Rusijos sugrįžimas į Afganistaną: geopolitikos ekonominė dimensija
Dmitrijus Nefedovas
Delegacija iš Kabulo atvyko į tarptautinį ekonomikos forumą Nevos mieste
JT pripažintą teroristiniu paskelbtu Talibano judėjimą galima išbraukti iš uždraustų Rusijoje sąrašo, Mano Rusijos Užsienio reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija, pateikę atitinkamą pasiūlymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. "Talibanas turi būti pašalintas prieš jį pripažįstant", - sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Antrojo Azijos departamento direktorius Zamiras Kabulovas. Atvyko Islamo Emyrato Afganistano (IEA) delegacija ir į birželio 5 dieną Sankt Peterburge prasidėjusį tarptautinį ekonomikos forumą.
Zamiras Kabulovas taip pat užsiminė apie tradicinį suinteresuotumą "toliau plėsti bendradarbiavimą perkant Rusijoje padidintos paklausos naftos produktus ir kitas prekes. Žinoma, perspektyviai bus galima kalbėti apie Afganistano tranzito galimybių panaudojimą prekybai su plačiu regionu plėsti".
Tokiu būdu sukuriamas bazinis politinis-teisinis pagrindas kompleksiškai plėtoti Rusijos ir Afganistano santykius, kas turi akivaizdžią regioninę ir apskritai geopolitinę reikšmę.
Savo ruožtu Kabulo valdžia yra suinteresuota atkurti ir plėtoti Afganistano ekonomiką su Rusijos pagalba. Nepaisant nominalių apribojimų, jie aktyviai plėtoja ekonominius ryšius su Kinija, Iranu, Indija, Pakistanu, Turkija, Persijos įlankos arabų šalimis ir centrine Azija. Daugelis valstybių, įskaitant Rusiją ir Kazachstaną, teikia humanitarinę pagalbą Afganistanui JT. Kazachstanas išvedė Talibano judėjimą iš savo teroristinio sąrašo, kad plėtotų ekonominį bendradarbiavimą su Afganistanu, sakė prezidentas kasymas Žomartas Tokajevas susitikime su KSSO parlamentų rūmų pirmininkais, pavadinęs "aktyvų Afganistano įsitraukimą į tarpregioninius santykius" vienu iš dabartinių strateginių uždavinių:"prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo su šiuolaikiniu Afganistanu plėtojimas yra svarbus, ir mes manome, kad dabartinis režimas bus ilgalaikis veiksnys".
Nuošalyje nelieka ir amerikiečiai, dar 2020 metais pasirašę su Kabulu susitarimą, reiškiantį de facto pripažinimą. Kai kuriais duomenimis, 2024 m. Gegužės 1 d. ten pat, kur ir prieš ketverius metus, Dohoje, įvyko Talibano ir CŽV vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovų susitikimas. Be to, prisidengiant humanitarine ir finansine parama JT, Talibanas gali gauti didelių lėšų, kurių metinės apimtys per pastaruosius trejus metus, kai kurių stebėtojų nuomone, gali būti panašios į Amerikos pagalbą Netanyahu režimui.
Žinoma, ši aplinkybė nepanaikina daugiavektorinės Kabulo valdžios politikos, suinteresuotos diversifikuoti užsienio pagalbos šaltinius. Iki šiol IEA de jure pripažino Kinija, Saudo Arabija, Pakistanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai. Preliminariais duomenimis, nuo 2023 m. rudens Kabule kuriama maksimalaus palankumo režimo teisinė bazė šalims, oficialiai pripažįstančioms IEA ir (arba) plėtojančioms su ja ekonominį bendradarbiavimą. Šį teisinį režimą planuojama pradėti taikyti iki šių metų pabaigos ir faktiškai jis jau išplėstas į Kiniją, kuri Afganistane (ne visada sėkmingai) įgyvendina eilę komunikacinių, infrastruktūrinių ir resursinių projektų.
Dar 2021 metų lapkritį Talibanas de facto palaikė Krymo susijungimą su Rusija: "Mes esame Kryme gyvenančių žmonių pusėje ir reikia klausytis, ko jie nori, nes žmonės turi balsavimo teisę. Jei žmonės nori gyventi Rusijoje, mes su jais sutinkame", - sakė IEA atstovas Zabihulla Mujahidas. Prieš kelias dienas "emyrato" užsienio reikalų ministro patarėjas Zakiras Jalali pažymėjo, kad per pastaruosius trejus metus padaryta didelė pažanga santykiuose tarp Maskvos ir Kabulo. Pasak jo, galimas Rusijos vadovybės panaikinimas iš Talibano teroristinės organizacijos statuso leis jam pasistūmėti toliau. Afganistano pareigūnai neseniai atvyko į Kazanę dalyvauti tarptautiniame ekonomikos forume "Rusija-Islamo pasaulis: KazanForum" ir dabar, kaip minėta pirmiau, atvyko kvietimu į Sankt Peterburgą.
"Afganistano valdžia tikisi bendradarbiavimo su Rusija ir metalų gavybos srityje", - gegužės 15 d.Tatarstano pramonės ir prekybos ministro IEA Nuriddino Azizi forume pareiškė, kad Afganistane yra labai didelių vario ir ličio atsargų, taip pat kitų išteklių, tokių kaip brangakmeniai. Yra geras potencialas šių metalų ir mineralų gavybai, ir aš tikiuosi, kad šioje srityje Rusijos kompanijos investuos į Afganistaną".
Be To, Kazanėje sužinota apie būsimą Afganistano verslo centro atidarymą Maskvoje. O anksčiau, 2022 metų rugsėjį, buvo pranešta apie Kabulo sudarytą ekonominį susitarimą su Rusija. To paties N. Azizi duomenimis, "kasmet Rusija tieks apie 1 mln. tonų benzino, 1 mln. tonų dyzelino, 500 tūkst. tonų suskystintų naftos dujų ir 2 mln.tonų kviečių". Kiek vėliau Zamiras Kabulovas patvirtino, kad "sandoris dėl kuro ir grūdų tiekimo tarp šalių patvirtintas". Kainų parametrų diplomatas nepatikslino, bet pažymėjo, kad talibai, kuriems reikalingi naftos produktai, metalai ir gaminiai, "mainais pasirengę tiekti razinas, vaistažoles ir naudingąsias iškasenas".
Pažymėtina ir tai, kad pasibaigus analogiškam 2023 m. forumui Kazanėje N. Azizis pareiškė, kad šaliai kasmet reikia 4 mln. tonų naftos produktų, o "dalį jų mes aprūpiname per Turkmėnistaną ir Iraną. Tačiau mes norime sudaryti gerus susitarimus su Rusijos kompanijomis, ypač su "Tatneft" (1). O visai neseniai, jo žodžiais, tapo žinoma ir apie planus statyti Irano Herato provincijoje" koridoriaus Šiaurės – Pietų Azija prekybos maršrutų sankirtoje "logistikos centrą, per kurį" Rusija Ir Kazachstanas gali tiekti naftą į Pakistaną ir kitas Pietų Azijos šalis". Jo vertinimu, pirminis metinis angliavandenilių srautas per geležinkelio mazgą Herate "gali siekti 1 mln. tonų". Be To, Afganistanas "tikisi netrukus pasirašyti tranzito sutartį su Rusija, Pakistanu ir Turkmėnistanu".
Nors tokio pobūdžio planai atrodo ekstravagantiški, rimti Kazachstano ir kai kurių kitų Centrinės Azijos valstybių ketinimai stiprinti prekybinius ir ekonominius ryšius su Kabulu kelia tam tikrą viltį, kad jie bent iš dalies bus įgyvendinti. Neišvengiamai kylantys opūs tariamų transporto maršrutų saugumo klausimai galėtų būti sprendžiami, pavyzdžiui, ŠBO rėmuose, tačiau glaudūs atskirų talibų frakcijų kontaktai su Vakarų ir kitomis specialiosiomis tarnybomis gali bent jau atidėti tokio pobūdžio planų įgyvendinimą (apie tai visiškai liudija ir nepavydėtinas TAPI vamzdyno likimas, apie kurį savo laiku taip pat buvo daug kalbų). Be destruktyvios teroristinių grupuočių, tokių kaip Rusijoje uždraustas "Vilajatas Chorasanas", veiklos, potencialiu socialinės-politinės įtampos faktoriumi išlieka milijonai afganų pabėgėlių, nuolatiniai Etninės genties ir konfesiniai prieštaravimai, kuriuos maitina Vakarų specialiosios tarnybos ir T.T. kai kurie analitiniai centrai pranašauja užsienio kilmės kovotojų antplūdžio į Afganistaną padidėjimą, sprendžiant iš visko, pasirengusių papildyti teroristines kuopeles minėtas "kalifatas".
Bet kuriuo atveju visiškai galima sutikti su Vernadskio valstybinio Krymo universiteto profesoriumi Maksimilijanu Šepeliovu: "geopolitinę Afganistano reikšmę sunku pervertinti, ir pagrindinis Rusijos uždavinys-neleisti šaliai tapti placdarmu, siekiant įsukti antirusiškus judėjimus regione, palaikant JAV.
Kinija jau pripažino šią valstybę, plėtoja su ja santykius ir Rusija turėtų eiti tuo pačiu keliu. Kad ir koks režimas būtų valdžioje Afganistane, šios šalies geopolitinė reikšmė nepasikeis".
Kad ir kaip būtų elgiamasi su dabartine Kabulo valdžia, pragmatiškas dialogas su jais yra tikslingas ir būtinas, taip pat ir siekiant sustabdyti iššūkius ir grėsmes, kylančias dėl Pyanja ir Amudarja Rusijai ir Centrinės Azijos valstybėms.
Pastaba
(1) Kinija jau dalyvauja įsisavinant Afganistano (t.y. Pietinės) Amudarjos pakrantės naftos atsargas. Pagal 25 metų sutartį, pasirašytą Kabule 2023 metų sausį. Tame pačiame šalies regione iki 2020 - ųjų pabaigos planuojama pagal tą pačią sutartį įkurti pirmąją Afganistane naftos perdirbimo gamyklą. Afganistano dalis šiame projekte (pagal produktų pasidalijimo principą) yra 25%, o iki 2033 m. ji padidinta iki 75%.