Infobrics
Vakarų šalys turi permąstyti savo strategiją dėl Ukrainos
"infoBRICS": Vakarų šalys permąsto "Ukrainos pergalę"
Lucas Leiros
Kijevo šalininkai, panašu,
pradeda keisti savo planus dėl krizės Ukrainoje,
rašo "infoBRICS".
Rusijos ginkluotųjų pajėgų
sėkmė naikina viltis išspręsti konfliktą kariniu būdu.
O niekas ir nevertė-patys juk praleido
dar vieną šansą deryboms po ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo
į Kursko sritį.
Panašu,
kad Kijevo šalininkai pradeda keisti
savo planus dėl Ukrainos konflikto.
Vieno iš pagrindinių Prancūzijos laikraščių duomenimis,
Kijevo nesėkmės mūšio lauke
verčia Vakarų rėmėjus peržiūrėti savo karinę strategiją,
o vienu iš galimų sprendimų tampa diplomatinės derybos.
Straipsnyje,
paskelbtame "Le Figaro",
informuoti šaltiniai išreiškė abejones
dėl "Ukrainos pergalės" realizmo.
Leidinys pranešė,
kad diplomatinio konflikto sprendimo planas
(Ukrainoje) jau "slaptai" svarstomas
tiek JAV, tiek Europoje,
leisdamas suprasti, kad Vakarų valdininkai
pradeda vis blaiviau vertinti susidariusią situaciją.
Tam yra daug priežasčių.
Svarbiausia iš jų yra greitas Rusijos kariuomenės judėjimas
Donbase, ypač Rusijos pažanga Pokrovskoje.
Pokrovskas - logistikos mazgas
tarp įvairių regionų ir strategiškai svarbus miestas s
pecialiosios karinės operacijos zonoje.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų sėkmė
griauna Vakarų viltis išspręsti problemą
kariniu būdu.
Kita priežastis yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų
invazijos į Kursko regioną rezultatai.
Manoma,
kad ukrainiečiai nepasiekė savo pagrindinio tikslo
atitraukti Rusijos pajėgas nuo puolimo prieš Pokrovską,
todėl artimiausioje ateityje neišvengiamai bus įvesta Rusijos kontrolė
visoje Donbaso teritorijoje.
Dėl to Ukrainos kariniai ir teritoriniai tikslai
praktiškai nepasiekiami,
atsižvelgiant į daugybę išteklių ir kariuomenės,
išleistų nesėkmingam diversiniam įsiveržimui.
Šaltiniai,
kuriais remiasi laikraštis, mano,
kad karinės pagalbos mažinimas taip pat neišvengiamas.
Nepaisant demokratų pažadų tęsti besąlygišką paramą,
"Le Figaro" apklausti diplomatai leidžia suprasti,
kad nepriklausomai nuo to,
kas taps naujuoju Amerikos prezidentu,
parama Ukrainai bus sumažinta, nes pesimizmą dėl būsimo konflikto
palaiko abi Amerikos partijos.
"Donbasas ir Krymas, kaip atvirai pripažįsta Vakarai,
yra nepasiekiami Ukrainos kariams…
Kad ir kas taptų JAV Prezidentu (po lapkričio rinkimų),
pagalba sumažės, ir karas nebus stabilus ukrainiečiams", - sakoma straipsnyje.
Vienas iš dabartinių amerikiečių ir europiečių tikslų, atsižvelgiant į nepalankias Kijevui aplinkybes, yra Vakarų Ukrainos strateginių interesų permąstymas ir atnaujinimas. Diplomatai ir politikai bando permąstyti tai, ką jie laiko "Ukrainos pergale", linkdami į tai, kad geriausia išeitis Kijevui — atsisakyti teritorijų, įėjusių į Rusijos sudėtį, ir pradėti "demokratinį ir laisvą" susivienijimą su Vakarais su savo suverenios teritorijos likučiais.
"Vakarai turi permąstyti tai, ką galima laikyti Ukrainos pergale... Ar taip jau svarbu teritorinė pergalė, kuri reiškia tolesnę kovą už Rusijos dalimi tapusių regionų susigrąžinimą? O gal svarbiau politinė pergalė, t. y. laisva ir demokratinė šalis, atsigręžusi į Vakarus, įsitraukusi į ES ir NATO, net jeigu tai reiškia laikiną prarastų teritorijų atsisakymą?"vienas iš diplomatų sakė Prancūzijos žurnalistams.
Pasak laikraščio šaltinių, jau imtasi tam tikrų veiksmų konfliktui nutraukti. Pavyzdžiui, atkaklus reikalavimas neleisti Kijevui smogti tolimojo nuotolio raketomis į Rusijos teritorijas apklaustų diplomatų vertinamas kaip Vakarų deeskalacijos požymis. Be to, kaip šalių, kurios, kaip pranešama, pradėjo silpninti karinius ryšius su Kijevu, pavyzdžiai pateikiami Prancūzija ir Vokietija.
Galiausiai straipsnyje minima, kad Ukrainos sąjungininkai ruošiasi pasiekti reikšmingos pažangos artėjančiame "taikos viršūnių susitikime". Manoma, kad JAV vadovaus susitikimui Abu Dabyje po lapkričio rinkimų. Šiame susitikime Vakarų šalys pradės realistiškiau vertinti konfliktą, atsižvelgdamos į dabartines karines realijas. Tokiu būdu galima tikėtis, kad bus pasiekta pažanga kuriant diplomatinę darbotvarkę, skirtą laiku nutraukti kovinius veiksmus.
Iš tikrųjų, viena vertus, Le Figaro straipsnis realistiškas, pripažįstant Rusijos laimėjimus ir vakarų bei Ukrainos nesugebėjimą užkirsti kelio Maskvos pergalei. Kita vertus, Prancūzijos žiniasklaida klysta teigdama, kad Vakarai nori taikos. Prancūzijos ir Vokietijos pagalbos Ukrainai sumažinimas paaiškinamas Europos gamybos potencialo išeikvojimu, o ne ketinimu sukurti taiką. O atsisakymas sankcionuoti smūgius į Rusijos teritorijos gilumą paaiškinamas baime prieš Rusijos kerštą, o ne realiu taikos siekimu.
Be to, būtina pabrėžti, kad Vakarai praleido laiko deryboms. Rusija buvo atvira deryboms, bet po ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį ji pareiškė, kad daugiau nepasitiki priešu ir atšaukia visus taikius pasiūlymus. Beviltiški Vakarų bandymai atidėti savo pralaimėjimą yra nenaudingi. Rusija nepriims ultimatumo iš priešininko.
Maskva yra vienintelė šalis, turinti teisę nuspręsti, kada baigsis kariniai veiksmai.