Iš pirmųjų rašymų (2)

Ne Archangelsko paršiukas, bet Tambovo, o Archangelsko ‘drebusyna’. Tai nera vieninteliai zodziai, tokiu zodziu, naudojamu reliktiniu zodziu, pilna ivairiose Rusijos srityse. Cia daviau tik pora pavyzdziu is V.Dal „Tolkovyj slovar russkogo jazyka“, ju is Tambovo krasto/srities butu galima duoti desimtis. Pazvelkime i to krasto upiu vardus : Kerša, Lomovis, Savala, Xupta,… Archangelsko kraste vel desimtys lietuvisku zodziu is to paties V.Dal zodyno, isleisto 1882 metais. Archangelsko krasto upiu vardai velgi lietuviskai iskalbus : Šilenga, Nondrus, Vaga, Pingiša, Pukšenga, Vajenga, Šilmuša, Vožbal’, … Fino -- ugru kalboms ir tarmems priesaga -ing / -eng / -ang / -- ong/ -- ung nera budinga, tik skoliniuose is lietuviu kalbos. Nei Gedgaudas, nei as tada niekam net nesisapnavome. Tuo labiau nepasufleravome ir velesniu laiku, ypac sovietmeciu, savo teorijoms pervardinti Archangelsko ar Tambovo krastu upes. Antra, V.Toporov pries ketvirti amziaus nustate, kad ‘slavu kalbos galejo atsirasti is periferiniu baltu dialektu’. Trecia, J.S. Lauciute, izymaus pasaulyje kalbininko Otkupscikovo zmona, dar 1982 m. Leningrade isleido knyga apie baltizmus slavu kalbose. V.Toporov nustate, kad Maskva vardas tegali buti tik lietuviskas, su tuo jau ir kaip susitaike pasaulio kalbininkai, dar tokiu miestu kaip Tver’, Pereja-slavl, Smolensk/ istorinis Smaleniska, Pskov / istorinis Pleskava, kur mazesniuju vardai : Vorsma, Kerva, Mozhaisk nuo upes Mozhajka prie Maskvos, Valdaj, Istra nuo upes Istra,… Įstra -- stai kur lobis -- zodis, tas vardas sutinkamas ir prie Ronos ziociu netoli Marselio -- Ystres, net tokiu pavadinimu futbolo klubas losia Prancuzijos futbolo lygoje, Istria pusiasalis Kroatijoje -- Slovenijoje, Istria Dunojaus ziotyse Rumunijoje, Istra upe Pamaskvyje, Įstra upe Pasvalio -Panevezio rajonuose, dar buvo Įsrutis Rytprusiuose, Unstrut upe Leipcigo kraste Vokietijoje, dar Strėva Kaisiadoriu rajone, dar Strymon kazkada vadinta upe Trakijoje / Bulgarijoje, galima butu nuobodziai testi, o visiems pavadinimams tik lietuviskas veiksmazodis. Palieku tai priestaraujantiems susizinoti. Negalejo Gedgaudas, negalejau ir as isakyti taip pavadinti, kai kurie vardai yra jau pries 3000 metu dokumentuoti rastiskai. Mudu tegalime atsekti tik desningumus, kaip juos atseke loginiu isvedimo budu Viktor Suvorov -- ~’visi zinojote, metesi tie popieriai po kojomis, tai reikejo pakelti, apibendrinti ir pateikti zmonems suprantama logine tvarka’.

Pazvelkime i fino -- ugru kalbos susidaryma is Aitiupijos lietuviu kalbos, tai issiskirstymo vieta pries 60 -- 40 tukst. metu. ( Pirmine butu Namakva lietuviu, tretine butu Kaukazo lietuviu, mes butume paskutiniai reliktiniai arba ketvirtieji -- Lietuvos lietuviai. ) Uralieciai, islike Uralo kalnuose per Tvana pries beveik 10 tukst. metu, netgi mutavo i tris rasinius tipus : sviesiaplaukius zydraakius finus, tarpinio tipo saamius, ir trecio tipo, pirminio, mantus/ vengrus- baskirus. Suomiskai plaukas yra ‘hius’, dar ‘karva’, vengrai islaike plauka kaip ‘haj’, zengiame toliau : karelu -- ‘hivus’, vepsu -- ‘ibus’, viatieciu -- ‘ivuz’, estu -- ‘juus’, dar ‘karv’, Erzia mordviu -- ‘čer“, jau aisku islenda lietuviu ‘šerys’, Mokša mordviu -- ‘šiaiar“, vel ‘šerys’ islindo, komi -- ‘jursi’, siaur. mansiu -- ‘aat’, ir Laplandijos saamiu -- ‘vuokta’. Lyg ir neaiski ta hius/ haj/… kilme, bet liko dar vienas, tai lyviu plaukas ‘ibūkst’, duodantis isrisima -- uralieciai plauka vadino ‘gyvūkšta’ arba ‘šerava’, mums islikes kaip ‘šerys’. Dar nedideli duosiu pavyzdeli : nuo veiksmazodzio ‘trykšti’, pirminio ‘darakša-ti’, yra atsirades musu ‘riešutas’, ‘rykštė’, latviu ‘riekstinš’, kaip ir reliktines Burushaski kalbos zodis ‘daracht’, reiskiantis medi. Duodu cia labai trumpus pavyzdelius, neissiplesdamas i desimtis tukstancius metu per zemynus, rases ir dabartines kalbas, ju kalbetoju genetinius rysius ir kalbinius rysius, itakotus issiskyrimo del laiko, atstumu ir genetiniu kataklizmu.