Vokietijos gynybos ministerijoje vyksta permainos – keičiasi ministrai
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį atsistatydino iš pareigų[1]. Tokį žingsnį ji žengė po skandalo, kurį sukėlė jos Naujųjų Metų sveikinimas, paskelbtas asmeninėje instagramo paskyroje.
Sveikinime gynybos ministrė užsiminė apie tai, kad Europoje siaučiant karui, ji patyrė daug nuostabių įspūdžių bei susipažino su aibe įdomių žmonių. Tokie ministrės žodžiai Vokietijoje sukėlė tikrą ažiotažą.
Tačiau ir gerokai anksčiau Ch. Lambrecht nepavyko išvengti aštrios kritikos. Gynybos ministrė kritikuota ir dėl jos galimybių vadovauti ministerijai, ir dėl vadovavimo pertvarkos būtinybės Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.
Vis dėlto, gynybos ministrė, pareigas ėjusi nuo 2021 m. gruodžio, turėjo tvirtą kanclerio Olafo Scholzo užnugarį. Kritikams teigiant, kad Ch. Lambrecht nėra tinkama pareigoms, O. Scholzas palaikė ją ir net vadino „pirmarūše gynybos ministre“[2].
Tačiau Ch. Lambrecht paskelbus apie pasitraukimą, Vokietijos vyriausybė ilgai neieškojo pamainos jai.
Jau trečiadienį paskelbta apie Ch. Lambrecht įpėdinį, kuriuo taps Borisas Pistorius, kuris yra Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministras.
Vokietijos gynybos ministrė Ch. Lambrecht kritikuota ir dėl Naujųjų Metų sveikinimo, ir dėl kompetencijos stokos
Apie atsistatydinimą pranešusios Ch. Lambrecht viešame pareiškime teigiama, kad kelis mėnesius žiniasklaidoje skiriamas dėmesys „jos asmeniui trukdė dalykinėms diskusijoms apie kariuomenę ir Vokietijos saugumo politiką“.
„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų. Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turi stovėti pirmame plane“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.
Kanclerio O. Scholzo atstovas spaudai patvirtino, kad Vokietijos vyriausybės vadovas priėmė Ch. Lambrecht atsistatydinimą, kuris vargu, ar buvo netikėtas. Vokietijoje spaudimas Ch. Lambrecht pasitraukti buvo jaučiamas beveik nuo jos darbo pradžios, tačiau paskutiniais mėnesiais ypač išaugo.
Vis dėlto, padėti apsispręsti pasitraukti iš pareigų Ch. Lambrecht greičiausiai padėjo skandalingasis Naujųjų Metų sveikinimas, kurį ji patalpino savo asmeninėje instagramo paskyroje. Šioje naujametinėje žinutėje, dabar jau buvusi gynybos ministrė įvertino praėjusius, 2022-uosius metus.
„Europos viduryje siaučia karas ir su tuo man buvo susiję daug ypatingų įspūdžių, kuriuos galėjau patirti – daug, labai daug susitikimų su įdomiais, puikiais žmonėmis“, – sakė ji, kalbėdama švenčiančio ir fejerverkais skendinčio Berlyno fone[3].
Toks Vokietijos gynybos ministrės pareiškimas netruko susilaukti aštrios kritikos.
Daugelis pastebėjo, kad pozityvus metų įvertinimas bei pasidžiaugimas įspūdžiais ir įdomiais susitikimais visiškai nedera kalbant apie karo situaciją. Dalis kritikų ministrę vadino visiškai atsiribojusia nuo realybės, o šį Naujųjų Metų sveikinimą laikė nejautriu.
Pati Ch. Lambrecht į diskusijas šia tema nesileido, tačiau jos ministerija paskelbė trumpą pareiškimą, kuriame teigiama, kad vaizdo įrašas ir sveikinimas buvo padarytas asmeniškai ministrės ir kad su tuo nebuvo susiję jokie vyriausybės ištekliai. Jos partijos vadovybė, įskaitant kanclerį O. Scholzą, šio incidento nekomentavo.
Tačiau opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) frakcijos vadovo pavaduotojas Johannas Wadephulas sakė, kad vaizdo įrašas dar kartą parodė, kad ministrė neturi tinkamo požiūrio į užimamas pareigas.
Tai tik vienas iš daugelio kritiškų komentarų, kurie pastaruosius mėnesius skriejo į Ch. Lambrecht daržą. Dalis opozicinių politikų ir visuomenės narių ištisus mėnesius gynybos ministrę laikė visiškai netinkama šioms pareigoms eiti.
Vokietijoje ji buvo peikiama dėl virtinės incidentų. Pavyzdžiui, praėjusių metų sausį, dar prieš rusų invazijos į Ukrainą pradžią, Vokietija pristatė Ukrainai 5 000 karinių šalmų, o gynybos ministrė tada teigė, kad ši parama yra „labai aiškus signalas, kad Vokietija yra Ukrainos pusėje“[4]. Tiek ji, tiek visa Vokietijos valdžia sulaukė ir kritikos dėl itin vangaus požiūrio į karinę paramą Ukrainai bei pastovaus išsisukinėjimo.
Šalies viduje abejota, ar Ch. Lambrecht gali vadovauti gynybos ministerijai būtent šiuo metu, kai vokiečių kariuomenė išgyvena permainų ir pokyčių laikotarpį, o jos atnaujinimui mestos milijardinės lėšos. Negana to, buvusi ministrė kritikuota ir dėl to, kad kartu su savo sūnumi, regis, pramoginiais tikslais skrido kariniu sraigtasparniu. Ši kelionė tapo skandalu po to, kai Ch. Lambrecht sūnus socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką iš sraigtasparnio. Ch. Lambrecht vadovaujama ministerija teigė, kad ji pati kreipėsi dėl leidimo ir apmokėjo išlaidas, tačiau kritikai jau tuomet reikalavo jos atsistatydinimo.
Valdžią perimsiantis naujasis ministras B. Pistorius susidurs su dideliais iššūkiais
Kaip jau minėta, į pokyčius gynybos ministerijoje Vokietijos vyriausybė reagavo greitai. Praėjus vos dienai po Ch. Lambrecht pasitraukimo paskelbta, jog jos pareigas perima socialdemokratas B. Pistorius.
Naujasis ministras ilgai pasiruošti darbui laiko neturės: JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas šią savaitę turėtų apsilankyti Berlyne, o vėliau surengti sąjungininkų susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje[5].
Tiesiai į darbų sūkurį metamas B. Pistorius nėra naujokas politikoje, todėl turėtų susitvarkyti.
Tiesa, iki šiol jis ėjo žymiai menkiau reikšmingas Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministro pareigas. Šioje Vokietijos žemėje jis nestokoja populiarumo, tačiau karinėje srityje patirties neturi.
Kita vertus, B. Pistorius yra dirbęs su Žemutinės Saksonijos policijos pajėgomis, kurias jis reformavo pritraukdamas naujokų ir gerindamas ryšius su visuomene.
„B. Pistorius yra itin patyręs politikas, kuris yra išbandęs savo jėgas administravimo srityje, daugelį metų dirbęs su saugumo politika. Dėl savo kompetencijos, atkaklumo ir didelės širdies jis yra būtent tas asmuo, kuris gali vadovauti Bundesverui šiuo sudėtingo lūžio laikotarpiu“, – B. Pistoriaus paskyrimą komentavo Vokietijos kancleris O. Scholzas.
Pats B. Pistorius saugumo sistemą laiko svarbiu demokratijos ramsčiu ir yra kalbėjęs apie būtinybę stiprinti policiją kovojant su politiniu ekstremizmu. Vis dėlto, ar jo patirties pakaks vadovaujant Vokietijos gynybos ministerijai – neaišku.
Vos atėjęs į postą B. Pistorius turės administruoti specialų 100 mlrd. eurų fondą, kurį kancleris pažadėjo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms atnaujinti. Jeigu vidinės šalies problemos nėra pakankamas iššūkis naujam ministrui, papildoma našta ant B. Pistoriaus pečių gali užkristi ir dėl Vakarų spaudimo didinti karinę Vokietijos paramą Ukrainai.
Vakarų sąjungininkės jau dabar spaudžia Berlyną leisti Ukrainai naudoti Vokietijoje pagamintus tankus, tačiau iki šiol vokiečiai vengė pritarti dėl sunkiųjų tankų „Leopard“ naudojimo karo zonoje ir nerimavo, kad toks žingsnis Rusijoje gali būti laikomas karo eskalavimu. Situaciją komplikuoja tai, kad kitos šalys, turinčios tokių tankų, taip pat turi gauti Berlyno pritarimą, kad juos būtų galima perduoti Ukrainai[6].
