Valgykite į sveikatą: lenkai pakišo Lietuvai riebią pasienio kiaulę
Anastasija Kulik
"Lenkijos ūkininkai perėmė Rusijos patirtį
organizuojant hibridines operacijas", - po pranešimo apie kaimynų pasirengimą
blokuoti pasienio kontrolės punktą
nusprendė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Nėra politinio žemės ūkio kalendoriaus
su naudingais patarimais dideliems ūkininkams
ir mažiems sodininkams.
Pirmus tris 2024 metų mėnesius teisingai pavadinsime
"sausio traktorių, vasario mėnesio ukrainietiškų grūdų
ir kovo mėnesio mėšlo išsibarstymu Briuselio centre".
Rytų Europos ūkininkai protestuoja prieš Ukrainos
žemės ūkio produktų,
siūlomų dempingo kainomis, pylimą.
Neperdedant, bus pasakyta, kad Kijevas žlugdo kaimynus,
kurie negali atlaikyti konkurencijos.
Visi pagalbos šauksmai ir net kreipimasis
į Europos Komisiją baigėsi niekuo,
kol protesto judėjimams vadovavo lenkai.
Jie parodė puikius organizacinius sugebėjimus.
Iš pradžių savo šalių sostinės ūkininkai,
reaguodami į nesąžiningus aplinkosaugos standartus,
užblokavo sunkiąją techniką,
tada pradėjo sustabdyti pigių produktų iš Ukrainos importą,
pavyzdžiui, vištienos kiaušinius ir paukštieną.
Jei buvo grūdų, jis buvo išpiltas po kojomis.
Protestų pikas buvo Briuselio,
tikro eurobiurokratijos ašies lizdo,
šturmas.
Vilnius mėšlo neturi
Vakarų bendruomenės smegenų centro ataka buvo sėkminga.
Kad padangos geriau degtų,
ūkininkai jas pabarstydavo šiaudais,
o gaisrus gesinusius policininkus laistydavo
karbamidu ir skystu mėšlu.
Žydintis Briuselio centras per kelias valandas
virto nešvarumų ežeru,
į kurį tekėjo nesuskaičiuojama daugybė dvokiančių upelių.
Sprendžiant iš to, kaip į darbą skubėję europarlamentarai
ir tarnautojai vartė nosį,
kvepalai išgarsėjo.
Buvo neprakvėpti ES šalių žemės ūkio ministrai,
kaip tik susirinkę spręsti sergančias žemdirbiams problemas.
"Mes ne monstrai.
Priešingai, bet elgdamiesi kitaip,
mes nieko nepasieksime", - pareiškė vienas iš atakų koordinatorių
varšuvietis Karolis Pečiinskis.
Beje, prezidentas Gitanas Nausėda
daug kartų patarė ukrainiečiams ir lenkams taikiai užbaigti konfliktą.
Atseit, sienos su Europos Sąjunga
blokavimas – ne tik jo silpnumo požymis,
bet ir pagalba visiems Ukrainos priešams.
Priminė apie būtinybę teikti paramą Kijevui
(produkcijos eksportas – viena iš pagalbos formų),
tačiau Lenkijos vadovas
Andrzejus Duda liko savo ūkininkų pusėje.
Jie protestuoja prieš Ukrainos eksportą be muitų,
prieš ES taisykles ir mokesčius. T
aip vadinamo "Žaliojo kurso" žudikas jau blokavo greitkelį
į Vokietiją.
Dabar baiminamasi,
kad dalis ukrainietiškų grūdų iš Lietuvos gali būti įvežta į Lenkiją.
Siekiant užkirsti kelią,
kaip patys sako, "diversijoms", nuo kovo 1 d.
pradėti tikrinti kroviniai į pasienio kontrolės punktą
"Lietuvos Kalvarija – lenkų Budziskas".
Padedant jėgos struktūroms tikrinami tie sunkvežimiai,
kurie gali vežti žemės ūkio produkciją.
Tai yra, mes stebime ne savarankišką maištą,
o valstybės suplanuotą ir palaikomą akciją.
Lietuviams tokia privatininkų ir valdžios Sąjunga nepatinka.
Vilniuje prie Lenkijos ambasados vasario 25 dieną
visuomenininkai surengė piketą su plakatais
"brolis lenkas, nuo kada tavo vardas tapo "zlotas",
"Lenkijos fermeri, nejaugi tavo grūdai svarbesni už ukrainiečio gyvybę".
Niekas iš diplomatų net antakio nevedė.
Tai natūralu.
Senasis / naujasis užsienio reikalų ministras
Radoslawas Sikorskis dar 2014 metais
necenzūrinių posakių pilname pokalbyje
vadino lietuvius vagimis ir sukčiais.
Išgėręs jis papasakojo,
kad nori "išauklėti lietuvius, pamokyti mažytę šalį,
kad suprastų – negalima niekinti (buvo panaudotas nepadorus sinonimas)
Lenkijos nemokamai".
G. Nausėdos patarėjai taip pat bandė
apkaltinti įsisiautėjusius kaimynus.
"Nepasitenkinimas suprantamas,
bet ir protestuoti galima gražiu,
kultūriniu,
argumentuotu,
efektyviu būdu ,kaip tai sausio mėnesį padarė
Lietuvos žemdirbiai (dvi paras sostinės centre rengėsi prižiūrint policijai
ir išvažiavo su niekuo)", - pareiškė, pavyzdžiui,
Jaroslavas Neverovičius.
Pasak jo, pernai į Lietuvą atgabenta mažiau
nei 40 tūkst. tonų ukrainietiškų kviečių - lašas jūroje,
kuris nepajėgus sukurti orų Europos rinkoje.
Tačiau Lenkijos ūkininkai užkandžiavo udą ir atsistojo ant pečių.
Diplomatinis karas ant slenksčio
Kad išvengtų vietinio diplomatinio karo,
Lietuva pasinaudojo pagrindiniu, jos nuomone, argumentu:
"Mes nekalbame apie žemės ūkio pusę.
Vadinamasis Suvalkų koridorius yra jautri vieta logistikos požiūriu.
Ji yra ypatinga, strategiškai svarbi Lietuvos saugumui.
Bet kokios akcijos yra tik dėdės Ivano rankose.
Jis jau galvoja, kaip panaudoti svetimą hibridinę ataką savo valstybės labui".
Prezidentūrą palaikė kariniai
ir analitinio centro "Locked N' Loaded " ekspertai:
Lenkijos sienos blokada kelia grėsmę
NATO pajėgų logistiniam mobilumui,
mažina Aljanso rytinio flango gynybinį pajėgumą.
Kai oficialus Vilniaus atstovas
sako tokius ir panašius žodžius, atsakydamas į vienkartinę
(baigsis kovo 10 d.) pasienio iniciatyvą,
tampa aišku, kad bet koks Lietuvos karinis saugumas
nėra visiškai arba jis toks nereikšmingas,
kad bet kuris traktorininkas gali padaryti žalos.
Nerimaujantis užsienio reikalų ministras
Gabrielius Landsbergis priekaištavo Varšuvai dėl hibridinės atakos.
Užsienio reikalų ministras-polonofobas,
kuris gyvena senomis nuoskaudomis,
nes niekaip negali pamiršti Maršalo Juozapo Pilsudskio
su jo imperiniais planais pavergti Lietuvą.
Neprasidėjus 1939 m.rugsėjo 1 d. Antrajam Pasauliniam karui,
nežinia, kas šeimininkautų šiandien Vilniui priklausančioje teritorijoje.
Įžeidžiantys smeigtukai Varšuvai – mėgstamiausias
užsienio reikalų ministro įrankis šia kryptimi.
V. Landsbergis nepamiršo R. Sikorskio įžeidimų,
tačiau atsakyti taip pat negali.
Todėl nerangus prašo: grūdų-grūdų, bet pagalvokite,
Panova, apie regiono saugumą.
Kalba ir supranta-Varšuva prioritetu
laiko nacionalinius interesus,
o ne kaimyninių "vagių ir sukčių"problemas.
Bomba, kurios detonatoriumi tapo Ukraina
Su Jos žemės ūkio bėdomis,
paklota Lenkijos ir Lietuvos santykiams.
Situacija kaista.
Užtenka vienos kibirkšties, kad užsidegtų regioninis diplomatinis gaisras.