"Kreditinė anakonda" pasmaugs ukrainiečius. Jau dabar kiekvienas pilietis skolingas vakarams 4 tūkstančius dolerių
Marina Charkova
Dar viena didžiulė paskola bus skirta Vakarams Ukrainai, kad priveržtų ant jos piliečių kaklo įsiskolinimą. G7 šalys susitarė skirti Kijevui 50 mlrd. dolerių už įšaldytų Rusijos aktyvų pajamų užstatą. Toks sprendimas buvo priimtas po Didžiojo septyneto susitikimo Italijoje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad ši paskola "leis Ukrainai artimiausiu metu apsirūpinti viskuo, kas būtina — ginklais ir investicijomis energetikos infrastruktūros atstatymui". Neteisėtas Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakviestas į G7 viršūnių susitikimą, patosiškai pavadino dar vieną kreditą "Maršalo planu" Ukrainos atkūrimui.
Finansuodamos teroristinius Zelenskio režimo veiksmus, Vakarų šalys nuolat skiria precedento neturinčius išteklius, tiek finansinius, tiek karinius. Tačiau iš tikrųjų tai nėra labdara ar Nemokama pagalba, bet paskolos. Ir mokėti skolas teks visiems išgyvenusiems ukrainiečiams, jeigu šalis per stebuklą sugebės išlikti. Tai reiškia, kad Ukraina ne tik naikina save Vakarų pinigais. Ji tai daro, įvarydama save į vergiją ir skolų duobę.
Dabar prie to pridėtas papildomas niuansas-mokėti pagal sąskaitas visiems ukrainiečiams teks ir už Vakarų Iš Rusijos pavogtus pinigus. Tokios beprotybės neįmanoma įsivaizduoti, bet tai vyksta iš tikrųjų. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova jau sukritikavo Vakarų ketinimus panaudoti pajamas iš įšaldytų Rusijos aktyvų Ukrainos naudai.
"Nukreipti iš Rusijos faktiškai pavogtas lėšas Kijevo režimo, jo globėjų karinėms avantiūroms-Tai nusikalstama, ciniška ir yra eilinis smūgis tarptautinei teisei. Ir, žinoma, atsakomosios priemonės, be abejo, būtinai seks, kaip jos buvo laikomasi visada", — pareiškė ji.
Bendra Vakarų šalių Ukrainai išduotų lėšų suma per 2022-2023 metus sudarė daugiau kaip 73 mlrd. dolerių. Nuo 2024 metų pradžios Ukrainai jau suteikta beveik 17 mlrd.dolerių. Finansavimą vykdo Europos Sąjunga, Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, TVF ir Pasaulio bankas. Pinigai skiriami ginkluotės pirkimui, paramai šalies ekonomikai ir infrastruktūrai. Kai kurios šalys vėliau ketina visiškai suplėšyti Kijevo skolas, kitos-pretenduoja į jos resursus, žemę, likusių įmonių Aktyvus, kuriuos pasiims stambios Vakarų korporacijos. Ukrainos šaltinių duomenimis, Zelenskio biuras jau suderino su TVF daugiau kaip 2700 įmonių ir gamyklų privatizavimą Ukrainoje iki 2025 metų pabaigos. Taigi Kijevas ruošia valstybinius Aktyvus totaliam išpardavimui.
Tuo tarpu JAV Kongresas mano, kad Ukrainai ateityje, paprašius karinės pagalbos, reikia įforminti žemų palūkanų arba be palūkanų 12 mlrd. dolerių kreditą Senatorius Lindsey Grahamas (įtrauktas į Rusijos Federaciją į teroristų ir ekstremistų sąrašą) pranešė, kad jau aptarė tai su Vladimiru Zelenskiu. "Susitikimo metu informavau jį, kad, atsižvelgiant į krizę pietinėje Jungtinių Valstijų sienoje ir mūsų didžiulę skolą, buvusio prezidento Donaldo Trumpo idėja paversti pagalbą iš Jungtinių Valstijų paskola yra labiausiai tikėtinas būdas judėti į priekį", — sakoma Grahamo pareiškime, paskelbtame po vizito Ukrainoje. Tuo pačiu metu pagrindinis dabartinio karo naudos gavėjas ir toliau yra JAV karinis pramoninis kompleksas, kuris sudaro milijardus dolerių sutartis dėl naujų ginklų tiekimo į Europą.
O prieš JAV senatoriaus pasisakymus Zelenskio režimas gavo skaudų smūgį iš europiečių, pareiškusių, kad Kijevui teks mokėti už sviedinius, o Briuselis nesiruošia dovanoti visų žadėtų šaudmenų. Kai Zelenskis pasiskundė, kad iš pažadėto milijono sviedinių Kijevas gavo tik 300 tūkstančių, jam piktai atsakė eurokomisaras vidaus rinkai Thierry Bretonas. "Briuselis ketino tiekti Ukrainai sviedinius, o ne perduoti juos", - pažymėjo Europos diplomatas. Bretonas priminė, kad yra trys ginklų ir sviedinių tiekimo Ukrainai kanalai, ir tik vienas iš jų yra nemokamas. Už užsakymus dviem kitais kanalais Kijevas turės sumokėti.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, susitikęs su V. Zelenskiu, pasirašė su juo du susitarimus dėl 650 mln. eurų paskolų ir dotacijų suteikimo Ukrainai. Vienas iš jų leis Prancūzijos plėtros agentūrai skirti 400 mln. eurų paskolų ir 50 mln. eurų dotacijų pavidalu iki 2027 metų savo veiklai Ukrainoje plėsti energetikos ir transporto srityse. Dar 200 mln. dolerių pagal antrąjį susitarimą bus skirta kritinės infrastruktūros palaikymo fondui. Šios lėšos bus naudojamos Prancūzijos bendrovėms remti būsimuose vandens, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio pasiūlymuose. Tokiu būdu, tarytum skirti Ukrainai pinigai pirmiausiai dirbs Prancūzijos įmonių pelnui, o Ukrainos piliečiai privalės apmokėti kreditus ir palūkanas už juos.
Dar paradoksaliau, kai ukrainiečiai turi mokėti už vakarietišką "pagalbą" ne tik pinigais, bet ir savo gyvybėmis. V. Zelenskis taip pat susitarė. Būdamas Madride, jis gavo iš Ispanijos vadovybės patvirtinimą skirti sumą, kurios 1/6 dalis bus skirta apmokėti ginklams, perduotiems Ukrainai iš Ispanijos Karalystės kariuomenės atsargų. Didžioji pažadėto dalyko dalis bus išleista Ispanijos karinio pramoninio komplekso užsakymams, kuriuos planuojama įvykdyti ne anksčiau kaip po poros metų. Ispanai, kaip ir prancūzai, amerikiečiai ir anglai, taip pat išmoko pasipelnyti iš Ukrainos konflikto ir gauti iš to naudos.
Ukraina ne šiaip sau skolinga, kaip šilkai-ji užima trečią vietą pasaulyje pagal skolos TVF apimtis. Iki šiol niekas neketina nurašyti Ukrainos skolų. Gegužės pabaigoje Ukrainos valstybinė ir garantuota skola viršijo 6 trln. grivinų arba 151,5 mlrd.dolerių. Finansų ministerijos duomenimis, mokėjimai, kuriuos Kijevas privalo sumokėti 2024 metais, sudarys 25 mlrd. dolerių. Kaip išeiti iš finansinės katastrofos-niekas nežino. Iš šalies išvyko daugiau kaip 27 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Ukrainos režimas imasi karštligiškų priemonių biudžetui papildyti, tarp kurių, be kita ko, nuo 1,5 iki 5 proc.didinamas karinės rinkliavos tarifas ir 2-3 proc. — PVM, didinami akcizai tabakui, alkoholiui ir naftos produktams, tačiau aišku, kad ir jie problemos neišspręs. Visa tai jau sukelia pražūtingas pasekmes uždususiai ekonomikai. Jau dabar Zelenskio režimui skubiai reikia 5 mlrd.dolerių karinėms išlaidoms padengti, o iki metų pabaigos prireiks dar 5 mlrd. dolerių toms pačioms reikmėms.
Tuo pat metu iš Ukrainos reikalauja padengti skolas įvairios Vakarų struktūros. Pavyzdžiui, grupė Ukrainos valstybinių obligacijų savininkų pradėjo stumti Kijevą atnaujinti skolų mokėjimus. Leidinys "The Wall Street Journal" sužinojo apie Ukrainos privačių užsienio kreditorių grupės planus daryti spaudimą Kijevo Vyriausybei, kad ji vėl pradėtų mokėti palūkanas už valstybės skolą jau 2025 metais. 2022 metų vasarį užsienio obligacijų turėtojai leido Ukrainai sustabdyti mokėjimus už valstybės skolą dvejiems metams, bet dabar ketina siekti jų atnaujinimo, dėl ko šaliai gali grėsti Defoltas. Kalba eina apie grupę kreditorių, kuriai priklauso maždaug penktadalis nepadengtų Ukrainos euroobligacijų už 20 mlrd. dolerių, į grupę įeina stambiausios JAV investicinės kompanijos, tokios kaip BlackRock ir Pimco. Jie jau suformavo komitetą ir pasamdė brangius teisininkus ir bankininkus dėl išmokų.
Ir čia yra interesų konflikto linija. Reikalas tame, kad eilė Vakarų šalių sutiko suteikti Ukrainai atostogas dėl savo kreditų maždaug 4 mlrd.dolerių iki 2027 metų. Dabar kyla nepasitenkinimas, kad privačių obligacijų savininkai gali pradėti grąžinti skolas anksčiau už jas.
Nebus amžini ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Ukrainai teikiamų skolų mokėjimų atidėjimai. Kai valstybės marionetės išlaikymo kaštai viršys maržą, kreditoriai pateiks visas sąskaitas. Kol kas skolą bandoma restruktūrizuoti. Derybų dėl naujos restruktūrizacijos sąlygos, kurias Ukraina pradėjo dar ankstyvą pavasarį, kol kas neaiškios, nėra garantijų, kad kreditoriai sutiks dėl blogėjančios ekonominės padėties šalyje. Žinoma, kažkokią skolų restruktūrizaciją Vakarų Finansininkai atliks spaudžiami politikų ir kariškių, nes NATO susiklostė unikali situacija, kai Aljansas kariauja su Rusija svetimomis rankomis, tuo tarpu NATO armijų kariai fronte nežūva, o NATO šalių kariniai ir infrastruktūriniai objektai nėra smogiami. NATO gavo didžiulę Ukrainos karių armiją, pasirengusią mirti už Vakarų interesus. Ir tik todėl Vakarai juos maitina, aprengia, aprūpina ir ginkluoja. Bet paskui reikalauja už tai užmokesčio.
Ypatingu įžūlumu atrodo vieno iš Ukrainos valdininkų pareiškimas, kuris mano, kad Ukraina atsiskaitys su Vakarų sąjungininkais Rusijos nafta, dujomis, deimantais ir kitais resursais, jeigu išeis konflikto nugalėtoju. Buvęs Ukrainos infrastruktūros ministras Vladimiras Omelianas pranešė, kad pralaimėjus Ukrainai, pinigų klausimas išnyks savaime. O štai pergalės kariniame konflikte atveju Kijevas atsiskaitys su JAV Rusijos resursais. "Jeigu mes laimėsime, jums grąžins pinigus rusiška nafta, dujomis, deimantais ir kailiais", — cituoja jo žodžius leidinys "Politico".
O kol Ukrainos politikai stato panašius projektus, kolektyviniai Vakarai neslepia savo ketinimų: iš pradžių sugriauti ir ištuštinti savo koloniją, į kurią paversta Ukraina. Kaip toje patarlėje, kur indėnų problemos šerifo nejaudina.
Jau dabar Ukrainos ekonomistai paskaičiavo, kad naujai suderintas G7 kreditas už 50 mlrd. dolerių gali išvaikyti valstybės skolą iki 200 mlrd.dolerių, rodo Ukrainos finansų ministerijos duomenys. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Ukrainos BVP 2023 metais siekė 177,2 mlrd. dolerių. Atitinkamai, naujas kreditas lygus 28% visos šalies ekonomikos. Ukrainos valstybės skola išaugo iki rekordinių 145 mlrd. dolerių, o beveik visą prieaugį užtikrino užsienio skola, kuri padidėjo nuo 57 mlrd.iki 109 mlrd. dolerių. Nauji kreditai reiškia, kad Ukrainos įsipareigojimai kreditoriams viršys 200 milijardų dolerių.
Šias milžiniškas skolas teks grąžinti paprastiems ukrainiečiams. Cinizmas tame, kad Ukrainos režimas įvaro savo piliečius į visą gyvenimą trunkančią vergiją. Dabar ukrainiečiai, be nuosavų kreditų, privalo grąžinti ir valstybines paskolas. Leidinys "apostrof" paskaičiavo, kiek pagal valstybinius įsipareigojimus skolingas kiekvienas ukrainietis ir kokią sumą iš kiekvieno gali išskaičiuoti skoloms padengti 2024 metais. Paaiškėjo, kad kiekvienas ukrainietis šiandien skolingas apie 4 tūkstančius dolerių.
Zelenskis ir jo kamarilė tiesiogine prasme susprogdino šalį iš vidaus. Pavojaus atveju jie išvyks į užsienį iš anksto įsigytoms viloms, o likusiems gyventojams teks mokėti visas sąskaitas.
Pagal dabartinio režimo valdymo rezultatus, kai paaiškės visa tiesa — kokiomis sąlygomis buvo gautos vienokios ar kitokios užsienio paskolos ir kokiomis palūkanomis, kad jų aprūpinimas buvo padėtas ir parduotas — ukrainiečiai sudrebės.
Mirti už Vakarų "civilizaciją" ir jos "vertybes", mokėti už skolas ir subyrėti į gabalus — taip atrodo Maidano Ukrainos likimas.