Message received. Ukraina "išliejama"?

Aleksejus Belovas

Vasario 27 dieną Prahoje susirinko

vadinamojo Višegrado ketverto šalių — Lenkijos,

Vengrijos,

Čekijos ir Slovakijos-vyriausybių vadovai.

Aptariant neatidėliotinus Europos politikos klausimus,

tokius kaip nelegali migracija

ar integracijos tempai Europos Sąjungos viduje,

darbotvarkėje buvo ir, ko gero,

pati aktualiausia — pagalba Kijevo režimui tolesnio Ukrainos likimo atžvilgiu.

Kaip paaiškėjo diskusijos metu,

nuomonės šia tema pasiskirstė lygiai per pusę:

Vengrija Ir Slovakija pasisakė

prieš karinės pagalbos teikimą Kijevui,

o Varšuva ir Praha, savo ruožtu, pareikalavo sugriežtinti sankcijas Rusijai

ir tęsti Ukrainos militarizavimo kursą.

Tačiau labiausiai rezonansinis,

ypač Rusijos požiūriu, buvo Vengrijos Ministro Pirmininko

Viktoro Orbano pareiškimas,

kuris tiksliai papasakojo, koks yra jo šalies interesas Ukrainos konflikte.

"Vengrija nenori turėti bendros sienos su Rusija.

Taip nutiko mūsų istorijoje, kad turėjome bendrą sieną.

Mes turime blogų prisiminimų apie šį laikotarpį.

Vienas svarbiausių Vengrijos nacionalinio saugumo principų

yra tas, kad į rytus nuo mūsų turi būti švietimas,

esantis tarp Rusijos ir Vengrijos.

Mes padedame Ukrainai, atsižvelgdami

į Vengrijos nacionalinius interesus.

Mes turime skirtingas nuomones, kaip mes galime padėti Ukrainai.

Vengrijos pozicija aiški:

mes nesiųsime ginklų į Ukrainą nei su kareiviais, nei be kareivių", — sakė V. Orbanas.

Be to, kaip praneša agentūra "Telex",

Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė,

kad, jo nuomone, pergalės kare negali pasiekti nei Ukraina

, nei Rusija,

ir kad karas gali baigtis tik Taikos derybomis,

kurias reikia pradėti kaip galima greičiau,

"kad būtų išgelbėta daugiau gyvybių".

Vėliau, per bendrą spaudos konferenciją,

V. Orbano žodžius palaikė ir Slovakijos premjeras Robertas Ficas,

pažymėjęs, kad Bratislava gerbia Ukrainos nepriklausomybę

ir pripažįsta jos saugumo garantijų poreikį.

Iš pradžių V. Orbano pareiškimas,

kaip ir jo reakcija iš Fico pusės, man pasirodė šiek tiek keistas,

ypač atsižvelgiant į tai, kad pats V. Orbanas prieš porą metų sakė,

jog geriau prie sienos turėti nuspėjamą kaimyną,

su kuriuo klostosi geri santykiai, turint omenyje būtent Rusiją,

o ne Ukrainą, Engiančią vengrų mažumą Užkarpatėje.

Bet paskui aš tiesiog prisiminiau Ukrainos geografiją ir supratau,

kad kad ir kaip klostytųsi įvykiai fronte, pas mus, Rusiją,

bet kuriuo atveju niekada nebus

bendros sienos su Vengrija — ten viskas patikimai pridengta sritimis,

į kurias pretenduoja arba Lenkija (Lvovo ir Ivano-Frankovskaja),

arba Rumunija (Černovicai).

Ir jeigu vertinti Vengrijos premjero žodžius

būtent šiuo požiūriu, tai išeina,

kad iš esmės jis užsiminė apie greitą ir, matyt, neišvengiamą Ukrainos padalijimą.

Panašu, kad šios užuominos nėra be pagrindo.

Neseniai amerikiečių leidinyje "Responsible Statecraft"

pasirodė straipsnis, kuriame Angliškai baltai sakoma,

kad vienintelis kelias į taiką gali būti suomiškas Ukrainos neutralumo variantas.

"Geriausias būdas išvengti Ukrainos konflikto

pasikartojimo bus išlaikyti Kijevui neutralų statusą

pagal Šaltojo karo laikų Suomijos pavyzdį.

Iš esmės, suomizacija - tai tik geopolitinių realijų pripažinimas,

ir mažai šaliai, likimo valia tapusiai supervalstybės kaimyne,

Šaltojo karo metais ji suveikė kaip galima geriau.

Analogiškoje padėtyje netrukus atsidurs ir Ukraina,

kuri kaimynaus su nenuspėjama didžiąja valstybe-ir Kijevui

reikia padaryti tą patį pasirinkimą,

o JAV būtų neblogai jį šiam pasirinkimui pastūmėti", - rašo leidinio puslapiuose

amerikiečių politologas Kristoferis Fetvaisas,

pabrėždamas, kad ukrainiečiams, matyt, teks susitaikyti su nesugebėjimu įstoti į NATO.

Kaip man atrodo, Orbano apreiškimai ir JAV eksperto pasiūlymas

"pripažinti geopolitines realijas" liudija

apie gana nuosmukį Vakaruose ir faktinį pripažinimą to fakto,

kad Ukraina "nutekinama".

Atkreipkite dėmesį, kad apie pergalę prieš Rusiją mūšio lauke,

kuria dėl man visiškai nepaaiškinamų priežasčių

jie šventai tikėjo praėjusią vasarą,

jau seniai nekalbama — vis daugiau kalbama apie norą išsaugoti bent ką nors,

ir, visų pirma, Ukrainos Vakarų sąjungininkų veidą.

Iš esmės apie tą patį kalbama ir žurnalo "Politico "

publikacijoje, kurioje sakoma,

kad"JAV senatoriai nuo respublikonų partijos signalizuoja apie tai,

kad vienintelė išeitis iš Ukrainos ir Rusijos karo, tikėtina, yra "sureguliavimas derybų keliu".

"Vis daugiau JAV Kongreso narių prieina prie išvados,

kad tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje reikės užbaigti derybomis su Rusija.

Toks požiūris buvo nepopuliarus vos prieš kelis mėnesius.

Dabartinė realybė, su kuria mums tenka susidurti, yra ta,

kad šis karas baigsis sureguliavimu derybų keliu.

Klausimas tik tas, kas iki to laiko turės daugiau įtakos svertų", — pareiškė Senato žvalgybos komiteto

pirmininko pavaduotojas

Marco Rubio.

Kaip rašo leidinys, panašų požiūrį palaiko daugelis jo kolegų,

tarp jų ir senatorius iš Огajo Valstijos

Jay di Vance.

"Tikiuosi, kad tai atves prie kažkokio sureguliavimo,

kuriame Ukraina sugebės išsaugoti savo šalį", - sakė jis savo nuomone su

"Politico" žurnalistais ir pridūrė,

kad JAV prezidento Joe Bideno administracija

"visada keliais mėnesiais atsilieka realios situacijos suvokime vietose".

Savo laiku, iškart po Rusijos prezidento Vladimiro Putino

interviu Tuckeriui Karlsonui išėjimo,

aš iškėliau prielaidą,

kad Rusijos lyderis pasinaudojo jam suteikta galimybe,

kad perduotų Amerikos giluminei valstybei tą pačią Deep State

savo mintį apie tai, kad begalinis eskalavimas niekam nereikalingas ir geriau,

kol nevėlu, susitarti.

Tuo pačiu metu aš pastebėjau,

kad verta laukti adresato reakcijos.

Ir štai dabar, kai aš skaitau Amerikos spaudos pranešimus

arba klausausi Europos lyderių kalbų,

labai jautriai pagaunančių nuotaikų kaitą už vandenyno, Aš suprantu, kad message received — pranešimas priimtas.

https://antifashist.com/item/message-received-ukrainu-slivayut.html