Iš rengiamos knygos (11)

XIII. SEKANTIS, ANTRAS

Žodžių ,sekantis‘ ir ,antras‘ išplitimas, v. ,sekti‘ ir ,antrinti‘.īīī

Latviški atitikmenys yra ,sekojošs‘ ir ,otrais‘, teks pripažinti, kad nutolę nuo lietuviškų šaknų.

Reikia pridėti ir slavų kalbų šaknį ,drug- iš ,draugas‘, su reikšmėmis ,sekantis, kitas, antras‘.

Sanskrito ,dvitīya‘ (dvityja) žodžio ,antras‘ reikšme, pradiniu ,dvit-ėja‘ išplitęs tarp persų ,duvvum‘, kurdų ,duyem‘ (dujem), pandžabų / panjabi ,dūjā‘ (dūdža), tadžikų ,duyum‘ (dujum), mjanmarų / myanmar ,dutiy‘ (dutij), pagal DV > B dėsnį : gudžaračių / gujarati ,bijum‘ (bidžum), hausa (Nigerijoje) ,biyu‘ (biju).

Dairantis po ,sekantis‘ išplitimą, tai pirmiausia iš liaudynų kilusi ,secunda‘ – sekundė, daug Europos kalbų priėmę ,antras‘ reikšme, duodu tik vyr. g. : liaud. ,secundo‘, angl. ,second‘, pranc. ,second‘, it. ,secondo‘, isp. Ir port. ,segundo‘, negana to naudoja ir pirmine ,sekantis‘ reikšme iki šiandien : liaud. ,sequentia‘ (senuoju tarimu, iki 5 amžiaus pabaigos - sekventija, dabar – sekvencija), it. ,seguente‘ (segente), isp. ,siguiente‘ (sigjente), port. ,seguindo‘ (segindu).

Labai pamalonina ,sekantis‘ išplitimas tiurkų kalbose : azerų ir turkų ,ikinci‘ (ikindži), dar azerų kitas žodis ,saniye‘ (sanije), turkmėnų ,ikinji‘ (ikindži), totorių ,ikenče‘, kirgizų ,ekinči‘, kazachų ‚ekinši‘, uzbekų ‚ikkinchi‘ (ikinči).

Su žodžiu ,antras‘ susijusi slavų šaknis ,vtor-‚ pranc. ,autre‘, isp. ,otro‘, port. ,outro‘, angl. ,other‘, vok. ,ander‘, skandinavų šaknys ,andr-‘‚ ir ,ann-‘.

Germanų kalbose reikšmei ,sekantis‘ naudojami žodžiai su ,folg-‘ šaknimi, ir su -g- išnykimu, bet tai pažymi -ll- ar -lj-, iš pradinio v. ,vilkti‘ > vok. v. ,folgen‘, šiandien ,sekti‘ reikšme.

101. NEGU NEGESTI - valdovo didulas Aitiupijoje, iš pradinio MaGa MaGa-ste, kur MaGa - ,galybė, jėga, valdžia‘ eina per visas pasaulio kalbas, lietuviai turi ,maga žinoti‘ ir atvirkštinį ,maža, -as‘, Magaste – ,iš MaGa‘, atkreipkime dėmesį į tapatumą lietuvių ,draugas‘ > ,draugystė‘, suomių ,ystävä‘ (iusteve) - draugas, elatyvo (gal išnešininko ?) linksnyje ,ystävästä‘ (iusteveste) - iš draugo.

Tokiuose žodžiuose, kaip NEGU NEGESTI yra visas kalbotyrinės archeologijos žavesys, kai įrodymams reikia pritraukti įrodymus iš įvairių kalbų įvairiuose žemynuose, kai pilna tos šaknies žodžių, pvz. pradinis ,magamantas’ likęs ,mamont’, per olando klaidą tapęs ,mamut’.

MaGa šaknis turi žodžius visuose žemynuose, kuri susilpnėjusi kaip NaGa (nagas), NaKa (niok-ti, nioko-ti), NaDža, NaJa, taip pat MaKa, MaDža, MaJa, dar prideda daugybę žodžių.

102. MAURINE (tarti Mauryne) - upė į vakarus nuo Rostoko (Rostock).

Su šaknimi MAUR- pilna vandenvardžių, vietovardžių visoje Europoje, tiesa, daug kur išnykęs AU, virtęs A, O, Ū (U), Ö (io) ir liko MOR- šaknis. Tiek MAUR-, tiek MOR- reiškia ,juodas‘, ,tamsus‘.

103. AŠVA, ŽIRGAS, ARKLYS

-AŠVINI - senąja uigurų (tocharų B) kalba Kinijoje Ožiaragis, plg. su lietuvių ,ašva‘, ,ašvinis‘, sanskrito ,ašvini‘.

-AŽIRGA - mongolų kalba ,arklys‘, plg. liet. ,žirgas‘.

Mongolų kaimynai guručinai vadina ,adirga', kas sukelia abejones, ar lietuvių ,žirgas' yra iš v. ,žergti', kuris gali būti iš ,derg-ti‘, kai D > Dž > Ž, ir tos pačios pradinės kilmės, kaip ,adirga' > ,ažirga'.

Arklių prijaukinimas vyko pietinio Uralo stepėse, tada gyventose lietuviakalbių, rytinės tautos su prijaukintų arklių gavimu įsigijo ir skolinius jiems.

-GEGU - mongolų kalba ,kumelė‘, plg. liet. ,gakta‘ < ,gakšta‘.

GaGšaDa pradinis.

-PFERD - vokiečių kalba ,arklys’, v. ,spir-ti’, ,spardy-ti’, pradinis SPARDIS.

Nedaug reikia atlietuvinti suvokietėjusį žodį, man tai lengviau, nes žinau PAARD žemažemiškai, nuostabiai linksmą dainą "Er staat een paard in de gang" (Čia stovi arklys praėjime) prisimenant.

104. WAWA - aimara (aymara) Peru, Bolivijoje - vaikas, kūdikis, iš pradinio VaVa, kaip tekėti, išeiti, gerti, mūsų ,bamba’ iš tos pat šaknies.

Kiek pasaulyje žodžių iš pradinio VaVa - kas suskaičiuos per visas kalba, kurioje nėra žodžių su šia šaknimi ?

Baba, aba, Bab-el-Mandeb (sąsiauris per Raudonąją jūrą, tapęs bamba išeinant iš Aitiupijos didžajai daliai Žmonijos), ....

105. DAMA - oromo kalba Aitiupijoje ,arklys su žyme kaktoje‘, plg. liet. ,dėmė‘, v. ,dėmė-ti‘.

106. KURA - mapudungunams (čiabuviams Argentinoje) kalnas, iš pradinio GaRa.

GaRa yra ta pradinė šaknis, kuri davė daugybę žodžių įvairioms pasaulio kalboms.

GaRa kismams aprašyti reikia atskiros knygos, tai ir nama ,gara' - šalti, lietuvių v. ,garin-ti', ,garas', lenkams ,garnek' - puodas, liet. ,jūra', slavams likusi ,gora' - kalnas, liet. ,gėlas', sanskrito ,jala' (tarti ,džala') - vanduo, tiurkams ,kara' - juodas, liet. v. ,kirs-ti‘, ...

107. SIWAT (sivat) - aztekams (aušratekiams) ,moteris‘, plg. lietuvių ,syvas’, latvių ,sieviete’ - moteris.

Prisiminkime ir Missisippi upės vardą, kur ,sippi' - vanduo, plg. su lietuvių ,syvas'.

108. GATVĖ

Pradžioje lietuviams buvo GAUSTAVA, v. ,gaus-ti‘ arba GAUDAVA, v. ,gaudy-ti‘.

Latvių ,iela‘ iš latv. v. ,iet‘, liet. v. ,ei-ti‘.

-GASSE - vokiečių kalba ,gatvelė‘,

-GÖTU (tarti giotu) - islandų kalba,

-GADE - danų kalba.

Iš pradinio EISTRATA, ,ei-ti‘ + ,tratė-ti‘ :

-STREET (tarti stryt) - anglų kalba,

-STRASSE (tarti štrase) - vokiečių kalba,

-STRADA - italų kalba.

Iš v. ,vy-ti‘, ,vyk-ti‘ :

-VIA (tarti vyja) - liaudynų kalba,

-BIDI (tarti bydi) – kannada kalba Indijoje.

Iš v. ,vara-ti‘ > ,vary-ti‘ :

-IBARABARA - kinjarvanda (kinyarwanda) kalba Ruandoje, Burundyje,

-BALABALA - lingala kalba Konge,

-BOLON - bambara kalba .

Tikėtina, kad iš daiktv. ,turgus‘, v. , turk-ti‘, ,turk-tis‘ yra sekantys žodžiai :

-TRIQ (tarti trik) - maltiečių kalba,

-TORI - japonų kalba,

-TIRITI – maorių kalba.

Yra ir daugiau galimų atvejų su įvairiai skambančiais veiksmažodžiais, kaip ,dary-ti‘, ,kal-ti‘, ,dundė-ti‘, ,sėdė-ti‘, ,dalin-ti‘, ,regė-ti‘, susietų su pradiniu lietuviškumu, yra surištų su įvairiais lietuviškais daiktavardžiais, tolimais nuo gatvės reikšmės, kaip ,kūtė‘, ,srauja‘, dar daugiau su reikalingais ilgais įrodymais.

109. PLISNA - nuo 13 amžiaus vadinamas Altenburgu (Altenburg), apie 36.000 gyventojų, netoli Leipcigo (Leipzig). Ištrauka paimta iš 28 psl. Manfredo Nymejerio (Manfred Niemeier) „Vokiečių vietovių knygos“ (Deutsches Ortsnamenbuch), 2011m., Berlin.

800 m. užrašyta Plisni, 1117 m. Plisna, 1132 m.Plysn, liet. v. ,plis-ti‘.

Priemiestis Pauritz (Pauricas) 976 m. užrašytas Podegrodici, matoma slavinimo įtaka po 863 m. krikšto Moravijos karalystėje, atstačius pirminį būtų Padagrodyta ar Padagardyta.

110. MO-ŠIŠIŠA - aztekams (aušratekiams) ,šlapintis‘, prisiminkime v. ,myž-ti’, ,sisio-ti‘, sanskrito ,mizati‘.

Aztekų (nahuatl) kalbos žodynas yra tikras lobis lietuvotyrai.

XIV intarpas. JŪRATĖ SOFIJA LAUČIŪTĖ