Iš rengiamos knygos (9)
XI intarpas. SILINGAS, SCHLESIEN, dabar SLĄSK (Šlionsk)
Silingas, taip užrašyta graikų : SILIGGAS, tarti Silingas.
Dėl dvejonių : kilmė nuo ,siela‘ ar nuo ,šilas‘ ?
Turint omeny, kad krašte buvo Tacito darbe „Germania“, 5606 arijų metais (98 m.), aprašyta šventykla ALKIS (rašė Alcis, tuomet tarė Alkis) krašto vardas SILINGAS yra tikresnis prasminiu požiūriu savo kilme nuo žodžio ,siela‘.
Šiame krašte praėjo gana stipriai vokietinimas, čekinimas, vėliausiai lenkinimas, bet kokių lietuviškų grynuolių išlaikė, tiesiog amą užkanda.
Mane patį labai pamalonino Bunkai – išlaikytas netgi su daugiskaitos galūne !
Duosiu ir kai kuriuos be paaiškinimų lietuviškai :
Wersingawe,
Skarsine / Skersinė,
Nisgawe,
Norigawe,
Piskorsine,
Pruskawe / Pruškavė,
Schilkwitz / Šilkavieta,
Sigda,
Schwentnig / Šventininkas,
Schweitnig / Šveitininkas (Breslau / Vartisaulava priemiestis),
Tschunkawe / Čiunkavė, v. ,čiunk-ti‘,
Polnisch Baudis / Lenkų Baudis, kaip gražiai išlaikyta ‚būda‘ su -au-, Baudiss / Baudis, bauda = būda,
Zuckelnick / Žukelininkas,
Saulwitz / Saulavieta,
Trattaschine / Tratašynė, v. ,tratė-ti‘, daikt. ,tratašius‘,
Tarxdorf / Tarkš - (tarpas > Dorf), v. ,tarkš-ti‘,
Lauden / Liaudai,
Kainowe / Kainovė, plg. liet. ,kaina‘ ir ,kiaunė‘,
Pollentschine / Polenčynė, kaip gražiai įvardintas lenkų, gavusių
,polensanus‘ vardą (liaudyniškose kronikose iki krikšto 966 m.,
atlietuvinus ,palankšėnas‘, v. ,palankša-ti‘ > ,palanksty-ti‘, ,palenk-ti‘),
gyvenamas kaimas su liet. priesaga -yn-,
Skotschine / Skočynė, Sgaučynė < daikt. ,gaučas‘ - piemuo, sugaudas >
skotas (slavų skot) - galvijas,
Tarnast / Tarneštas, ,tarnas‘ + ,neš-ti‘,
Tschelentnig / Kelentininkas, v. ,kel-ti‘,
Tschierschkau (tarti Čyrškau) / Čyrškava, nuo ‚čyršk‘, v. ‚čirkš-ti‘, -au
gali būti ir 1) priesaga su galūne – ava, ir 2) ‚pieva‘ / Aue < GaVa, ...
Duodu Silingo krašto Miličo apygardos vietovardžius pagal 1938 m. padėtį, dabar Lenkija, tarp Vroclavo ir Kališo, prie Didžalenkės ribos (Wielkopolska, kronikose liaud. Diduni, liet. sakytume Didūnai).
Žinant istorinę žemių priklausomybę, tai Čekijos karalius atsikvietė hrvatus vienuolius glagolitus 1347m., kad šeimose mokytų šventos slavų kalbos, tai lietė ir Silingą, kaip pavaldinių kraštą, tas pat vyko Didžialenkėje nuo 1390 m., kai tuos pačius vienuolius pasikvietė karalienė Jadvyga (Jotvinga).
Landkreis Militsch (Miličo apygarda, nuo 1945 m. Milicz), mano daryti atlietuvinimai.
Goschütz / Gaušutas, Gaužutas, Gaustutas,
Militsch / Milytas,
Bartnig / Bartininkas,
Borsinowe / Beržynavė, Biržynavė,
Borzenzine / Beržentynė, Biržentynė,
Breschine / Brėžynė,
Breslawitz / Vartisaulavieta,
Brustawe / Brustavė,
Buckolowe / Bukalavė,
Dambitsch /Dambytas,
Damno / Tamna, Temna,
Dobrtowitz / Dabartavietė,
Donkawe / Duonkavė,
Duchowe / Daugšovė,
Goidinowe / Gaidynavė,
Goitke / Gaitinga,
Gollkowe / Galkovė,
Gontkowitz / Gantingavieta,
Grebline / Grėblynė, v. ,grėb-ti‘, žr. Nr. 81,
Bargen / Bargiai, Bargėnas,
Glieschwitz / Klišvieta, v. ,kliš-ti‘,
Kaschütz / žr. Goschütz / Gaušutas,
Lahse / Lažė,
Perschnitz / Perš(i)nyta,
Tworsimirke / Tvertimirkė, ,tver-ti‘, tarmiškai -o- + ,mirk-ti‘, plg. liet.
Tverai ir rusų Tver‘,
Gugelwitz / Gugelvietė,
Guhre / Gūrė, v. ,gurin-ti‘,
Karbitz / Karbytas, Karpytas, v. ,karpy-ti‘,
Karmine / Karmynė, Garmynė, v. ,garmė-ti‘,
Kasawe / Kasavė, v. ,kas-ti‘,
Kendzie / Kendys > Kendžys,
Krutschen / Krutai, v. ,krutin-ti‘,
Ossig / Auštingas, v. ,auš-ti‘,
Kodlewe / Katilava ar Kudlava,
Kollande / Kalendė,
Körnitz / Kernyta, Gaurinyta, vok. kalba AU pavertė į Ö (io),
Korsenz / Karšinta, v. ,karš-ti‘, ,karšin-ti‘,
Kraschnitz / Graužnyta, Gražinyta, Grąžinyta,
Kuschwitz / Kūšvieta, Gūžvieta,
Labschütz / Labišautas, Labižiūta,
Zerra / Žerta, Žėra,
Lauskowe / Laužikovė,
Liatkawe / Letkavė,
Lilikowe / Lilikovė,
Linsen / Linšiai, Lenšiai/Lęšiai),
Lunke / Liunkė/Liunksė, v. ,liunksė-ti‘,
Marentschine / Marenčynė, v. ,marin-ti‘ ar Maurenčynė, daikt.
,maurai‘,
Mislawitz / Mislavieta,
Nesigode / Nežigodė, Nežigudė, Nežigaudė, Neštigaudė,
Barnitz / Barnyta,
Ollsche / Alšia,
Paradawe / Paradavė (dabartiniu liet. supratimu Perdavė), Varadavė,
Pinkotschine / Pinkotynė, Pinkočynė, Vingotynė,
Podasch / Padažas,
Postel / Pastelis,
Powitzko / Pavytinga, Pavyta,
Prausnitz / Prausinyta,
Protsch / Sprautas > Praučas,
Radziunz / Radžiuntas, tikriausiai vežimų meistrų radžių / račių kaimas,
Rogosawe / Ragažavė,
Sayne / Šainė, plg. liet. daikt. ,šienas‘, vok. ,Scheune‘ (tarti šoine) –
daržinė, pastatas šienui sukrauti,
Schlabitz / Šlapyta, v. ,šlap-ti‘, ,šlapin-ti‘,
Schlabotschine / Šlapotyna, v. ,šlap-ti‘, ,šlapin-ti‘,
Schlenz / Sklandas,
Schmiegrode / Smigrodė,
Schwentroschine / 1.Šventadrožynė, 2.Šventaruošynė,
Schwiebedawe / Švepedavė,
Steffitz / Stevytas,
Strebitzko / Strėvitinga,
Tschotschwitz / Čočvietė,
Ujast / Užjuostas,
Wallkawe / 1.Žvalgava, 2. Valkava,
Wangersinawe / Vangeržynavė, vangeržys - ungurys,
Wanglewe / Vangelėvė, 1. vangelis > anglis, 2. vangelys – vingilys,
ungurys,
Wehlige / Vėlingė, plg. liet. vėlė,
Wembowitz / Vembovietė, plg. liet. Vembutai, Vembutas (pavardė), Wensewitz / Vensevieta < Vandavieta,
Wiersebenne / Viršiabandė ar Viržiavandė,
Willkowe / Vilkovė,
Wirschkowitz / Virškovietė,
Zwornogoschütz / Žvarnagaušutas, ...
Duodu ištrauką, skirtą vienai šakniai VaGša be platesnio praskleidimo, siekiant parodyti tikrąją lietuvišką silingų tarmę ir jos broliją.
-PEKUS - liet. žemaičių tarmėje ,jautis‘, pradinis VaGša, iš tos pat šaknies v. ,vaikščio-ti‘, ,vaikštinė-ti‘.
-PECUS (tarti pekus) - liaudynų kalba ,jautis‘.
-PECKU (tarti peku) - silingų (Silingas, Silesia, Schlesien, Sląsk (tarti Šlionsk)) lietuviška tarme ,jautis‘.
-PECUNIA (tarti pekunija) - liaudynų ,pinigas‘, matome, kad jautis buvo vertės matas.
-PEKO - ainu kalba Japonijoje ,mėsa‘.
-PEKO - japonų kalba ,mėsininkas‘.
Sorbai (silingų vakariniai kaimynai) yra lietuvių tarmė, vadinami jie įvairiai : vanduliai, vandalai, varuliai, šervyčiai, šervystai (vietovardis Zerbst, tarti Cerbst), sorbai, laužyčiai, jų šiandieninėse žemėse daugybė gražių lietuviškų vietovardžių ir vandenvardžių, neužgožė net Moravijos karalystės krikštas 863 metais ir pamaldose pradėta naudoti Metodijaus slavų kalba.
Sorbai / vendai išlaikė pradinius :
-VAIŠENIA – v. ,vaišinti', šiandien ,vyšnia';
-KRAUŠA - v. ,graužti', šiandien ,gruša‘ slavams, liet. kriaušė',
-ŠLAIVENIA - ,slyva'.
Tęsti galima ilgai ...
81. GREBLINE (Grėblynė) - vietovardis Silingoje / Schlesien iki 1938 m., dabar Lenkijoje / Sląsk - matome prieškrikštinį 863 m. ar 966 m. vietovardį, labai aiškiai lietuviškai nusakoma : ,grėblys‘ + priesaga -yn- + galūnė -ė, v. ,grėb-ti‘.
Jeigu galite, duokite prašau veiksmažodį iš vokiečių, čekų ar lenkų kalbų, įrodykite, kad ne lietuvių gyventa iki krikštų 863 m., 966 m. į rytus nuo dabartinio Vroclavo (Wroclaw).
82. BUSA - Maroko arabams ‚bučinys‘.
,Atsitiktinumas' tamprioje sustūminėje (v. ,sustum-ti‘) ar sustėminėje (v. ,tėmy-ti‘, lygus ,žiūrėti‘), ar sisteminėje grandinėje.
83. MIXTLI (tarti mištli) - actekams (nahuatl) Meksikoje yra ,migla‘, ,debesis‘.
Pradinis MaGšaRa ( MaGša + GšaRa) abiems kalboms.
84. KLODAWA (tarti Klodava) - vietovė Lenkijoje tarp Varžuvos (Warszawa) ir Poznanės, man daug metų buvo įdomus lietuviškumas, vis pravažiuodavau, kol pamačiau užrašą ant lenkiškos druskos, iškastos Klodavoje. Didžiuliai druskos klodai (liet. klodai, klostai, klotai) buvo žinomi dar prieš krikščionybę, kai didūnai (dabar wielkopolski, -polacy) kalbėjo lietuviška tarme, v. ,klos-ti', ,klostė-ti', ,klo-ti‘.
85. BARA - taino kalba ,jūra‘, prisiminkime lietuvių ir hadza (Tanzanijoje) ,bala‘ kaip bala, ežeras, ir hrvatų ,bara‘ kaip bala. Visi iš to pačio VaRa.
Mano klausimas : kurioje pasaulio kalboje nėra žodžių iš pradinio VaRa ir jo vedinių BaRa, BaLa, PaRa, PaLa, FaRa, FaLa ?
86. ESQUILINUS (tarti Eskvilynus) yra kalva Romoje, pradžioje liaudynams buvo IŠKILYNAS.
J. Lelio „Lotynų - lietuvių kalbų bendrybių žodynas" duoda labai aiškų vaizdą, kaip iš lietuvių tarmės atsirado liaudynų kalba.
87. SFERA - graikų ‚sfaira‘ < SVAIRA, v. ‚svir-ti‘.
Labai tinkamas yra ir kaimynų hrvatų ,svirati' - žaisti.
88. CULA (tarti kula) - oromo kalba Aitiupijoje ,nuogas‘, plg. liet. daiktv. ,kulė‘, v. ,kul-ti‘, reiškiantį nunuoginimą, atidengimą.
89. PODAGRA - liaudyniškai, gal sakykime ‚padiegra‘, v. ‚dieg-ti' tinkamas liaudynų skoliniui iš lietuvių kalbos.
Tenka patirti, kad liaudynai skausmus pažino lietuviškai, tas pats ietuviškas pažinimas vyko ir graikams, pvz : ,spasma" < ,spausma', v. ,spausti'.
PODAGRA liaudyniškai, gal sakykime PADIEGRA.
90. MAMUSA - kalnas Pietų Afrikoje, vietinių kalba yra ,maitinimas krūtimi‘, nesunku susirasti internete ir pamatyti kalno vaizdą.
Čia tik pradžia tų lietuviškų vietovardžių pietinėje Afrikoje, aplamai, tai jų pilna kiekvienoje šalyje, štai Saharoje jie gausūs, akis bado lietuviškumu.
XII intarpas. NORMANDAI