Dakaro ralis baigėsi lietuvių pergalių savaitgaliu – Baciuška, Žala ir Raišys nugalėjo savo kategorijose
Didžiausios bekelės ralio reido lenktynės pasaulyje, 2026 metų Dakaras, baigėsi Saudo Arabijoje – šeštadienį dalyviai įveikė paskutinį, 105 km simbolinį greičio ruožą Janbu mieste, kuriame dominavo žvyrkelis ir techniniai keliai. Lietuviai šiame ralyje surengė istorinius pasirodymus, triumfavę net trijose kategorijose. Visgi, paaiškėjo, kad už šiuos sportininkų laurus Lietuva gali neskirti valstybinės premijos.
Automobilių „Stock“ klasėje Rokas Baciuška kartu su Oriolu Vidaliu užtikrintai įveikė paskutinį etapą, laimėjo jį ir bendroje įskaitoje užėmė pirmą vietą – tai pirmoji tokia pergalė Lietuvos atstovams šiame Dakaro ralyje[1].
Sunkvežimių kategorijoje Vaidotas Žala su Paulo Fiuza ir Maxu van Grolu bendroje įskaitoje iškovojo pirmą vietą, nepaisant to, kad paskutinį etapą baigė penkti. Trečiasis lietuvių triumfas buvo Karolio Raišio pergale „Dakar Classic“ klasėje: kartu su Christophe’u Marquesu jis laimėjo net šešis etapus ir tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu šią kategoriją.
Motociklų klasėje lietuvių pasirodymas taip pat buvo solidus: Nerimantas Jucius finišavo 15-oje vietoje bendroje įskaitoje ir 5-oje „Rally 2“ klasėje, Dovydas Karka užėmė 23 vietą bendroje įskaitoje ir 13 vietą savo klasėje, o Saulius Klevinskas ir Gediminas Šatkus sėkmingai užbaigė ralį, užimdami atitinkamai 44 ir 77 pozicijas. Bagiai klasėje Mindaugas Sidabras ir Ernestas Česonis paskutinį etapą įveikė dešimti, bendroje įskaitoje liko 21.
Kodėl nebus skiriamos valstybės premijos?
Remiantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu, valstybės premijos už sporto rezultatus skiriamos už aukšto meistriškumo pasiekimus tarptautinio lygio varžybose, kai sportininkas arba jo treneris atstovauja Lietuvai. Premijos paskirtis – skatinti sportininkus siekti aukščiausių rezultatų bei pagerbti jų pasiekimus[2].
Valstybės premijos gali būti skiriamos už olimpinių žaidynių 1–8 vietas, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1–4 vietas, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietas, pasaulio ir Europos čempionatų bei Europos taurės finalų 1–3 vietas, taip pat Universiados 1–3 vietas.
Siekiant gauti premiją, dalyvauta rungtyje turi atitikti papildomas sąlygas: joje turi būti varžęsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovų, o sportininkas turi įveikti bent trečdalį varžovų; olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių rungtims šie kriterijai netaikomi.
Premijos negaunamos, jei sportininkas ar treneris tuo metu yra teisiškai pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo arba jei laimėjimas panaikintas dėl manipuliavimo varžybomis, pavyzdžiui, dopingo vartojimo. Valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė, o skyrimą ir mokėjimą administruoja įgaliota ministerijos institucija, laikantis aiškiai reglamentuotos tvarkos.
Tokiu būdu valstybės premijos Lietuvoje skiriamos ne tik už sportinius laimėjimus, bet ir už sąžiningą, teisėtą dalyvavimą varžybose, užtikrinant, kad jos būtų suteiktos tik už realiai pasiektus ir pripažintus tarptautinio lygio rezultatus.
Kadangi Dakaro ralis yra bekelės ištvermės ralis, kuris nepriklauso įprastinėms olimpinių sporto šakų federacijoms ir neturi tokios pat formalios „tarptautinės sporto federacijos statuso“ ar paprastai neįtraukiamas į oficialius pasaulio/Europos čempionatų kalendorius, jis netenkina kai kurių iš šių formalumo kriterijų. Nacionalinės premijų taisyklės paprastai nenumato automatiškai premijų už Dakarą.
Sureagavo ir Lietuvos sportininkai: premija skiriama tik itin siauram ratui
Pasipiktinimo dabartine Lietuvos valstybinių premijų skyrimo sportininkams tvarka neslėpė ir stipriausio pasaulio žmogaus titulą turintis Žydrūnas Savickas. Anot jo, dabartinė premijavimo tvarka – neteisinga.
„Premijų įstatymas visada buvo blogas. Jis parašytas pagal kelių olimpinių sporto šakų specifiką. Ir pagal jį niekada nepriklausė premijos didžiausių ir prestižiškiausių varžybų laimėtojams, nes įstatymas ne apie tai, kad yra garsinama valstybė, o skirtas gana siauram sportininkų ratui.“ – komentavo Ž. Savickas.
