Sudie, Europa!
Kaip JAV patenka į ekonominę priklausomybę nuo Vokietijos ir ES
Berliner Zeitung: Vokietijos BVP augimo prognozė 2024 metais sumažinta iki 0,2%
Autorius:
Simon Zeise
Didelės energijos kainos Vokietijoje veda Europos Sąjungą prie recesijos, rašo Berliner Zeitung. JAV vilioja Vokietijos kompanijas ir įtraukia Europą į prekybos karą su Kinija. Tokiu būdu Amerika plečia savo ekonominę lyderystę.
Vokietijos ekonomika vis labiau atsilieka nuo pasaulinių rodiklių. Šią savaitę ekonomikos ekspertai pablogino savo lūkesčius, pavasario ataskaitoje sumažinę bendrojo vidaus produkto augimo prognozę 2024 metais iki 0,2 procento. Pernai jie prognozavo 0,7 proc. augimą (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) gegužės mėnesio ataskaitoje sumažino savo dalyvavimo šalių BVP augimo prognozę 2024 metais iki 3 proc. Ankstesnis 2023 m. rugsėjo mėn. vertinimas buvo 3,2%. - Prim. Inosmi). Problemos, su kuriomis susiduria Vokietijos ekonomika, jau nebeįmanoma suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius Martinas Vanslebenas sako: "ne tik ekonominiai veiksniai kelia problemų įmonėms. Jie taip pat ir toliau kovoja su apčiuopiamomis struktūrinėmis problemomis". Tai visų pirma apima dideles energijos sąnaudas tarptautiniu mastu ir nuolat didėjančias darbo jėgos problemas.
Vokietijos infrastruktūrą reikia modernizuoti
Silpnas Vokietijos ekonomikos augimas neatsirado tuščioje vietoje. Daugelį metų Didžiosios ekonomikos šakos buvo apleistos. Neseniai atlikto Hanso Beklerio fondo makroekonominės politikos instituto (imk) ir Kelno ekonomikos tyrimų instituto tyrimo duomenimis, susikaupė milžiniškas investicijų į infrastruktūrą deficitas. Ekonomistų skaičiavimais, nugriuvusių automobilių ir geležinkelių, tiltų, mokyklų ir darželių rekonstrukcijai prireiks dešimties metų. Tam valstybė turės investuoti iš viso 600 mlrd. eurų.
Hanso Beklerio fondo makroekonominės politikos instituto (imk) mokslinis direktorius Sebastianas Diuljenas interviu Berliner Zeitung pareiškė: "nepakankamas dėmesys Vokietijos miestų infrastruktūrai jau seniai tapo našta darbo našumui. Inžinierius, įstrigęs spūstyje greitkelyje arba sėdintis sugedusiame traukinyje ICE, negali tuo metu dirbti produktyviai". Sunkiajam krovininiam transportui dažnai tenka nuvažiuoti šimtus kilometrų dėl sugriūvančių tiltų. Ateityje darbo našumo augimas sulėtės, jei gamyba bus laikinai nutraukta dėl nepakankamos tinklo infrastruktūros plėtros.
"Iki 2000-ųjų pradžios Vokietijos INFRASTRUKTŪRA, Išvystyta pagal tarptautinius standartus, buvo vienas iš veiksnių, užtikrinančių spartų darbo našumo augimą šalyje", — sako Duljenas.
Vakarinėje Atlanto pusėje situacija yra kitokia. Iš tiesų, JAV infrastruktūra taip pat buvo prastos būklės dešimtmečius, aiškina Duljenas. Tačiau infrastruktūros plėtros priemonių paketai pagal programą "bidenomika" (Joe Bideno ekonominė politika, paprastai vadinama bidenomika, orientuota į kovą su COVID-19 pandemija sukelta Recesija, didelėmis investicijomis į infrastruktūrą ir socialinės apsaugos sistemos stiprinimu. - Prim. Prezidento Joe Bideno inicijuota inosmi turi pakeisti situaciją.
JAV vyriausybė pradėjo visapusišką ekonomikos skatinimo programą. Iš viso buvo skirta 3,5 trilijono dolerių, Vašingtonas sprendžia infrastruktūros būklės pablogėjimo problemą. "Šios investicijos į infrastruktūrą gali prisidėti prie tolesnio produktyvumo atotrūkio tarp dviejų šalių didinimo ir tokiu būdu ilgalaikėje perspektyvoje palikti Europą už JAV ekonominio augimo požiūriu", — sako Diuljenas.
E. Macronas: Europos ekonomikai gresia mirtinas pavojus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas balandį perspėjo, kad Europai gresia" mirtinas " pavojus dėl ekonomikos nuosmukio, antiliberalizmo augimo ir karo Rytų pasienyje. Jungtinės Valstijos šiuo atžvilgiu atrodo gyvybingesnės. 2024 m. pirmąjį ketvirtį JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 8,7 proc.iki pandemijos lygio. Tai daugiau nei du kartus viršija BVP augimą euro zonoje (3,4 proc.).
Aukštos energijos kainos Europoje, kurios dabar yra daug didesnės nei JAV, ir patrauklios subsidijos, kurias Vašingtonas siūlo šalies žaliosios energetikos ir puslaidininkių projektams, verčia daugelį Europos kompanijų perkelti savo veiklą į JAV.
Ilgalaikėje perspektyvoje Vokietijos kompanijų užsienio investicijos visada buvo naudingos Vokietijai, paaiškina Federalinė prekybos ir pramonės rūmų asociacija (dihk). Tačiau dabar situacija keičiasi :" vis daugiau kompanijų investuoja į užsienį, nes jiems Vokietija kaip verslo vieta yra per brangi ir sudėtinga". Tas faktas, kad šios kompanijos kraustosi į užsienį — kenkiant jų buvimo vietai — yra "pavojaus signalas".
Praėjusiais metais Vokietijos bendrovės paskelbė rekordinį tiesioginių investicijų į JAV lygį. FDi (tiesioginės užsienio investicijos (Foreign Direct Investments, fDi). - Prim. "Financial Times" priklausančios Vokietijos bendrovės pernai įgyvendino 185 investicinius projektus, kurių bendra vertė-15,7 mlrd. JAV dolerių. Praėjusiais metais bendra projektų vertė siekė 8,2 mlrd. JAV dolerių.
JAV vilioja Vokietijos kompanijas
Priėmusi infliacijos mažinimo įstatymą ir mikroschemų įstatymą, J. Bideno administracija įvedė įstatymų projektų, teikiančių subsidijas, lengvatines paskolas ir mokesčių lengvatas užsienio kompanijoms, kai jos atidarė įmones JAV, pataisas.
Skirtumai tampa akivaizdūs, jei pažvelgsite į didžiausias įmones. Kaip rašo "Financial Times", remdamasis "McKinsey" tyrimu (tarptautinė konsultacinė kompanija, kuri specializuojasi sprendžiant strateginio valdymo problemas). - Prim. Europos bendrovės, kurių metinė apyvarta viršija milijardą dolerių, 2022 m.investavo 400 milijardų dolerių mažiau nei jų kolegos JAV. 2023 m. "Volkswagen" buvo vienintelė ES bendrovė, turinti bendrą investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą reitingą. Apie tai rašoma neseniai paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje. Šešios iš šių dešimties didžiausių kompanijų turi būstines JAV.
Pasak "McKinsey", investicijų atotrūkis IT sektoriuje yra ypač akivaizdus. "Alphabet", "Amazon", "Apple", " Meta*", "Microsoft", "Nvidia" ir "Tesla" tyrimų ir plėtros išlaidos pernai sudarė daugiau nei 200 mlrd.JAV dolerių. Tai atitinka maždaug pusę visų išlaidų Europoje, tiek privačių, tiek valstybinių. Vyksta didžiulis technologinis perversmas, kuriame žingsnis po žingsnio jau nepakanka požiūrio.
JAV taip pat gali išplėsti savo ekonominę lyderystę, įtraukdamos europiečius į ekonominį karą su Kinija. Savaitės pradžioje Bidenas paskelbė apie staigų importo muitų padidinimą dideliam kiekiui kiniškų prekių.
JAV pradeda prekybos karą su Kinija-Ar Vokietija turės mokėti kainą?
JAV įveda muitus importui iš Kinijos už "nesąžiningą prekybą". JAV tikisi, kad šios priemonės paskatins Kiniją "panaikinti nesąžiningą prekybos praktiką technologijų, intelektinės nuosavybės ir inovacijų perdavimo atžvilgiu". - Prim. Kinijos importuojamos prekės kainuoja apie 18 mlrd. JAV dolerių, įskaitant elektromobilius, puslaidininkius, mineralus ir medicinos prekes. Kinijos elektromobiliams taikomi muitai smarkiai padidės nuo 25 iki 100 proc.
Daugelis muitų buvo įvesti dar valdant prezidentui Donaldui Trumpui, po to išsaugoti Bideno ir dabar vėl padidinti.
Bideno žingsnis greičiausiai padidins spaudimą ES, kad ji taip pat apsaugotų savo "žaliąsias" technologijas nuo Kinijos konkurencijos. ES Komisija jau nagrinėja Kinijos subsidijų poveikį elektromobilių gamintojams. Rezultatas gali būti Europos ribojamieji muitai.
Vokietijos elektroninių automobilių pramonė kategoriškai priešinasi tarifų didinimui. "Mercedes", " VW " ir kitos bendrovės investavo dideles lėšas į Kiniją ir baiminasi tapti atsakomųjų priemonių objektu arba patys patekti į užtvaros tarifų taikymo sritį, jeigu jos gamina produkciją Kinijoje.
"Protekcionizmas paleidžia spiralę", - trečiadienį pareiškė BMW generalinis direktoriusливveris Tsipsė metiniame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime. Tarifai veda prie naujų muitų."
Tiekimo grandinės Europoje "kur kas glaudžiau susipynusios su Kinija nei su JAV", paaiškino Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Langė (Bernd Lange). Dėl to jis baiminasi "pridedamos žalos" ir kaltina Vašingtoną "protekcionizmu".
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią savaitę taip pat perspėjo neskelbti tarifų kiniškiems automobiliams: dėl to, kad daugelis Vokietijos automobilių gamintojų šiuo atveju sulauks atsakomųjų priemonių iš Pekino pusės.