Didėjantis susiskaldymas Rytų Europoje. Ką reiškia Baltarusijos įstojimas į ŠBO?
Autorius:
Vsevolodas Šimovas
Liepos 4 d. Astanoje įvyko ilgai lauktas įvykis
Baltarusija tapo visateise organizacijos nare.
Baltarusijos Respublikos įstojimas į ŠBO yra naujas etapas
tiek pačios organizacijos,
tiek oficialios Minsko užsienio politikos raidoje.
ŠBO narių skaičius pirmą kartą žymimas dviženkliu skaičiumi.
Dabar ją sudaro dešimt valstybių narių.
Ne mažiau svarbūs ne tik kiekybiniai,
bet ir kokybiniai pokyčiai.
Iš pradžių ŠBO buvo sukurta
kaip gana siaura regioninė Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono
valstybių organizacija.
Plečiantis, ji įgavo vis ryškesnį eurazinį matmenį.
Baltarusijos įstojimas reiškia visišką ŠBO įtvirtinimą Rytų Europoje.
Pačiai RB narystė organizacijoje
žymi Rytinio užsienio politikos posūkio įtvirtinimą.
Pats posūkis prasidėjo dar prieš ketverius metus,
kai po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą tapo akivaizdus ankstesnio daugiavektorio kurso, grindžiamo kolektyvinių vakarų, Rusijos ir "tolimojo lanko valstybių" (visų pirma Kinijos) balansavimu, nenuoseklumas.
Tapo aišku, kad toks kursas ne tik neužtikrina Baltarusijos užsienio politikos saugumo,
bet ir daro ją labiau pažeidžiamą išorės grėsmėms.
Respublikos įstojimas į ŠBO reiškia ir Maskvos ir Minsko užsienio politikos koordinavimo augimą: abi sostinės dabar remia tarptautines organizacijas už kolektyvinių Vakarų ribų. Akivaizdu, kad tai prisidės ir prie dvišalių ryšių stiprinimo. Anksčiau užsienio politikos skirtumai buvo svarbus veiksnys, apsunkinantis santykius sąjunginėje valstybėje.
Savo dalyvavimo ŠBO prioritetais Baltarusija įvardijo Ekonominio bendradarbiavimo plėtrą ir priklausomybės nuo dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, sumažėjimą.
Apie tai, be kita ko, kalbėjo Aleksandras Lukašenka savo kalboje aukščiausiojo lygio susitikime: "kaip prioritetinį klausimą Baltarusija svarsto dvišalių mokėjimų nacionalinėmis valiutomis ir ŠBO kolektyvinio finansų instituto mechanizmo sukūrimą. Mes visi sakome, kad esame dideli, esame dideli. Mes tikrai dideli. Mes turime daugiau nei 40% gyventojų, apie trečdalį pasaulio BVP, skaičiuojant doleriais, o pagal perkamąją galią tik vienoje organizacijoje yra du galingiausi lyderiai-Kinija ir Rusija. Ir viskas drebėjo prieš tą dolerį. Padarykime tam tikrus žingsnius, kad mažiau priklausytume nuo jo."
Be to, Baltarusijos lyderis paragino priimti pagal ŠBO Eurazijos įvairovės ir daugiapoliškumo chartiją. Tam pritarė ir Vladimiras Putinas.
Baltarusijos įstojimas į ŠBO dar kartą pabrėžia jos politinės raidos trajektorijos neatitikimą su posovietinės erdvės kaimynėmis-Pabaltiju ir Ukraina, kur įsivyravo integracijos į euroatlantines struktūras tendencija, lydima antirusiškų nuotaikų pliūpsnio ir santykių su Maskva nutraukimo.
1990-ųjų pradžioje Baltarusija taip pat turėjo visas galimybes eiti tuo pačiu keliu. Kodėl taip neatsitiko?
Pirma, antirusiška politika, pagrįsta vietiniu etniniu nacionalizmu, Baltarusijos visuomenėje neįsileido tokių gilių šaknų, kaip Pabaltijo valstybėse ir Ukrainoje (pirmiausia jos rytiniuose ir centriniuose regionuose). Tai leido į kaimynus Vakaruose ir rytuose žvelgti ramiau ir pragmatiškiau, be ideologinių šorų ir klišių.
Antra, Vakarai nepriėmė A. Lukašenkos politinio kurso prezidento valdžiai stiprinti ir integracijai su Rusija. Baltarusija Buvo paskelbta "paskutine Europos diktatūra", kas paskatino ją dar labiau stiprinti ryšius su Rusija, Kinija, Venesuela, Iranu ir kitomis draugiškomis valstybėmis už kolektyvinių Vakarų ribų.
Jau 2000-aisiais Baltarusija tapo aktyvia Neprisijungimo judėjimo dalyve, taip pat plėtoja bendradarbiavimą su Venesuela Hugo Chavezo prezidentavimo metu. Tada ir prasidėjo suartėjimas su Kinija. Baltarusija, ko gero, tapo viena pirmųjų posovietinių šalių, apsvarsčiusių bendradarbiavimo su šia kylančia pasaulio valstybe potencialą. Todėl prisijungimas prie ŠBO yra visiškai logiškas šios Baltarusijos užsienio politikos linijos tęsinys.
Vakarų komentatoriai sutiko ŠBO plėtrą su neslepiamu skepticizmu ir susierzinimu. Pagrindinė šių komentarų prasmė susiveda arba į teiginį apie ŠBO, kaip tarptautinio susivienijimo, nereikšmingumą, arba į tai, kad tai Kinijos geopolitinis projektas, ir ŠBO rėmuose Baltarusija "išplauks" iš Rusijos į Kinijos įtakos zoną.
Tokiu būdu Vakarai aktyviai vaidins Rusijos ir Kinijos prieštaravimų temą ir bandys sukiršinti Maskvą ir Pekiną kaktomis, išprovokuodami jų konkurenciją posovietinėje erdvėje.
Akivaizdu, kad ŠBO nėra Kinijos dominavimo projektas, nors Pekinas, be abejo, laiko jį savo interesų propagavimo instrumentu. Tačiau į organizaciją įeina tokios valstybės kaip Indija, kurios daugeliu aspektų yra Kinijos geopolitiniai oponentai. Tokiu būdu ŠBO — tikrai daugiašalis formatas ir mechanizmas suderinti kartais prieštaringus interesus pirmaujančių Eurazijos žaidėjų.
Kalbant apie posovietinę erdvę, Kinijos ekonominės įtakos augimas yra neabejotinas. Tačiau tai nėra lydima tam tikros "prokiniškos" darbotvarkės skatinimo. Be to, Pekinas akivaizdžiai nekelia savo uždavinio pažeisti geopolitinius Rusijos interesus, kurią laiko svarbia partnere užtikrinant stabilumą ir saugumą regione. Tai liečia ir Baltarusiją, kurioje Kinija mato svarbų savo ekonominių projektų elementą, bet ne geopolitinį svertą, nukreiptą prieš Maskvą.
Vsevolodas Šimovas, Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidento patarėjas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis