KAS ŠOKIRUOJA IR ATIMA VILTĮ
Žmogui, skaitančiam šį tekstą ir tariančiam, kad tyrimas atliktas seniai ir dabar jau nebeaktualus, patarsiu atsikvošėti, peržvelgti augančius ligų statistikos skaičius, pasidomėti šiandien vartojamo vandens, maisto, vaistų ir vakcinų kokybe, jų sudedamosiomis dalimis, ir imtis bent minimalių priemonių jei ne sau, tai bent vaikų sveikatai apsaugoti. Šių medžiagos ne viena, ne dešimt ir net ne keliolika: jų gerokai daugiau, iš kurių pačias nuodingiausias, susikaupusias mūsų kūnuose, perduodame palikuonims, dažniausiai to neįtardami. Suvokiant problemos mastą, labai stipriai abejokite nedidelių gyvensenos pokyčių ar medicinos priemonių nauda... Surinkta pakankamai daug įrodymų apie sveikatą žalojančias medžiagas, paskelbti tyrimai ir išsakyti nuogąstavimai bei abejonės dėl jų saugumo. Dauguma nieko negirdėjo apie šį tyrimą, nors jis buvo ir yra vertas pasaulinio skandalo. Šiandien, atlikus panašų tyrimą, situacija būtų gerokai prastesnė...
Pasaulio gamtos fondas WWF (World Wide Fund for Nature, anksčiau World Wildlife Fund) yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, veikianti aplinkos apsaugos srityje, kurios pagrindinis siekis yra sustabdyti aplinkos nykimą. Šiuo metu jos veikla apima tris sferas: biologinės įvairovės apsaugą, darnų atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą, taršos ir vartojimo mažinimą. 2005 metais WWF atliko toksinių medžiagų tyrimą trijų kartų organizmuose ir tyrimo rezultatai nestebina- jie šiurpina. Visą straipsnį su detaliais tyrimų rezultatais rasite straipsnio pabaigoje.
https://chemtrust.org/wp-content/uploads/Generationsx_wwf_2005.pdf
Labai pasistengus nesunkiai galima būtų suprasti ir paaiškinti vyresnio amžiaus žmogaus ar, juolab, senolio organizme rastas toksinių medžiagų sankaupas, svaičiojant apie civilizaciją, pramonės išsivystymo lygį ar net ,,visa galinčios‘‘ šiuolaikinės medicinos pasiekimus, išspręsiančius bet kokias problemas, bet net moksleiviui turėtų būti aišku, kad panašių medžiagų tokiais siaubingais kiekiais vaikų organizme neturėtų būti. Kol mokslininkai ieško augančių onkologinių ir visų kitų ligų susirgimų priežasčių, dalinuosi šio tyrimo medžiaga, kurią papildžiau paaiškinimais apie kai kurias minimas chemines medžiagas ir pateikiu jūsų apmąstymams.
Cheminių medžiagų kaupimasis mūsų kraujyje nėra mūsų pasirinkimas. Ar koks nors valstybinė institucija ar jūsų šeimos gydytojas informavo jus apie riziką, kurią patiriate vartodami produktus, kuriuose yra cheminių medžiagų? Kada, jei ne dabar pats laikas pamatyti, kokį poveikį įvairios cheminės medžiagos mums padarė, ir galvoti apie jų šalutinį poveikį?
WWF biomonitoringo tyrimai atskleidė, kiek žmonės visoje Europoje yra užteršti pavojingų žmogaus sukurtų cheminių medžiagų kokteiliu. Šis tyrimas, atliktas remiantis EEN (EPHA Environment Network) ir Europos vartotojų kooperatyvų bendrijai (Eurocoop), tiria trijų kartų (močiučių, motinų ir vaikų nuo 12 metų) cheminio užterštumo tipus ir lygius.
Trylikos šeimų narių iš dvylikos ES šalių – Belgijos (2 šeimos), Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Liuksemburgo – kraujo mėginiai buvo ištirti dėl įvairių nuolatinių, besikaupiančių ir/ arba endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagos, kurių daugelis yra kasdieniuose plataus vartojimo produktuose.
Šeimų kraujyje buvo ištirtos 107 skirtingos žmogaus sukurtos cheminės medžiagos:
- 12 organinių chloro pesticidų (įskaitant DDT). Tai Įvairūs sintetiniai organiniai junginiai naudojami siekiant sunaikinti įvairius kenksmingus, derliui kenkiančius organizmus. Gaila, tuo neapsiribojama: jie taip pat gali išnaikinti naudingus vabzdžius (bites), gyvūnus (kiškius, vėžius) bei išugdyti atsparias įvairių kenkėjų padermes. Kai kurie pesticidai yra labai atsparūs ir jų cirkuliacijos grandinė yra: dirvožemis – vanduo – augmenija ir gyvūnija bei žmogaus organizmas. pesticidais užterštą dirvožemį, vandenį, augalus bei maisto produktus.
Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių susirgimų. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pesticidai, su maistu patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti apsigimimus bei sutrikdyti normalius apvaisinimo procesus. Gali būti leukemijos, mielomos, sarkomos, smegenų auglių, kasos, krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio priežastimi apsaugos priemones. Šios cheminės medžiagos padaro daug žalos žmogaus organizmui, negrįžtamai pažeidžia smegenis ir didina smegenų ligų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono, grėsmę.
- 44 polichlorinti bifenilai (PCB), 33 brominti antipirenai, įskaitant 31 polibromuotą difenilo eterį (PBDE).
Polichlorintų bifenilų (PCB) grupei priklauso daugiau kaip 200 junginių ir jie kaupiasi ne tik aplinkoje (ore, vandenyje, dirvoje), bet ir gyvuose organizmuose. Manoma, kad įvairių teršalų pavidalu į aplinką pateko apie 80 proc. pagaminto PCB kiekio. Gyvuose organizmuose PCB kaupiasi riebaliniame audinyje. Ypač daug PCB gali būti sukaupusios žuvys: jų organizmuose šių junginių gali būti net iki 100 tūkst. kartų daugiau negu jas supančiame vandenyje.
Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi leistinus PCB kiekius kasdieniuose maisto produktuose. Toks leistinas, nepavojingu laikomas PCB kiekis žuvyje yra 2,0 mg/kg, piene 0,05 mg/kg, mėsoje 0,2 mg/kg, svieste 0,1 mg/kg, kiaušiniuose 0,1 mg/kg. PCB kaupiasi žmogaus organizmo riebaliniame audinyje ir 25 metų amžiaus žmogaus organizme susikaupia iki 1 miligramo PCB. Klaipėdos regiono gyventojų riebaliniame audinyje šių medžiagų buvo 1,852±0,238 mg/kg, o Vilniaus - 1,143±0,26 mg/kg.
Yra tyrimų, įrodančių PCB poveikį sunkaus onkologinio susirgimo- melanomos išsivystymui. Dėl PCB poveikio organizme vykstantys sudėtingi biocheminiai pokyčiai daro stiprią neigiamą įtaką hormoninės sistemos veiklai, silpnina imuninę ir nervų sistemas. Tarptautinė vėžio tyrimo asociacija paskelbė, kad PCB priklauso kancerogeninių medžiagų grupei. Tai viena iš vėžį sukeliančių priežasčių, kurią mes kasdien vartojame ,,saugiomis leistinomis dozėmis''?...
- Heksabromciklododekanas (HBCD), kuris daugiausia naudojamas putplasčio polistireno (EPS) ir ekstruzinio polistireno (XPS) statybinėse izoliacinėse medžiagose kaip didelio efektyvumo antipirenas.
HBCD turi galimybę migruoti dideliais atstumais, o jo buvimas rastas Arkties regionų gyvūnams. HBCD veikia nervų sistemą, o sąveikaujant su kitomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip decabromodifenilo eteris, toksiškumas yra rimtesnis. HBCD gali sumažinti skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį kraujo serume ir teigiama, jog negalima ignoruoti jo teratogeninio potencialo.
Jo žala aplinkai taip pat sulaukė pasaulinio dėmesio ir 2013 m. Jungtinių Tautų chemijos konferencijoje daugiau nei 160 pasaulio šalių ir organizacijų atstovai nutarė: visuotinį draudimą naudoti ugnį sulaikančią heksabromociklododekaną. HBCD buvo įtrauktas į A priedo draudžiamų cheminių medžiagų sąrašą pagal Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų. Puiku, kad uždraudė, tik kas pasakys, kiek gyvenimų iki tol buvo suluošinta?
Kitos tirtos medžiagos buvo:
- Tetrabromobisfenolis-A (TBBP-A),
- 8 „nelipnios“ perfluorintos cheminės medžiagos (PFC)
- 7 dirbtiniai muskusai
Sintetiniai muskusai skirstomi į tris kategorijas pagal savo struktūrą ir savybes: aromatiniai nitro-muskusai, policikliniai muskusai ir makrocikliniai muskusai. Pirmos dvi grupės turi platų panaudojimą industrijoje, nuo kosmetikos iki skalbimo miltelių, bet buvo uždraustos daugumoje šalių, nes pastebėta, kad jos išlieka žmonių audiniuose ir turi vėžį sukeliančių savybių,
Makrocikliniai muskusai laikomi saugesniais: jie pakeitė nitro-muskusus ir pamažu pakeičia policiklinius. Bežiedžiai muskusai jau yra ketvirta ir naujausia klasė, ir teigiama, jog bėgant laikui jie suyra, ir dėl šios savybės greičiausiai pakeis dabar naudojamus. Kokią žalą sukels mūsų organizmams iki tol, kol ,,bėgant laikui‘‘ suirs- tenka spėlioti ir nenustebkime, kad po keliolikos metų ir šitie bus uždrausti dėl kenksmingo savo poveikio. Panašūs dėsniai vyrauja kuriant ir išimant iš apyvartos vaistus...
Muskusas parfumerijoje svarbus ne tik kaip kvapas, bet ir pagrindas, leidžiantis pratęsti kitų aromatų trukmę. Tinkamo muskuso pridėjimas leidžia tokiems kvepalams išlikti ilgiau ir, net esant didelei koncentracijai, muskusas nenustelbia pagrindinių natų. Patogu....
Policikliniai muskusai pasižymėjo stabilumu ir hidrofobiškumu, todėl buvo tobulas variantas skalbimo produktams, kad kvapas drabužiuose išliktų po skalbimo. Vėliau buvo atrastas galaksolidas, vienas iš populiariausių sintetinių policiklinių muskusų. Kai kuriais atvejais medžiagos minkštikliuose jis sudarė iki 40 proc. kvapiųjų medžiagų. Jis turi švarų, bet kartu muskuso su medžio ir gėlių prieskoniu kvapą. Parfumerija irgi buvo paliesta jo atradimo, kai kurie kvepalai turi apie 20 proc. kvapiųjų medžiagų, kurias sudaro galaksolidas. Tik štai- bėda: buvo atrasta, kad policikliniai muskusai yra taip pat lipofiliniai (riebaluose tirpstantys) ir dėl to besikaupiantys žmonių ir gyvūnų kūnuose, darydami nelabai gerus darbus. Makrocikliniai muskusai buvo alternatyva policikliniams ir kelia daug mažiau problemų, nei anksčiau minėtieji. Bent tiek apie juos yra žinoma šiandien.
- 2 antimikrobinės medžiagos (triklozanas ir jo skilimo produktas, metiltriklozanas) ir polikarbonato plastikas- kitos tyrimo metu šeimų organizme tirtos medžiagos.
Vieną iš jų: triklozaną (TSC) neseniai uždraudė FDA, bet tik tam tikruose muilo gaminiuose. Ši antimikrobinė medžiaga vis dar išlieka daugelyje plataus vartojimo prekių ir vartotojai susiduria su šiais produktais, o daugybė tyrimų, rodančių, kad TCS kiekis odoje, šlapime ir plazmoje svyruoja nuo mažų iki didelių kiekių. Kažkodėl vis dar kyla nesutarimų dėl to, ar į žmogaus kūną absorbuojamos TCS koncentracijos gali sukelti neigiamą poveikį, pastebėtą laboratoriniuose tyrimuose, nors lyginant į žmogaus odą absorbuojamus TCS kiekius su junginių koncentracijomis, kurios sukelia neigiamą poveikį, buvo nustatyta, kad per odą absorbuojamas antimikrobinis kiekis yra panašus į tas, kurios reikia laboratorinių tyrimų metu pastebėtam poveikiui, pvz., mitochondrijų disfunkcijai, sukelti.
Keli tyrimai parodė TCS sukeltą poveikį praėjus vos kelioms valandoms po cheminio poveikio. Kadangi TCS gali būti įvairiai transformuojamas, todėl gali susidaryti daugybė šalutinių produktų, kurių daugelis nebuvo nuodugniai ištirti, o kiti buvo dar toksiškesni nei pirminis TCS junginys. TCS yra endokrininę sistemą ardanti cheminė medžiaga, taip pat gali turėti įtakos imuniniam atsakui, širdies ir kraujagyslių funkcijoms. Daugelyje epidemiologinių tyrimų buvo pastebėtas ryšys tarp padidėjusio TCS poveikio ir kūdikių reprodukcinių bei vystymosi defektų...
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6126357/
- monomeras, bisfenolis-A. Kenksmingas net labai mažas šios medžiagos kiekis. Bet... ji tebevartojama: netgi vaikų padengimo silantais metu šios medžiagos išsiskiria nedideli kiekiai, jų rasime kompozicinėse dantų plombose ar akių lęšiuose...
,,Remiantis duomenimis, surinktais atliekant ES žmogaus biologinės stebėsenos tyrimą, EAA informaciniame pranešime teigiama, kad tikėtina, jog šios cheminės medžiagos poveikis iki 100 proc. šiame tyrime dalyvavusių žmonių iš 11 ES šalių viršijo sveikatai saugias ribines vertes. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl didesnės ES gyventojų dalies sveikatos. Europos Sąjungoje kyla vis didesnis susirūpinimas dėl didelio bisfenolio A kiekio daugelyje vartojimo gaminių ir jo poveikio žmonių sveikatai. Į žmogaus organizmą BPA patenka daugiausia su maistu, nes BPA yra įvairiuose plastikuose, kurie paprastai naudojami maisto produktų ir gėrimų pakuotėms gaminti. Balandžio mėn. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) paskelbtoje mokslinėje nuomonėje dar kartą įvertinta BPA poveikio rizika visuomenės sveikatai. Šioje nuomonėje taip pat daroma išvada, kad šiuo metu susirūpinimą kelia su maistu – ypač konservuotais maisto produktais, kurie, kaip rodo tyrimai, yra svarbiausias BPA poveikio šaltinis visoms amžiaus grupėms, – į žmogaus organizmą patenkančio BPA poveikis.
Skaitykite, straipsnis vertas sugaišto laiko.