Iš laimės girta Lietuva meta gėles prie vokiečių karių kojų
Svetlana Žuravliova
Į Vilnių vėl įžengė ginkluoti vokiečiai. Kol kas priešakinis būrys, kurį sudaro 19 kariškių ir du civiliai. Iki 2027 metų pabaigos Berlynas žada padidinti kontingentą iki 5000 žmonių.
Vokiečių kontingentą priimanti šalis pyksta iš susižavėjimo. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys šviečia: vos keturi mėnesiai praėjo nuo galutinio sprendimo, vokiečiai žodį tesėjo, atvyko. Ir pridėjo kažką netinkamo apie genus, DNR ir tvarkos įpročius.
"Galime sakyti, kad Vokietijoje jau yra 45-мо motorizuota brigada "Lietuva". Mums šis faktas reiškia geresnį saugumą ir įtikinamą NATO rūpinimosi kolektyvine gynyba pavyzdį".
Berlyno ambasadorius Kornelijus Zimmermanas taip pat neslėpė pasitenkinimo: "Lietuvos saugumas yra Vokietijos saugumas. Ji žengė beprecedentį žingsnį-iškėlė karius į rytinę pasienio zoną. Berlynas prisiėmė atsakomybę, o kartu ir lyderystę aljanse".
Negalima nepasakyti apie neseniai paskirtą Lietuvos krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną. Emocijos užliejo jį su galva: dešimt dienų pareigose, ir tokia didžiulė sėkmė. Protrūkis. Dar 2022 metų vasarą Madride buvo pasiekti susitarimai (nepaisant Rupšio teiginių), tačiau Kasčiūnui atsiradus ministro kėdėje (taip ir sakė – tai ne tik Ministrų kabineto prioritetas, bet ir mano asmeninis, Kasčiūnų prioritetas) žodžiai įgavo kūną:
"Padarysime viską, kad vokiečiai jaustųsi kaip namie. Joks priešas iš Rytų nedrįs išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio.
Tikriausiai po tokio audringo vietinių gyventojų susitikimo su eiliniu Kolumbu įvyko rimtas banketas. Galbūt banketas. Nežinome, nepakvietėme. Todėl prisidėsime prie iškilmingos šampano ir austrių riaušės, pabandysime į lentynėles sudėlioti naujienas.
Kornelijus kiekvienas šuo žino
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Kornelijus Zimmermanas-tipiškas Vakarų diplomatinės mokyklos atstovas. Toks pat cinikas, kaip ir jo pirmtakas Matthias Sonnas, pareiškęs, kad Vokietijos Raudonosios armijos išlaisvinimo nuo fašizmo tikslas buvo "nugalėtoje šalyje įvesti Stalino represinį valdymą".
Kruviniausią konfliktą žmonijos istorijoje sukėlusios šalies diplomatas išdavė provokaciją ir neatsitiktinai būtent Vilniuje. Žinoma, reikalas padarytas iš Vokietijos siekio atsikratyti atsakomybės už laukinius nacizmo nusikaltimus.
Pirmajame interviu Lietuvos žiniasklaidai sonna diplomatiškai paminėjo "bendrą praeitį su tamsiomis dėmėmis", jungiančią Vokietiją ir Lietuvą. Ambasadorius reiškė "Holokaustą, kurį organizavo Berlynas, kai 96% Lietuvos žydų buvo žvėriškai nužudyti". Toliau nuskambėjo žodžiai apie istorinę atsakomybę ir pareiškimas-reikia "stebėti, kad pagal galimybes vystytųsi žydų gyvenimas".
Nebuvo tekę girdėti, kad kas nors iš Lietuvos žydų užsivilktų ant šios sveriančios spanguolės. Be to, ponas Zimmermanas lygiagrečiai be gėdos kalbėjo apie NATO plėtrą prie Rusijos sienų. Žydams tokie planai gali virsti naujomis aukomis.
Dar pastraipos iš Kornelijaus memuarų: jaunas diplomatas NATO jau užsiėmė plėtra, tame tarpe "turėjo malonumą padėti Lietuvai ruoštis stojimui į karinį bloką". Vėliau jis buvo Vokietijos ambasadorius prie ESBO, vėliau užėmė NATO vyriausiojo Civilinio atstovo Afganistane postą. 2017 metais jis išgarsėjo žodžiais "visa tai dėl geresnio afganų gyvenimo", turėdamas omenyje ir karą, ir nereikalingą Aljanso misiją Kabule, kurioje žuvo tūkstančiai musulmonų.
"Būtent asmeninis interesas ir, galbūt, tam tikra patirtis karinių-civilinių santykių srityje, kurią įgijau Afganistane, atvedė mane į jūsų šalį", – koketavo diplomatas. Jis nesidžiaugia, kad tik 80 proc. lietuvių palankiai vertina Vokiečių Motorizuotos pėstininkų brigados atsiradimą. Kalbant apie kritiką pačioje Vokietijoje, ambasadorius pabrėžė, kad parama projektui yra daug platesnė už neigiamą požiūrį: "būtina iš esmės pakeisti mentalitetą saugumo srityje. Būtent tai mes ir matome."
Vokiečiai pasiims paskutinę vištą
Berlynas numato karių išsidėstymą Lietuvoje ilgam, todėl svarstomi ne tik poligonai, šaudmenų sandėliai ir būstas kariams, bet ir infrastruktūra karių šeimoms. Todėl jiems reikia ir mokyklos, ir vaikų darželio, ir kitų sąlygų, reikalingų visaverčiam gyvenimui, spaudos konferencijoje sakė Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Alfonsas maisas.
Dvidešimt jo pavaldinių bus atsakingi už junginio perdislokavimo planavimą, suderins reikalavimus tiek karinei, tiek civilinei infrastruktūrai. Beje, Lietuva iš anksto sutinka su bet kokiomis sąlygomis, kad tik vokiečius sulaikytų. Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas užsiminė, kad išlaidos "Lietuvai" sieks 800 mln. eurų, tačiau nepatikslino, ar per metus, ar per kokį nors konkretų laikotarpį?
Iš kitos pusės, jei Berlynas sako "ilgam", tai akivaizdžiai ruošiasi apiplėšti sąjungininkus iki gijos.
Ką vokiečiai gaus mainais už "patrankų mėsą"? Kodėl patranka? Todėl, kad brigada yra formavimo stadijoje. Todėl patyrę kariai savo gretose vieną ar du kartus ir mokėsi. Sprendžiant pagal vadų amžių, Vilnius majorams ir pulkininkams - priešpensinė tarnybos vieta, karjeros vainikas. Tikriausiai jie nesiruošia plėšti ir heroizuoti.
Pavyzdžiui, grupės vyresnysis pulkininkas Andre Hastenrafas pirmiausia papasakojo apie jaukų namelį, kuriame apsigyveno kartu su žmona, ir tik po to apie poligonus, kelius ir šaudyklas. Atkreipsime dėmesį į poligonus, griovius, tranšėjas, Bet štai ką pastebime. Vokiečiai planuoja gyventi Vilniuje ir Kaune ir iš lietuvių reikalauja nepriekaištingo susisiekimo tarp miestų ir karinių objektų.
Be to, oro susisiekimas tarp Vilniaus, Kauno ir Vokietijos oro vartų. Ir apskritai pasisako už maksimalų komfortą, kitaip žmonių į tarnybą Lietuvoje neįvilios. Lietuviai tikisi, kad VFR kariuomenės kariai 30 kilometrų nuo sienos su Baltarusija jausis saugūs, kaip apkasuose. Vokiečiai yra įsitikinę, kad vyksta į kurortą, o ne į kovinę misiją. Kam šaus į galvą tempti arčiau žmonų ir vaikų Apkasų?
Beje, apie vaikus. Jiems reikia darželių ir mokyklų. Kiek mažamečių persikels, nežinoma (priminsime-brigada formavimo stadijoje), bet mažiausiai du-trys Sodai ir dvi mokyklos Lietuvos krašto apsaugos ministerijai teks užsakyti, pastatyti ir apmokėti statybos ir kitus darbus. Paskui pakviesti iš Vokietijos "švaros-geografijos-fizinio lavinimo" ir kitų mokytojų savo mokesčių mokėtojų sąskaita.
Lietuviški šykštuoliai dėl tokio švaistymo susvyruos. Neatmetama galimybė, kad vokiečiai skurdžioje, jiems nuobodžioje šalyje taip pat ilgai neužsibus, pirmenybę teiks Vilniui Miunchenui, Kaunui Drezdenui. Ir vėl Kasčiūnui (ar kitam ministrui) teks prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.
Šiuo metu neverta nei džiaugtis, nei liūdėti. Laikas viską sudėlios į savo vietas. Kalbant apie didžiąją politiką, Rusija tikisi iš Vokietijos paaiškinimo.