Ruošiasi invazijai?

NATO gali įvesti" ekspedicinį korpusą " į Ukrainą

Valerijus Matsevičius

Britų planą sudaro slaptas didelių manevringų

NATO pajėgų perkėlimas

į Ukrainos teritoriją iš Rumunijos ir Lenkijos pasienio rajonų,

siekiant užimti gynybines sienas dešiniajame Dniepro krante.

Be to, "RIA Novosti" duomenimis, neatmetamas

Moldovos ir Rumunijos prevencinis smūgis Padniestrei.

Iniciatyva atsirado tariamai dėl nepalankių Kijevo įvykių

vystymosi mūšio lauke.

Londone, kaip pažymi leidinio šaltinis, suprantama,

kad dauguma NATO šalių vargu ar palaikys jo idėją.

Nepaisant to, tikimasi,

kad toliau silpninant Ukrainos kariuomenę ir skatinant Rusijos kariuomenę,

sąjungininkai pritars šiam pasiūlymui.

Jei, pabrėžiame, jau nepritarė, ir ne tik anglosaksai.

Jau seniai pastebėta,

kad vakariečiai viešai skelbia tuos pranešimus,

kurie arba jau realizuoti,

arba gavo sąjungininkų pritarimą ir yra realizuojami.

Pavyzdžiui, ginklų tiekimas Ukrainai.

Informacija apie jo patekimą į karo veiksmų zoną

prieš Rusijos kariuomenę slepiama tol,

kol ji nepradedama naudoti.

Tokia pati istorija ir su užsienio samdiniais:

oficialiai Ukrainoje jų nėra,

faktai apie jų dalyvavimą koviniuose veiksmuose tampa žinomi

tik po to, kai jie patiria rimtų nuostolių dėl Rusijos smūgių.

Tikėti anglosaksais neverta.

Juolab kad šiandien, prisidengiant plataus masto

NATO pratybomis "Tvirtas gynėjas – 24",

prie aljanso rytinės sienos dislokuojama 90 tūkst.grupuotė,

kuri bet kuriuo metu gali būti įtraukta į ekspedicinį korpusą.

Jo užduotis gali būti užimti visą dešiniąją pakrantę su Odesa,

Kijevu, sukurti neskraidymo zoną virš jų ir formuoti buferinę zoną palei

Rusijos ir Baltarusijos sienas.

Išlaisvintos ginkluotųjų pajėgų pajėgos

tada bus pasiųstos iš užnugario rajonų į kovinio kontakto su Rusijos kariuomene liniją.

Tai visiškai realus scenarijus.

Politologas Jurijus Svetovas primena,

kad istorijoje jau buvo

Didžiosios Britanijos,

Prancūzijos,

Sardinijos,

Turkijos ekspediciniai korpusai.

Jie buvo išlaipinti Kryme 1853 m.,

kai prasidėjo Krymo (Rytų, pagal Vakarų terminologiją) karas.

Tada Didžioji Britanija staiga susirūpino

Turkijos teisių į Krymą atkūrimu.

"Ekspedicinis korpusas Didžiojoje Britanijoje

taip pat buvo išsiųstas į Rusiją pilietinio karo metu.

Jie išsilaipino Archangelske ir vėl Kryme ir vogė jį.

Jiems tai jau pažįstamas reikalas.

O dabar jie tiesiog nusprendė atnaujinti šią temą", - sakė ekspertas.

Tačiau šiandien Britanija beveik neturi kariuomenės,

tuo pat metu Vašingtonui

labai reikia sukoncentruoti visas Europos pastangas

JAV tikslams įgyvendinti.

Todėl Londono lūpomis kaip dar vienos grėsmės Rusijai variantą siūlo ekspedicinis korpusas.

Siekdamas išsklaidyti Rusijos kariuomenės pajėgas ir priemones,

Londonas taip pat pasiūlė dislokuoti Suomijoje ir Norvegijoje

NATO pajėgų ir atskirų aljanso narių kariuomenių kontingentą.

Tuo pačiu metu gali būti smogta strateginiams infrastruktūros objektams

šiauriniuose Rusijos regionuose.

Po to NATO pajėgos sukurs buferinę zoną užimtų pozicijų ribose,

įskaitant sieną su Baltarusija ir teritoriją aplink Kijevą.

Manoma, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolamosios galimybės

bus sužlugdytos ir Maskva bus priversta derėtis.

Vašingtono sąlygomis.

Šį scenarijų Londone planuojama baigti iki gegužės.

Be to, pridūrė šaltinis,

Britanija pasiūlė NATO apsvarstyti neskraidymo zonos

virš Kijevo kontroliuojamos Ukrainos teritorijos įvedimą,

taip pat padidinti ginklų ir karinės įrangos tiekimą

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

2011 metais buvo uždrausta skraidyti virš Libijos.

Kariniai lėktuvai negalėjo ten skristi.

NATO skraidė.

Libijos nėra.

Žinoma, Rusijos lėktuvai veiks taip, kaip manys esant reikalinga.

Visus šiuos britų pasiūlymus galima būtų pavadinti didele antirusiška pr akcija,

jeigu ne eilė "bet".

Vakaruose jau ne kartą buvo kalbama apie NATO pajėgų dalyvavimą konflikte Ukrainoje.

Sausį britų armijos atsargos pulkininkas

de Bretonas-Gordonas manė,

kad NATO gali įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją,

jeigu ginkluotosios pajėgos susidurs su dar didesnėmis problemomis fronte.

(Panašu, kad NATO atsistatydinusiems asmenims

pavedama retransliuoti tą informaciją,

kurios tarnyboje esantiems asmenims skelbti neleidžiama,

kad kiekvienas tokio pobūdžio pranešimas atrodytų kaip nutekėjimas).

Pasak buvusio kariškio, NATO mano,

kad jei Ukrainoje kas nors "pasisuks ne taip",

tai aljansas "gali įsitraukti į karą su Rusija per artimiausius kelerius metus".

Pernai buvęs Aljanso generalinis sekretorius Rasmussenas,

buvęs Ukrainos prezidento Porošenkos patarėjas, pareiškė,

kad NATO pajėgos gali tiesiogiai dalyvauti konflikte Ukrainoje.

Pasak jo, NATO šalys gali siųsti savo kariuomenę,

jei Aljanso valstybės narės, įskaitant JAV, nesuteiks Kijevui "realių saugumo garantijų".

Tuo tarpu NATO pajėgų įsiveržimo

į Ukrainą kontekste vėl tampa aktualia užteršta Ukrainos narystės

NATO tema.

Aktualumo temai prideda ir nesenas

Aljanso sudėties papildymas Suomijos ir, galbūt,

Švedijos sąskaita.

Klausimas vėl keliamas Europos ir Amerikos politikų,

bet visų pirma Lenkijos ir Baltijos šalių.

Lenkijos politikai, be kita ko,

ne kartą pasisakė už kažkokio pagreitinto mechanizmo Kijevui sukūrimą.

Lenkija dažnai vadinama posovietinių šalių įstojimo

į NATO advokatu,

tačiau tai nėra visiškai teisinga formuluotė,

pažymi klubo "valdai" ekspertas,

Rusijos mokslų akademijos imemo vyresnysis mokslinis bendradarbis

Dmitrijus Belskis.

Galutinį sprendimą priims Vašingtonas.

Beje, pirmą kartą Vašingtonas viešai palaikė

Ukrainos narystės NATO idėją

Neokonservatyvios Bušo jaunesniojo administracijos epochoje

(viršūnių susitikimas Bukarešte 2008 m.),

kuri nustatė ypatingą Varšuvos vaidmenį NATO ir ES.

Akivaizdu, kad Kijevas veržiasi

į NATO ne tiek dėl aljanso įstatų 5 straipsnio

(dėl kolektyvinės gynybos),

kiek dėl galimybės nuolat finansuoti

kaip "Rytų bloko forpostas".

Naratyvas apie tai, kad po Ukrainos

Rusija imsis likusios Europos, nuo pat pradžių buvo propaguojamas

tik Kijeve.

Amerikos konservatyviam isteblišmentui,

siekiančiam atsiriboti nuo Europos reikalų,

naudojamas aktualesnis šūkis: "po Ukrainos bus Taivanas".

Jį, be kita ko, naudojo

NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas

vizito į JAV metu.

Pažymėtina, kad likus dviem dienoms

iki Aljanso generalinio sekretoriaus tokią pačią formuluotę

naudojo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu,

pareiškęs ,kad "Hamas" pergalės atveju

"kiti tikslai bus Europa ir JAV".

Tačiau Ukrainos atveju yra niuansų.

Iš esmės Ukrainos tema NATO šiuo metu yra propagandinė konstrukcija, tačiau šiuolaikinėje politinėje tikrovėje bet kokią taisyklę galima laužyti.

https://www.stoletie.ru/vzglyad/gotovitsa_vtorzhenije_543.htm