Klastingas vėžys skaudžiai paliečiantis šeimos kartas: krūties vėžys
Krūties vėžys tai krūties audiniuose išsivystantis vėžio tipas. Tai viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių tarp moterų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, krūties vėžys lemia daugiausiai moterų mirčių nuo vėžio visame pasaulyje[1].
Liga gali būti anksti diagnozuota, jei pastebimi požymiai ar nuolat tikrinamasi. Taip pat įmanoma imtis ir prevencinių priemonių, išsiaiškinant apie genetikos požymius ir polinkį šią ligą pernešti vaikams ir tolesniems giminaičiams. Tačiau liga yra klastinga, kaip ir kiti vėžiniai sutrikimai.
Nors tikslios krūties vėžio priežastys vis dar nežinomos, žinomi keli rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti šia liga. Krūties vėžiu daugiausia serga moterys. Nors ne vien moterys serga krūties vėžiu, vyrams pasitaiko mažiau nei 1 % visų krūties vėžio atvejų.
Taip yra todėl, kad moterys, palyginti su vyrais, turi daugiau krūties audinio, todėl yra labiau linkusios susirgti šia liga. Tačiau moterų krūties audinys brendimo, nėštumo ir menopauzės metu keičiasi, todėl gali padidėti rizika susirgti krūties vėžiu[2]. Ir būtent šis krūtyse bei limfmazgiuose esantis audinys gali būti paveiktas onkologinės ligos.
Paciento amžius ir genetikos požymiai turi svarbų vaidmenį
Amžius yra dar vienas svarbus krūties vėžio rizikos veiksnys, nes su amžiumi rizika susirgti šia liga stipriai auga. Rizika susirgti krūties vėžiu didėja moteriai senstant ir keičiantis krūties audinio tankumui. Dauguma krūties vėžio atvejų pasitaiko vyresnėms nei 50 metų moterims. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, maždaug du trečdaliai invazinio krūties vėžio atvejų nustatomi 55 metų ir vyresnėms moterims[3].
Krūties vėžys gali būti ir paveldimas, t. y. jis gali būti paveldimas šeimos moterims ir perduodamas dukroms, anūkėms. Moterys, kurių artimos giminaitės, pavyzdžiui, motinos ar seserys sirgo šia liga, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Rizika dar labiau padidėja, jei giminaitei liga diagnozuota jaunesniame amžiuje.
Kai kurioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu padidėja dėl paveldėtų genų mutacijų, pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2. Šie genai yra atsakingi už baltymų, slopinančių naviko augimą, gamybą. Kai šie genai mutuoja, jie nebeveikia tinkamai, todėl padidėja krūties vėžio rizika. Išsityrus dėl jo nešiojimo ir gavus teigiamą rezultatą, galima imtis tokios prevencijos kaip mastektomija ar nuolatinė patikra.
Moterims, kurioms anksčiau buvo diagnozuotas krūties vėžys, yra didesnė rizika vėl susirgti šia liga. Ji gali atsinaujinti tose pačiose arba priešingoje krūtyje. Todėl išgyvenusioms krūties vėžį labai svarbu ir toliau reguliariai tikrintis ir atlikti tyrimus, kad būtų aptiktas bet koks vėžio pasikartojimas ar naujas vėžio augimas ir būtų galima išvengti komplikacijų.
Gyvenimo būdas ir įpročiai lemia didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu
Nutukimas taip pat yra susijęs su padidėjusia krūties vėžio išsivystymo rizika, ypač moterims po menopauzės. Taip yra todėl, kad riebaliniame audinyje gaminasi estrogenas, kuris gali skatinti kai kurių tipų krūties vėžio augimą. Moterys, turinčios antsvorio arba nutukusios, turėtų stengtis palaikyti sveiką svorį reguliariai mankštindamosi ir laikydamosi subalansuotos mitybos[4].
Bet kokie žalingi įpročiai lemia, kad organizmas nesitvarko su problemomis taip lengvai, kaip galėtų. Tai liečia ir alkoholio vartojimą. Reguliarus alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia krūties vėžio išsivystymo rizika. Ši rizika didėja su suvartojamo alkoholio kiekiu. Moterys, kurios per dieną išgeria daugiau nei vieną alkoholinį gėrimą, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu nei moterys, kurios nevartoja alkoholio arba vartoja jį saikingai.
Norint pagerinti krūties vėžiu sergančių moterų rezultatus, labai svarbu anksti nustatyti ligą ir gydyti. Reguliarus tikrinimas ir apžiūros gali padėti aptikti krūties vėžį ankstyviausiose stadijose, kai jis yra geriausiai išgydomas. Jei kyla abejonių dėl rizikos susirgti krūties vėžiu, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu. Nuolatiniai tyrimai gali padėti išvengti vėlesnės stadijos vėžio susirgimų.
10 metų trukęs tyrimas patvirtina krūtų tankio įtaką susirgimui
Krūties vėžys yra didelė moterų problema visame pasaulyje, kasmet diagnozuojama milijonams moterų. Nors yra keletas žinomų rizikos veiksnių, mokslininkai atskleidė galimą rizikos veiksnį, kuris galėtų padėti gydytojams tiksliau įvertinti moters tikimybę susirgti šia liga. Krūties audinio tankis yra žinomas rizikos veiksnys, bet įrodyta didesnė jo reikšmė.
Moterys, turinčios tankų krūties audinį, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Tankiame krūties audinyje yra daugiau liaukinio nei riebalinio audinio, todėl navikus sunkiau aptikti atliekant mamografiją[5]. Toks audinys gali būti įvertintas naudojanti įvairius tyrimus.
Gydytojai perspėja moteris, kurios turi tokių požymių, galinčių lemti didesnę riziką susirgti onkologine liga. Moterys, kurių krūtys yra tankios, turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dėl alternatyvių patikros galimybių, pavyzdžiui, ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimo.
Neseniai paskelbtame tyrime nustatyta, kad vėžio rizika būdinga netolygiai mažėjančiam krūtų tankiui. Moterys, kurių krūties audinys yra tankus, jau dabar turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu, o krūties tankis su amžiumi paprastai mažėja. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad kai vienos krūties tankis mažėja lėčiau, vėžys dažniau nustatomas toje krūtyje.
Tyrime dalyvavo apie 10 000 moterų, kurios buvo tiriamos dešimt metų. Tyrimo pradžioje nė viena moteris nesirgo vėžiu, tačiau iki tyrimo pabaigos juo susirgo 289 moterys. Mokslininkai jas palygino su 658 panašiomis moterimis, kurioms krūties vėžys neišsivystė.
Jaudinantis tyrimas ir įtaką vėžio gydymui bei pacientų stebėjimui darantys rezultatai
Moterys, kurioms tyrimo metu išsivystė krūties vėžys, tyrimo pradžioje buvo linkusios turėti didesnį krūtų tankį. Tačiau po to tyrėjai nustatė, kad krūtų, kuriose vėliau išsivystė vėžys, tankis mažėjo gerokai lėčiau, palyginti su kitomis moters krūtimis. Šis netolygus tankio pokytis lėmė didesnę tikimybę.
Šio tyrimo išvados gali padėti sukurti naujas vėžio nustatymo priemones, leidžiančias gydytojams įvertinti krūties tankį skirtingu metu po to, kai moteris pradeda atlikti mamogramas. Pasak tyrimo autoriaus Shu Jiang, Vašingtono universiteto Sent Luise visuomenės sveikatos mokslų docento, šios informacijos jau yra, tačiau ji nėra naudojama.
S. Jiang pažymėjo, kad moters rizika susirgti krūties vėžiu ir informacija apie galimybę susirgti galėtų būti atnaujinama kiekvieną kartą, kai jai atliekama nauja mamograma. Karen Knudsen, Amerikos vėžio draugijos vadovė, tyrimą pavadino jaudinančiu. Ji pažymėjo, kad tai pirmasis tyrimas, kuriame konkrečiai nagrinėjami pokyčiai tarp krūtų per tam tikrą laiką, o ne abiejų krūtų vidurkiai, kur pokyčiai gali būti nepastebėti[6].
Galimo naujo krūties vėžio rizikos veiksnio atradimas yra įdomi žinia tiek gydytojams, tiek pacientams. Atlikus daugiau tyrimų, gydytojai galės geriau įvertinti moters riziką susirgti krūties vėžiu ir pasiūlyti labiau individualizuotas patikros ir gydymo galimybes. Moteris, kurios gali turėti didesnę riziką susirgti, gali tekti atidžiau stebėti.
O jų krūtų tankį vertinti skirtingais laikotarpiais gali būti itin svarbu, kad būtų galima nustatyti bet kokius pokyčius. Visų dažnų tyrimų tikslas yra nustatyti krūties vėžį ankstyviausiose stadijose, kai jis geriausiai gydomas. Tai galbūt gali išgelbėti gyvybę.
