Gynybos milijardai dar laukia savo eilės: ministras aiškina, kodėl panaudota tik trečdalis biudžeto
Nors per pirmąjį šių metų pusmetį panaudota tik apie 30 proc. krašto apsaugai skirtų lėšų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad tokia situacija yra visiškai normali. Pasak jo, didžioji dalis gynybos biudžeto tradiciškai panaudojama antroje metų pusėje, kai įsigalioja didelės vertės ginkluotės įsigijimo sutartys, atliekami avansiniai mokėjimai ir finansuojami svarbiausi projektai.
Apie tai prabilta po to, kai premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę pranešė, jog per pirmąjį pusmetį Lietuva panaudojo 30 proc. gynybai numatytų asignavimų[1].
„2024 ir 2025 metais tokiu pačiu metu buvo panaudota mažiau netgi nei 30 proc. asignavimų ir galiausiai, tai tokia yra dinamika, kad metų pabaigoje likę pinigai sukrenta į sutartis, avansinius mokėjimus ir viską, kam reikia“, – penktadienį Medininkuose BNS sakė R. Kaunas.
Ministras pabrėžė, kad šiemet situacija yra dar palankesnė nei ankstesniais metais. Anot jo, nors procentinė panaudotų lėšų dalis gali atrodyti nedidelė, šių metų gynybos biudžetas yra gerokai didesnis, todėl reali investuota suma yra kur kas reikšmingesnė.
„Tai šiais metais mes turime iš tikrųjų geresnį pasiekimą negu lyginant prieš tai porą metų, o turint galvoje, kad suma eurais yra didesnė, tai pasiekimas tada tikrai yra daug ženklesnis. Tačiau, be abejo, planas reikalingas, kaip viską iki galo, iki šių metų pabaigos įvykdysime“, – aiškino jis.
Likusios lėšos – naujai karinei technikai ir dronų interceptoriams
Pasak R. Kauno, didžioji dalis dar nepanaudotų lėšų jau yra numatyta konkretiems projektams. Tarp svarbiausių suplanuotų pirkimų – pėstininkų kovos mašinos, pėstininkų transporto mašinos bei dronų interceptoriai. Dėl pastarųjų įsigijimo Krašto apsaugos ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Vyriausybę.
Šią savaitę premjeras M. Sinkevičius taip pat pareiškė norintis iš ministro išgirsti konkretų planą, kaip iki metų pabaigos bus panaudotos gynybai skirtos lėšos. Krašto apsaugos ministras tokį Vyriausybės vadovo dėmesį vertina teigiamai ir sako, kad jis gali padėti paspartinti svarbių projektų įgyvendinimą.
„Premjero dėmesys tokiai svarbiai sričiai, kaip valstybės saugumas, yra išskirtinai geras, tai taip ir turi būti ir tai padeda įveikti galbūt ir tam tikras biurokratines kliūtis, kai dėl įvairių biurokratinių procedūrų kartais sudėtinga ir įgyvendinti pirkimus. Tai čia, manau, kad kartu sutelkę jėgas, mes rasime geriausius variantus ir įgyvendinsime visus reikalingus planus“, – komentavo R. Kaunas.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu šalies vadovai yra sutarę, kad iki 2030 metų gynybos finansavimas sieks 5–6 proc. BVP. Šios investicijos skirtos Lietuvos kariuomenės divizijos vystymui, kariuomenės modernizavimui ir pasirengimui priimti Lietuvoje dislokuojamą Vokietijos brigadą.
M. Sinkevičius: 5 proc. BVP gynybai išlieka Lietuvos prioritetu
Tuo tarpu šią savaitę premjeras M. Sinkevičius patvirtino, kad Lietuva ir toliau laikysis įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis pabrėžė, kad šiuo klausimu tarp šalies vadovų vyrauja vieninga pozicija, o diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto šių planų nekeičia.
Anot Vyriausybės vadovo, artimiausiu metu svarbiausias uždavinys – užtikrinti, kad beveik 4,8 mlrd. eurų siekiantis šių metų gynybos biudžetas būtų panaudotas skaidriai, efektyviai ir pagal numatytus planus.
Premjeras taip pat teigė ketinantis detaliau susipažinti su kariuomenės planais ir būsimais gynybos projektais, pabrėždamas, kad tiek valdžia, tiek visuomenė turi aiškiai matyti, kam skiriamos milijardinės investicijos.
Be to, M. Sinkevičius akcentavo būtinybę stiprinti Lietuvos gynybos pramonę, o sprendimus dėl gynybos finansavimo po 2030 metų ragino priimti tik įvertinus politines aplinkybes. Jis taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiomis savaitėmis bus priimtas sprendimas dėl naujos JAV karių rotacijos Lietuvoje.
