Guillermo del Toro „Frankenšteinas“ ir kitų režisierių darbai atkreipė kritikų dėmesį
Rugpjūčio 27–rugsėjo 6 dienomis vykstantis 82-asis Venecijos kino festivalis vėl tapo svarbiu pasaulinio kino centru, kur susitiko ne tik garsiausi režisieriai, bet ir svarbios socialinės temos. Vienu įspūdingiausių momentų tapo Guillermo del Toro filmo „Frankenšteinas“ premjera — žiūrovai plojo net 13 minučių.
Šis naujas Mary Shelley klasikos perdirbinys, kuriame vaidina Jacobas Elordi ir Oscaras Isaacas, išsiskyrė vizualiniu įtaigumu ir emociniu gilumu. Festivalį atidarė Paolo Sorrentino „La Grazia“ — meilės istorija su Toni Servillo ir Anna Ferzetti, o žiūrovų susidomėjimo taip pat sulaukė Yorgos Lanthimos mokslinės fantastikos komedija „Bugonia“ bei Noah Baumbacho „Jay Kelly“ su George’u Clooney ir Adamu Sandleriu.
Venecija ir vėl tapo mados sostine: raudonuoju kilimu žengė Emma Stone, Amal Clooney ir Julia Roberts, o vyrų eleganciją reprezentavo George Clooney, J. Elordi ir A. Sandleris. Festivalio meno vadovas Alberto Barbera šiemet pabrėžė „monstrų“ temą, ne tik tiesiogine, bet ir metaforine prasme. Be del G. del Toro filmo, šis motyvas išryškėjo ir Oliverio Assayaso darbe „Kremliaus burtininkas“, kuriame kalbama apie Vladimirą Putiną, bei filmuose, nagrinėjančiuose karus Ukrainoje ir Gazoje.
Festivalio žvaigždžių šlovę temdė politinis protestas
Rugpjūčio 30 dieną festivalį sudrebino vienas didžiausių per pastaruosius metus protestų kino renginiuose. Tūkstančiai žmonių Lido saloje reikalavo atkreipti dėmesį į humanitarinę krizę Gazos Ruože. „Venice4Palestine“ organizacijos atstovai pareikalavo, kad Bienalė atšauktų kvietimus aktoriams, tokiems kaip Gerardas Butleris ir Gal Gadot, kurie anksčiau viešai reiškė paramą Izraeliui.
Proteste dalyvavęs italų aktorius Roberto Zibetti, pasirodęs net trijuose šių metų festivalio filmuose, pareiškė: „Kūryba gali tapti taikos arsenalu.“ Atvirą laišką, kuriuo reikalaujama sustabdyti „abejingumo srautą“, pasirašė šimtai kino kūrėjų: tarp jų Swannas Arlaudas („Anatomija iškritimo atveju“), Charlesas Dance’as („Sostų karai“) ir Gazoje gimę režisieriai Arabas ir Tarzanas Nasseriai.
Venecijos bienalės atstovai atsakė, kad festivalis ir toliau rodo filmus apie Gazos konfliktą bei neslepia liūdesio dėl civilių, ypač vaikų, žūties. Festivalio vadovas Barbera pabrėžė: „La Biennale pozicija dėl Gazos tragedijos yra aiški.“
Lietuvių kūrėjų akimirka Venecijoje: raudonu kilimu žengė režisieriai, pristatę M. K. Čiurlionio įkvėptą darbą
Šių metų Venecijos kino festivalio raudonasis kilimas tapo scena ne tik pasaulinio lygio žvaigždėms, bet ir lietuvių kūrėjams: režisierei Kristinai Buožytei ir režisieriui Vitalijui Žukui. Jų virtualios realybės projektas „Pasaulių sutvėrimas“, paremtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, buvo pristatytas prestižinėje programoje „Venice Immersive“.
Tai jau antras kartas, kai kūrėjų darbas pasiekia šią Venecijos festivalio sekciją — 2018 m. čia pristatytas „Angelų takais“. Festivalio kuratoriai, atrinkę šį projektą iš gausybės paraiškų, jį pavadino vienu stipriausių vizualiai bei emociškai. „Ši patirtis sugeba perteikti gyvybę iš tapybos į virtualų pasaulį – tai retas, organiškas ryšys su menu, kuris išlieka jautrus ir autentiškas“, – pažymėjo programos kuratorė Liz Rosenthal.
Lietuvių kūrinys išsiskyrė ne tik estetiniu išpildymu, bet ir konceptu — siekiu skleisti M. K. Čiurlionio vardą tarptautinėje erdvėje. Pasak kūrėjų, tai ne tik meninis projektas, bet ir kultūrinė misija, stiprinanti Lietuvos matomumą pasaulinėje kino industrijoje.
„Kiekvienas lietuviškas projektas Venecijoje reiškia daugiau nei tik asmeninę pergalę – tai postūmis visai mūsų kino bendruomenei“, – teigė V. Žukas. Tuo tarpu K. Buožytė džiaugėsi, kad tarp šimtų darbų jų projektas buvo pastebėtas ir įvertintas kaip vienas įtaigiausių. Toks pripažinimas, jų manymu, įrodo, kad Lietuva gali pasiūlyti ne tik kokybišką kiną, bet ir novatoriškas meno formas.
Lietuvos kūrėjų sėkmė Venecijoje liudija apie augantį mūsų šalies kūrybinį potencialą ir rodo, kad net ir mažos šalys gali būti reikšmingos pasaulinėje kultūrinėje arenoje.
Raudonasis kilimas tapo ir sužadėtuvių žiedo demonstracija: Georgina Rodríguez ir jos 30 karatų
Venecijos festivalio spindesį papildė ir asmeninės žinios iš futbolo pasaulio — Cristiano Ronaldo sužadėtinė Georgina Rodríguez pirmą kartą viešai pademonstravo savo sužadėtuvių žiedą. Į Filming Italy Venice Award renginį ji atvyko pasipuošusi juoda nėriniuota suknele, o visų žvilgsniai krypo į įspūdingą 30 karatų deimantinį papuošalą, vertinamą 3 milijonais dolerių.
Modelis, kilusi iš Argentinos ir Ispanijos, pozavo fotografams pakėlusi ranką ir nepalikdama abejonių dėl neseniai įvykusių sužadėtuvių. Ji aksesuarą derino su spindinčiu kaklo vėriniu ir deimantiniais auskarais, o plaukus sušukavo į griežtą kasą.
Socialiniuose tinkluose pora oficialiai patvirtino žinią apie artėjančias vestuves. „Taip, sutinku. Šiame ir visuose mano gyvenimuose“, – rašė Rodríguez prie nuotraukos, kurioje matėsi prabangiai dekoruota sužadėtuvių vakarienė. Prie sveikinimų prisidėjo žinomos asmenybės: nuo Lauren Sanchez Bezos iki Pierso Morgano.
Nors Ronaldo ne kartą viešai vadino G. Rodríguez savo „žmona“, šįkart žiedas tapo neabejotinu patvirtinimu. Festivalio žvaigždžių fone ši asmeninė istorija tapo viena labiausiai aptariamų raudonojo kilimo akimirkų, papildžiusi Venecijos renginio prabangą romantiniu atspalviu.
Be garsių premjerų, žiūrovų dėmesio sulaukė ir dokumentinis Sofios Coppolos filmas apie Marcą Jacobsą „Marc by Sofia“, Kathryn Bigelow trileris „A House of Dynamite“ ir Luca Guadagnino „After the Hunt“ su Julia Roberts. Pastaroji sulaukė prieštaringų vertinimų — aktorės pasirodymas giriamas, bet scenarijus laikomas silpnesniu.
Tuo metu „Bugonia“ ir „Jay Kelly“ minimi kaip potencialūs favoritai dėl savo išskirtinės stilistikos. Vertinimo komisijai šiemet vadovauja Alexanderis Payne’as, o jos nariai — tarptautiniai kūrėjai, tarp jų Cristianas Mungiu ir Mohammadras Rasoulofas.
Auksinis liūtas bus įteiktas rugsėjo 6 dieną, tačiau jau dabar aišku, kad Venecijos festivalis ne tik pristato stipriausius kino sezonui filmus, bet ir tampa svarbia platforma diskusijoms apie pasaulio problemas ir popkultūrą.
