo pavojingų veiklų, paslėptų po solidarumo su Palestina iniciatyvomis, ir patvirtino, jog vyriausybė išlieka aukščiausio budrumo režime dėl islamistinio terorizmo finansavimo.
Nacionalinės kovos su mafija ir terorizmu prokuroras Giovanni Melillo bei Genujos vyriausiasis prokuroras Nicola Piacente bendrame pareiškime pabrėžė, kad tyrimas nemažina palestiniečių civilių patirtų kančių rimtumo, dėl kurių sprendimo laukiama Tarptautiniame baudžiamajame teisme. Tačiau, jų teigimu, tokie nusikaltimai „negali pateisinti ar legitimuoti teroristinių veiksmų“, įskaitant 2023 m. spalio 7 d. išpuolius.
Po sulaikymų Italijoje įvyko keli pro Hannouną palaikantys protestai. Solidarumo pareiškimus paskelbė ir Italijos „Freedom Flotilla“ padalinys. Tuo metu teisminiai procesai tęsiasi, o Italijos institucijos pabrėžia, kad ši byla dar kartą parodė, jog Europa išlieka tarptautinių teroristinių finansavimo tinklų taikiniu, ypač kai jie veikia prisidengdami humanitarinėmis ar solidarumo iniciatyvomis.
„Hamas“ Europos Sąjungoje yra pripažinta teroristine organizacija visa apimtimi – tiek politinis, tiek karinis jos sparnas. Italijos prokuratūra pabrėžia, kad šis tyrimas atskleidė ne pavienius veiksmus, o ilgalaikę ir struktūruotą strategiją, skirtą įsitvirtinti Europoje ir užtikrinti nuolatinį finansinį palaikymą.
