Proto ir sielos ramybei ilgais vakarais (2)

– pasaulio pabaigos pranašams atremti.

Dar didesnį juoką sukelia, kai Tojota paskundė Folksvagen dėl dyzelinių variklių, ir vokiečių atsakas apstulbino CO2 teoretikus – jie užpatentavo dvikamerinį dyzelinio kuro variklį, jo išmetamosios dujos prilygsta vandens garams, kurį abejoju ar kada nors parduos Tojotai.

Neužmirškime Peugeot dyzelinį hdi variklį, kuris naudojamas pora dešimtmečių ir išmetamas vanduo.

Plaistingas (plastikas) vandenyne – na kam, kam gąsdinti, jei bent 95 nuošimčiai prie Afrikos ar Azijos krantų. Kiek metų Lietuvos pajūryje teko būti, neteko tokio reiškinio matyti, netgi kokio maišelio liekanos. Savo gyvenime neaptikau per kokius 50 kartų. Tai kam Nigerijos, Kongo ar Tanzanijos, Indonezijos ar Vietnamo bėdas versti švaruolei Vokietijai ar Lietuvai ? Sukelti pasaulinį skausmą (Weltschmerz) už nevalas už tūkstančių kilometrų, prisiimti nebūtas kaltes ?

Žuvų gaudymas – dar nėjau į mokyklą, bet jau girdėjau skalambijant apie paskutines žuvis vandenynuose, po daugiau kaip 50 metų tie patys Mikučio melagėlio ašarojimai. Kažkodėl neprisimenamas Meksikos įlankoje didžiulis naftos išsiliejimas, tikrai pakenkęs vandens gyvūnijai ir augalijai, kodėl nutyli, BP (British Petroleum) bendrasavininkė yra karalienė Elžbieta II, o jis ištikimas seras iš karalienės malonės ? Tai melo (blefuojantis) kortų maišymas kitus kvailiais ir trumpos atminties telaikant, kaip gyvulius, toliau savo antsnukio nematančiais.

Šiltnamio efektas – dar vienas iš piršto iščiulptas kvailinimas ir gąsdinimas, kai didesnis kiekis yra labai naudingas augalams. Pasaulinė praktika visiškai paneigia tai, kaip žmonių kvailinimą. Puikiai prisimenu 1975-1990 metus, kai buvo varoma isterija apie pasaulinį atšilimą, bet po Pinatubo ugnikalnio Filipinuose išsiveržimo 1991 m. staiga nutilo ir tyla tęsėsi gerą dešimtmetį. Kažkodėl po Tomba ugnikalnio Indonezijoje išsiveržimo 1815 m. sekančiais metais nebuvo vasaros. Šiltnamio efekto melo kojos trumpos.

Tai kiek gi metrų pakiltų vandenyno lygis, jei ištirptų visi pasaulio ledynai, žinoma Grenlandijoje ir Antarktidoje ? Nesunku pasižiūrėti į pasaulio atlasą, pasižiūrėti į abiejų plotus ir blaiviai vertinant ledyno storius, kai kur išnykstančius ir styrančias plikas uolas, pasiskaičiavus šeštoko lygiu, tesigauna iki 5 (penkių) metrų, netgi Nyderlandams nesukeltų toks vandens pakilimas jokio pavojaus būti užsemtais, spėtų sustiprinti 5 metrais pylimus paaukštinant.

Kažkodėl slepiama, kad ledynai ženkliai auga Kanados šiaurėje, tyčia nutylima, kad per 200 metų Niagaros kriokliai užšąlo 6 kartus ir 4 kartus per paskutinius keletą metų. Kodėl gi tylima, kad Apalačų kalnai po 2.000 metų bus padengti ledynu, o Skandinavija – po 4.000 metų ?

Koks gražus seras, kaip gražiai pašnekėjo apie vėjovarą ir miglovarą.

Net neabejoju, slepiama sero knygoje esminiai dalykai, kurie susiję su energetika.

Pradėsiu nuo techninio idiotizmo – žaliosios energetikos.

Dar 1990 m. mano draugas suomis, statybos inžinierius, mane apšvietė jo namų saunoje mums būnant nuogiems ir energetinius absurdus išrengė nuogai : vėjo malūnai niekada neatsiperka iki savo nusidėvėjimo dėl iš anksto užplanuoto techninio anachronizmo, jei vėjo nebus ir staiga atšals, visa energetinė šalių sistema gali patirti katastrofą, saulės baterijos bus apsnigtos ir virs techniniu niekalu – 2020 -2021 metų žiemą tuo įsitikino Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Danija, Teksasas Jungtinėse Valstijose.

Juokingiausia isterijoje dėl Žemės iškasenų besaikio naudojimo yra molibdeno suvertimas vėjo malūnų gamybai, o klykiama – liko tik 60-čiai metų.

Koks pasityčiojimas iš derlingų žemės plotų – auginami kukurūzai biodujų gamybai, rapsas – biodyzelinui.

PASAULIO PABAIGOS PRANAŠAMS : paskaičiuota, kad kiekvienam Žemės žmogui davus 10 arų visoms reikmėms, ir maistui užtektų, ir apsirengti, sutilptų 8 mlrd. Brazilijoje.

2022.11.06