Žvilgsnis į lietuvišką Mazgavą.

DEGUNINO/Degunynas - viena iš Maskvos (pirminis Mazgava, pagal V. Toporovą) miesto dalių, v. ‚deg-ti' tik lietuvių kalboje, taip pat nama kalboje ‚dao', ‚dau’, iš šio v. ‚deg-ti' dar vokiečių ‚Tag', žemažemių (nyderlandų) ‚dag' (tarti ‚dach'), taip pat ir Dagestan, kaip aušros kraštas (stanas, v. ‚sto-ti‘ ). ‚Azra’ azerbaidžanietiškai ‚aušra’.

Rusijos dabartiniai žodynai, vandenvardžiai ir vietovardžiai išduoda lietuvišką kilmę. Vien Maskvos rajonų pavadinimai : Degunino, Burcevo, Kapotnia, Ramenki, Kuncevo, Možaiskij, Desna, Presnia, upės Jauza (atkreipti dėmesį į AU, kai rusams pavirtęs į AV), Moskva, Istra, ..., parodo, kad be lietuvybės nebuvo jokio slaviškumo, kuris atsirado po stačiatikių krikšto 985 m.

Pažiūrėkime, kiek Rusijoje yra Ramen, Ramenki, Ramenskoje, kai ,ramena' - šventas ąžuolynas, plg. su Romintė, Raminta, Romuva, visiems v. ,ramin-ti'.

Vandenvardžiai ir vietovardžiai Rusijoje, Ukrainoje ir Gudijoje perdėm lietuviški, stačiatikybės atnešti graikiškų vardų ar žodžių neatitinka vietovės vaizdinio aprašo, tas pat su žmonių pavardėmis, kai vyraujančios Ivanov ar Dmitrijev sudaro tik vienetą, kaip ir begalės lietuviakilmių ; Kulnev, Kalnev, Skobelev..., tai žodynuose sudarančios gausą.

Ta pati Dmitrijev yra iš pradinių lietuviškų : didis +- Mitra (v. ,mitrin-ti').

ŽLUKTO, ŽLUKTA - rusų kalboje ‚kubilas skalbiniams šutinti‘, liet. ŽLUGTAS, v. ,žlug-ti‘, ,žliaug-ti‘. Prisiminkime garsųjį sovietinių laikų ledo ritulininką Viktor Žluktov.

Teko paskaitinėti rusų pavardžių žodyną, daugiausia Rusijoje gyvenančių žmonių turi iš graikiškų ar hebrajiškų vardų padarytas pavardes, kaip Ivanov, Aleksandrov,..., bet skaitine išraiška vyrauja lietuviškos kilmės pavardės, be paminėtų : Paršukov, Degtiariov, Žluktov, Lankov, Smolianin, Veršilov, Čapajev, Suvorov, Butrimov, Šostakovič, Stebelev, Juchnov, Šatrov, Tinkov, Skriabin, Steklov, Čiursin, Medvedev (meduėda > medveda), ...

Norintiems prieštarauti siūlau surasti šioms pavardėms rusiškus veiksmažodžius.

Pasitikrinkite būdvardžius ,čiornyj' ir ,krasnyj' lietuvišku veiksmažodžių raktu : ,čiornyj' < kirsnas, kirsnys, v. ,kirsti'; ,krasnyj' < graužnas, graužnys, v. ,graužti', šiuo atveju sunokęs ir tinkamas graužti įgavo ,raudonas' žodžio suvokimą.

Graikiški žodžiai yra paskoliniai iš lietuvių kalbos, per stačiatikybę atėję apkrikštytiems rytų slavams.

Negana to, taip vadinami turkiški žodžiai yra lietuviški, turkų kalbos pasiimti iš lietuviakalbių tocharų, sugudų (Vidurinėje Azijoje), persų (Perkūno vaikų) ar anatolų, pvz. ,bahçe' (bahče - daržovė, sodas) iš tocharų / sugudų, pradinis VaGšaGa, rusai priėmę kaip daržovėms nusakyti dgs. ,bachčevyje'.

Istanbulo sporto klubas ,Fenerbahçe' reiškia ,žibintas' (fener, žr. rusų fonar) ir ,sodas'.

Pradinis ,šviesnaras', v. švies-ti' graikams virto ,fonaros'', turkams ,fener', rusams ,fonar' '.