Briuselio menininkas odą paverčia meno kanalu: tatuiruotės, transformacijos ir netradicinė tapatybė
Nepriklausoma kultūros erdve prisistatantis „Sodas 2123“ pristato savo tarptautinių rezidencijų programos rezidentą Oscar Mathieu le Bussy iš Briuselio, kuris save pristato kaip netradicinės tapatybės asmenį. Tiesa, pati įstaiga didele dalimi išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis.
Nurodoma, kad šis rezidentas yra transdisciplininio meno kūrėjas, dirbantis su tekstais, performansais, tatuiruotėmis, piešiniais, vertimais, tyrimais ir saviorganizacija, nagrinėjantis „queer“ tapatybės, troškimo, vienatvės ir kūno modifikacijos temas[1].
„SODAS 2123 rezidencijos metu Oscar tęs projektą „Largest Organ Speaks To Me Softly“ – tyrimą, sutelktą į odą kaip kūrybinės įtampos erdvę. Šiame projekte tatuiruotės ir transformacijos nagrinėjamos kaip gestai, įrašantys kūną ir paverčiantys jį meninės trinties bei kaitos vieta.
Projektas kilo iš asmeninės, konkrečios patirties ir siūlo naują požiūrį į temas, kurios paliečia daugelį – žmogaus santykį su nuolat kintančiu kūnu ir savikūros galimybę.“ – rašoma įraše.
Kas tas „SODAS 2123“?
Viešoji įstaiga „Sodas 2123“ (įsteigta 2020 m. lapkričio 16 d., adresas Vitebsko g. 23, Vilnius) 2024 m. veikė kultūros ir meno srityje, organizuodama renginius, kūrybines dirbtuves, parodas bei gilindamasi į šiuolaikinio meno klausimus[2].
Organizacija nurodo, kad per metus įgyvendino savo tikslus, atvėrė fizines ir virtualias kūrybos erdves bei stiprino įvaizdį Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Finansiniai metai atitinka kalendorinius – nuo sausio 1 iki gruodžio 31.
Įstaiga neturi ilgalaikio turto, trumpalaikį turtą sudaro banko sąskaitoje laikomos apyvartinės lėšos. 2024 m. pajamos iš ūkinės veiklos („rezidencijų organizavimas“) siekė 9 281 Eur, papildomai gavus 81 335 Eur iš Vilniaus miesto savivaldybės, 77 500 Eur iš Lietuvos kultūros tarybos ir 87 Eur kitų pajamų.
Sąnaudos per metus sudarė 167 702 Eur, iš jų projektų vykdymo – 118 151 Eur, darbuotojų išlaikymo – 47 445 Eur, kitos veiklos sąnaudos – 2 106 Eur. Pinigų likutis sąskaitoje metų pabaigoje buvo 5 Eur, balansinis rezultatas – 501 Eur.
Finansinė atskaitomybė rengiama pagal kaupimo principą, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų ir Verslo apskaitos standartų, o tikslinis finansavimas registruojamas tik gavus patikimą informaciją apie gautiną sumą.
Remiantis „Registrų centro“ pateikta ir viešai prieinama informacija, ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., VšĮ „SODAS 2123“ pajamos siekė 168 203 eurus, o pardavimo pajamos – tik 9 281 Eur. Net 158 835 eurus įstaiga gavusi iš finansavimo šaltinių[3].
Surengta 15 meninių ir edukacinių renginių
Kaip skelbiama, „SODAS 2123“ 2024 metais tęsė savo veiklą kultūros ir meninės kūrybos srityje, organizuodama renginius, edukacines programas ir kūrybines sesijas[4].
Įstaigos pagrindinis tikslas – skatinti šiuolaikinį meną ir kūrybines iniciatyvas, jungiant menininkus, technologijų kūrėjus bei mokslo atstovus. Per metus surengta keliolika renginių, įskaitant performansus, paskaitas, diskusijas ir bendruomeninius susitikimus, taip pat projektus, skirtus technologijų, ekologijos ir bendruomeniškumo temoms.
Be to, „Sodas 2123“ vykdė tarpdisciplininius projektus, tokius kaip „Krosnies paviljono renginių programa“ ir „Saulės laboratorija“, kurie jungė meną su socialinėmis ir ekologinėmis iniciatyvomis. Veikla apėmė eksperimentus su animacija, technologijomis, šviesos ir saulės energijos panaudojimu, kurdama platformą kūrėjams ir auditorijai dialogui bei bendruomenės formavimui. Tokiu būdu įstaiga ne tik pristato meną, bet ir skatina socialinę transformaciją bei kritinį mąstymą apie šiuolaikines problemas.
Į kultūros sektorių atkeliauja finansinės „injekcijos“
Tuo tarpu nepaisant to, kad Lietuvos kultūrininkai skundžiasi mažu finansavimu, Kultūros ministerijoje per pastaruosius metus ženkliai išaugo atlyginimai: ministras dabar gauna 7 677 eurus, viceministrai – po 6 366 eurus, skyriaus vedėjai – po 4 316 eurų, o mažiausiai uždirba vyresnieji specialistai – 1 943 eurus.
Tuo pat metu Vyriausybė grąžino 20 kultūros įstaigų, tarp jų Valdovų rūmų muziejų ir Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, teisę savarankiškai tvarkyti finansus ir personalą. Be to, sektoriui skirta 15,9 mln. eurų ES fondų paramos, projektams gali būti skiriama iki 500 tūkst. eurų, paraiškos priimamos iki lapkričio 28 d.
