Iš pradinio 201 - 250

201. DENGEZ, TENGIZ – tiurkų kalbose ‚jūra‘, plg. liet. ‚dangus‘. ‘.

202. STIKLESTAD – paskutinio Norvegijos karaliaus nekrikščionio sostas prie Trondheim (Taurantakaimas), liet. ‚stiklas;, v. ‚sutekėti‘, pradinis SUTEKLAS, antras žodis STAD, v. ‚staty-ti‘ tik lietuvių kalboje, < STATAS. 1030 m. nužudytas paskutinis senatikis Norvegijos karalius, sostan atsisėdo krikščionis karalius Olavas (Olav), lyvis nuo Varingos (Rygos).

Dažnai naujieji krikščioniški karaliai būdavo iš pasviečių paimami, taip uoliai galėdavo smaugti savo pavaldinius senatikius.

203. STETTIN (tarti Štetyn) - buvęs Vokietijos, dabar Lenkijos miestas Szczecyn, Vandara / Oder / Odra žiotyse, v. ‚staty-ti‘, pirminis su priesaga -yn- STATYNAS.

Lietuviškas v. 'staty-ti' palikęs paskolinius iki Ramiojo vandenyno : STAN, dar įvairius STAT, STAD po Europą.

204. RAGINNIS - miestelis Kernovo / Kernow / Kornvalo / Cornwall pusiasalyje, kuriame pradėjus žvalgytis tenka suklusti - pilna lietuviškų vietovardžių.

205. BRIDGERULE - 1) vietovardis pietvakarių Anglijoje, abipus upelio; 2) pirminis žodis dabartinio ‚bridge‘ (tarti bridž) - tiltas. Susidarė ‚bridgerule‘ iš ‚brida‘, v. ‚bris-ti‘ ir ‚gerule‘ – gerulė, v. ‚gerin-ti‘.

Labai gerai matome, kokia lietuviška anglų kalba buvo ir kaip nususo iki dabartinės anglų kalbos.

206. STICKLEPATH (tarti Stiklpeth) - miestelis pietvakarių Anglijoje, ‚stickle‘ iš liet. ‚stiklas‘, v. ‚su-tekė-ti‘, ‚path‘ - takas, taip pat ‚pėda‘, ‚padas‘. Nors ir 2000 metų praėjo, bet lietuviškumo neįmanoma nuslėpti.

207. KIRKBUDDO - miestelis Škotijoje, antrasis žodis BUDDO, plg. liet. ,būda‘.

Nors ir škotų kalba, bet joje kažkodėl lietuviški žodžiai.

208. SCURDIE (tarti Skerdy) - skardingas pusiasalis rytų Škotijoje, plg. liet. ‚skardis‘.

Škotijoje ir gražus lietuviškas vietovardis. Jų dešimtys ir šimtai, akis drasko lietuviški vietovardžiai, taip pat ir lietuviški žodžiai škotų kalboje.

209. PIZZA (tarti pica) - italų valgis, kurio pristatyti skaitytojui nereikia, v. ‚pis-ti‘, pradinis PISČIA.

Auštragudai užėmę Italiją 5 amžiaus pabaigoje maisto gamintojų prašydavo greito valgio, kurį vadino savo žodžiu, kaip galima greitai sukemšamu, suvalgomu.

Vienas ,itališkiausių' žodžių.

210. BRINKAINIS - trakų kalba ‚storas‘, v. ‚bring-ti‘, ,brang-ti‘, plg. liet. ‚brangus‘.

Už šitą žodį,brinkainis' ir dar daugybę kitų jau daugiau kaip 100 metų yra kvailinamas dr. J. Basanavičius, per tą laiką bulgarų kalbininkai pastatė pasaulinio garso Trakologijos Rūmą, o Lietuvos lituanistai, istorikai, mitologai vis tyčiojasi iš pradininko.

211. COACH (tarti kouč) - anglų kalba ‚vadovas‘, ‚mokytojas. Turiu aiškinimui pridėti isp. ‚gaucho‘ (tarti gaučo) - galvijų piemuo, taip pat lietuvių šiandienines pavardes GAUČAS, GAUČYS, GEČAS, GEČYS, reiškusias galvijų piemenį.

212. MAITO - suomių kalba ,pienas‘, plg. liet. ,maistas‘, v. ,maitin-ti‘.

Lietuviakalbėse tarmėse, tapusiomis vėlesnėmis germanų ir slavų kalbomis, tenka matyti bendrą šaknį MaLaKa pienui įvardinti, v. , mal-ti‘. Savaime išplaukia išvada, kad šios kalbos atsirado iš lietuviakalbės Motinos prieš 9500 m. po Tvano.

213. CABOSSE (tarti kabos) - prancūziškas žodis kakavos vaisiui Dramblio Kaulo Krante, v. ‚kabo-ti‘, pradinis KABOSTĖ ar KABOSĖ.

Atsitinka iš kolonizatorių prancūzų malonės.

214. KÖNIG (tarti kionig) - vokiečių kalba karaliaus, valdovo didulas, v. ‚kau-ti‘, ‚kau-tis‘, pradinis KAUNINGAS.

Skandinavų kalbomis ,kong', ,kung', anglų ,king', suomių kalba išlaikiusi nuostabų senumą - ,kuningas', lietuviai liko su ,kunigas' iš KAUNINGAS.

215. TRAINER (tarti trener) - prancūzų kalba ‚sporto mokytojas, v. trin-ti‘, ‚trainio-ti‘, pradinis TRAINIORIUS.

Labai paprasta atlietuvinti lietuviškus žodžius.

216. DRAINAGE (tarti drenaž) - prancūzų kalba ‚vandens nutraukimas vamzdžiais žemėje‘, v. ‚trainio-ti‘, senesnis ‚drainio-ti‘, pradinis DRAIN-EIGA. Atsivertus techninį žodyną, supranti, kad visi techniniai, kaip ekonominiai, karybiniai, meno, ...,, žodžiai yra iš pradinių lietuviškų žodžių.

217. THALASSA (tarti talasa) - graikų kalba ,jūra‘, v. ,teliušken-ti', pradinis TELIUŠKA, iš šio atsirado ir serbų - hrvatų ,talas' - banga, davusi raktą graikiškojo žodžio kilmės nustatymui.

218. KAMPANOS - graikų kalba ‚varpas‘, v. ‚skambin-ti‘, pradinis SKAMBANAS. Kaip paprastai atsilietuvina.

219. CABARET ( tarti kabare) – prancūzų kalba vaidinimo rūšiai, atsirado iš pakabinamo popieriaus lapelio aikštėse, turguose, v. ‚kabaro-ti‘, pradinis KABARĖTIS ar KABAROTIS. Praėjus laikotarpį beveik 1900 metų po J. G. Kaizario nukariavimo, staiga prancūzai paima iš savo tautos aruodų lietuvišką / gaulišką žodį - gražu.

220. SKAINA – graikų kalba reiškia ‚vaidinimo vieta‘, liaudynai rašė ‚scaena‘ (tarė skaina), vėliau ‚scena‘ (skėna), nuo 5 amžiaus pabaigos tarė ‚scėna‘, šiandien lietuvių kalboje naudojama kaip ‚scena‘, iš v. ‚skin-ti‘, ‚skainio-ti‘, turime suprasti – išskainiota (išvalyta) vieta vaidinimui SKAINA.

Meno žmonės, būkite orūs savo lietuviškumu ir eikite į SKAINĄ.

221. ROSTOGOL- rumunų kalba šaknis v. ‚riden-ti‘, sakytume ‚rąstagaliuo-ti‘.

Mūsų broliams dakams (gal tiksliau būtų DANGIAMS), dabartiniams rumunams pagal kolonizatorių malonę išniekintiems, liko puiki lietuviška tarmybė.

222. KUNA – hrvatų piniginis vienetas, dar reiškia ir ‚kiaunė‘, kurios kailiukai buvo piniginiai vienetai iki krikšto nuo Hrvatijos iki Uralo.

'Kiaunė' paliko gilų įspaudą, mums dar 'kaina', slavams dėl dzūkavimo 'cena'.

223. SUB- - liaudynų kalbos priešdėlis, reiškiantis ‚po‘, daiktv. ‚supinus‘ – nugara, plg. liet. ‚subinė‘, v. ‚supin-ti‘.

Visur naudojami lietuviški žodžiai : ar liaudynų, ar graikų kalbose, visi žodžiai iš pradžialietuviškų.

224. GRAUŠA – vandulių (vendų) kalba ‘kriaušė‘, visose slavų kalbose ‚gruša‘, v. ‚grauž-ti‘, pradinis GRAUŽA.

Gal nuo 3, gal nuo 4 metų mane graužė apmaudas - kaip, 'kriaušė' ne lietuviškas žodis ?

Praėjus daugiau kaip 50 metų suradau tikrąjį lietuvišką žodį GRAUŠA.

225. PAERRUM (tarti pairum), vėliau PERRUM - liaudynų ‚kriaušė‘, v. ‚pers-ti‘, senesnis ‚pairs-ti‘, kai AI > E, dviguba rr rodo po pirmos r buvus kitokį priebalsį, pradinis PAIRDUMAS.

Kaip tiksliai liaudynai pavadino pagal suvalgyto vaisiaus keliamą pūtimą ir priverstinį dujų iš pilvo išleidimą.

226. QUEEN (tarti kvyn) – anglų kalba ‚karalienė‘, norvegų ‚kvinna‘ – moteris, v. ‚gava-ti‘ (dabar gau-ti), pradinis GAVYNA, plg ‚hapo‘ (Nr. 177) - ainu kalba Japonijoje ‚moteris‘ iš GAVA. Labai gausi įvairovė yra taivaniečių / austronezų kalbose : ‚kina‘, ‚vina‘, ‚ina‘.

Šio žodžio GAVA, GAVYNA paaiškinimą pereiti per pasaulio kalbas - reikėtų bent nemažo straipsnio.

227. KIRI - malajų kalba (Malaizija, Indonezija, Brunėjus) ‚kairė‘, Filipinų austronezų kalbose ‚kaliva‘ (< kariva), ‚kaili‘ ( < kairi).

Pagal ,kairė' išplitimą nesunku nustatyti, kad jau prieš 45-50.000 metų buvo vadinama 'kairė' kaip bendras žodis šiandienine lietuvių ir taivaniečių / austronezų kalbomis.

228. GO, GOIO (tarti gojo) – lakalai kalba Papua ,ei-ti‘, pradinis GA, plg. anglų ,go‘, latvių ,gaja‘ – ėjo.

229. BÄRT - senąja uigurų kalba Kinijoje ,žaizda‘, plg. liet. v. ,ber-ti‘, daiktv. ,bėrimas‘.

230. KYSKA - altajiečių ir tiurkų kalbose ‚trumpas‘, v. ‚kiš-ti‘.

Prisiminkime ir rusų 'kiška' - žarna.

231. ČOBRA - altajiečių kalbose ‚žievė‘ (medžio), plg. liet. ‚kupra‘, ‚čiupra‘.

Klausimas : kada buvo bendras žodis ? Prieš 50.000 metų ar prieš 40.000 metų ?

232. RUOHO, ROHI - suomių ir estų ‚žolė‘, v. ‚grauž-ti‘, prad. GRAUŽA.

Nagrinėjant suomių - madjarų kalbas, lenda lietuviškumai iš įvairių laikų nuo 30.000 metų ir iki 5.000 metų, tai reiškia, kad gyveno greta lietuviakalbių ir buvo darbininkais, tarnais.

233. WARANA (tarti varana) - oromo kalba Aitiupijoje ‚ietis‘, ,durklas‘, pradinis VaRa + RaMa > VaRaMa > VaRaNa, nesunku pradinį atpažinti sen. liet. v. ,vara-ti‘ + ,rama-ti‘, dabar ,vary-ti‘ ir ,rem-ti‘.

234. VADA

Iš šios pradinės šaknies ir šiandien yra žodžių vien lietuvių kalboje : žemaičių tarmėje ,veizė-ti‘, ,veidas < buvusio v. ,veidė-ti, ...

-VEDA - sanskrito kalba eiliuoti pasakojimai – giesmės.

-WETU - oromo kalba Aitiupijoje ,daina‘.

235. DUMEZA - oromo kalba Aitiupijoje ,debesis‘, ,tamsa‘, plg. liet. ,dūmas‘, pradinis DaMaDa < DaMa + MaDa, plg. liet. v. ,dėmė-ti‘ + ,maty-ti‘.

-DUMAN, TUMAN - tiurkų kalbose ‚rūkas‘, ‚migla‘, v. ‚tem-ti‘.

Klausimas - ar lietuviakalbių rytų tarmėse (dab. rusai) naudojo ,tuman', ar naudojo skolinį iš antrinio tiurkiško ?

-FUMUS - liaudynų kalba ,dūmas‘, D > F kismas.

236. KAYU (tarti kaju) – aimara kalba ‚koja‘.

Gal tai atsitiktinumas, tiesą sakant, labai jau daug atsitiktinumų tarp aimara (Peru, Bolivija) ir lietuvių kalbų.

237. CALLI (tarti kali) - aztekų (nahuatl) kalba ‚namas‘. Pradinis GaRA.

KALA įvairiose tautose, ne viename žemyne vadinami namai, šventyklos, gatvės, akmenimis grįstos.

Liet. v. ,kal-ti' atsirado iš ,gara-ti'.

238. GUNDULA - oromo kalba Aitiupijoje ,mergina, tinkama vedyboms‘, plg. liet. v. ,gundy-ti‘.

239. SENAS

-SIN (tarti syn) - ketų Vakarų Sibire kalba ,senas‘.

Įdomesnės VISO Sibiro tautų kalbos su daugybe lietuviškų žodžių, kas reiškia - lietuviakalbiai rudaakiai gyveno Sibire pramaišiui su mongoloidais bent iki Tvano, buvo dvasiniais ir medžiaginiais vadais, dar gal prieš 3.000 metų išnyko mėlynakiai kitos potvaninės bangos (prieš 9500 metų) nuo Kaukazo.

-SENN - Maghrebo (Maroko) arabams ,amžius’, plg. liet. ,senas‘.

-SANI - navacho (navajo) Arizonoje JAV kalba ,senas‘.

Įdomiau darosi : Lietuva - Maghrebas - Vakarų Sibiras - Arizona JAV.

240. VORONA - malgašų (Madagaskaras) kalba ‚paukštis‘, pradinis VARANGŠA, plg. liet. ‚varna‘, sl. ‚vorona‘, dar malajų kalba ‚burung‘, plg. liet. ‚balandis‘.

241. NUANCE (tari niuans) - prancūzų kalba ‚debesis‘, v. ‚niauk-tis‘, ‚niauksty-tis‘, tai gal kalbėkime suprantamai ‚niaukstas‘, ‚niaukstukas‘ ar ‚niaukstulys‘.

Lietuviško žodžio prasmingumas nepaslepiamas po jokiomis laiko dulkėmis.

242. RAUPA - Rapa Nui kalba ‚lapas‘, prad. RAVAVA, plg. liet. ‚lapas‘, prad. RAVA(DA).

Grandinė su žodžiu 'lapas' iš pradinio RAVADA yra tikrai įspūdinga, bet tai eisime palaipsniui.

243. NASA – aimara Peru, Bolivijoje kalba, ‚nosis‘, plg. liet. ‚nosis‘.

Atsitiktinumas ?

244. PÜTRA (tarti piutra)– mapudunguno Argentinoje kalba ‚skrandis‘, plg.liet. ‚putra‘ yra košė.

Veiksmažodis bendras 'pus-ti'.

245. DANUM - taivaniečių / austronezų kalbose Filipinuose, Indonezijoje ‚vanduo‘, pradinis VANDANUM, tai patvirtina kitos taivaniečių / austronezų kalbos, kuriose ‚vanduo‘ yra ‚vai‘ (havajiečių, tahiti, maori). Apibendrintai galiu pasakyti, kad visuose žemynuose čiabuvių tautose yra žodžių ar dievybių vardų su VANDA šaknimi.

246. PO‘O (tarti po‘o) – havajietiškai ,galva‘, plg. su suomių ,pää‘ – galva, pradinis VaDa.

247. ROHELINE - estų kalba ‚žalias‘, v. ‚grauž-ti‘, būdv. ‚grauželinė‘.

Patys estai negali paaiškinti daugybės savo žodžių, kurie turi gražias lietuviškas kilmes.

248. BIL - šaknis altajiečių ir tiurkų kalbose ‚žino-ti‘, plg. liet. ‚bylo-ti‘.

Gražus ryšys tarp lietuvių ir altajiečių kalbų.

249. MIMISI - lakalai kalba Papua ,myž-ti‘, sanskrito ,miza-ti‘.

250. HIBISCUS - liaudynų kalba ,dedešva‘, skolinys iš graikų kalbos HIBISKOS, pradinis ŽIBIŠKAS, v. ,žibė-ti‘.