Kampanija "rusai netrukus užpuls": gruodžio "sutartinis sprintas"
Aleksejus Jazikov
Vašingtonui prireikė Baltijos regiono gyventojų bauginimo kampanijos "Rusijos įsiveržimo" grėsme, kad įtikintų sąjungininkus pasirašyti gynybos bendradarbiavimo susitarimus.
Pabaltijo respublikų ir Šiaurės Europos šalių gyventojų bauginimo kampanija neva neišvengiamo Rusijos užpuolimo grėsme buvo organizuota, greičiausiai, siekiant paaiškinti vietos visuomenei karinio bendradarbiavimo susitarimų su JAV pasirašymą.
Per mėnesį Vašingtonas sudarė arba atnaujino jau esamus dvišalius susitarimus su beveik visomis regiono šalimis, gavęs galimybę naudotis vietinėmis karinėmis bazėmis ir aerodromais ir dislokuoti ten bet kokią ginkluotę. Pareiškiama, žinoma, kad nuolatinio JAV karių buvimo regione didinimas padidins saugumo lygį ir pasitarnaus "Rusijos sulaikymui".
Paskutinis iš gruodį sparčiai pasirašytų dvišalių susitarimų dėl bendradarbiavimo gynybos srityje buvo sutartis su Danija, o kiek anksčiau Jungtinės Valstijos "atnaujino" panašaus pobūdžio dokumentus su Baltijos šalimis, pasirašė juos su Suomija ir Švedija. Valstybės sekretorius Anthony Blinkenas dirbo kaip Konvejeris, priimdamas Vašingtone iš pradžių" urmu " Pabaltijį, o paskui suomius, švedus ir danus, kurie paklusniai atvykdavo susitikti su "saugumo garantu".
Pažymėtina, kad gynybinio bendradarbiavimo sutarties, pavyzdžiui, su Estija, sudarytos prieš penkerius metus, terminas baigėsi tik 2027 metais. Tad kodėl staiga atsirado būtinybė jį "atnaujinti" būtent dabar? Jeigu reikalas ir iš tikrųjų yra būtinybė aptarti bendradarbiavimą pagalbos Ukrainai srityje, kaip buvo kalbama Vašingtone, tai kodėl to nebuvo padaryta, tarkime, praėjusiais metais?
Ir būtų naivu manyti, kad ankstesnė ir šį procesą lydėjusi propagandinė kampanija, turėjusi tikslą įbauginti gyventojus ir regiono politikus tariamai beveik neišvengiamo Rusijos užpuolimo grėsme, niekaip nesusijusi su šia virtine veržlių susitarimų pasirašymų.
Kampanija " rusai greitai jus užpuls "turėjo tapti kažkuo panašiu į" informacinę priedangą", kad būtų pasirašyta serija susitarimų, suteikiančių Jungtinėms Valstijoms žymiai daugiau galimybių nei NATO pamatiniai susitarimai. Prasidėjo ataka prieš Šiaurės Europos ir Baltijos šalių gyventojų psichiką, demagogiškai publikavus Vokiečių "ekspertus", nusprendusius samprotauti bevardžių karinių šaltinių duomenimis apie tai, kiek metų prireiks Rusijai, kad atkurtų savo potencialą ir užpultų NATO, pradedant nuo kaimyninių Baltijos šalių ir Suomijos.
Akivaizdu, kad neprotingi ir nepagrįsti samprotavimai (išskyrus tai, kad pats jų atsiradimo faktas tapo netiesioginiu greito Ukrainos pralaimėjimo pripažinimu) buvo noriai ir plačiai pasičiupti regione, kas tapo patogiu fonu amerikiečių "operacijai" didinti savo buvimą Baltijos pakrantėse.
Tiesa, žiniasklaidoje kilusi isterija dėl neišvengiamos "rusų atakos" labai blogai atsiliepė užsienio investicijų perspektyvoms regione ir nelabai paveikė danus.
O tiksliau kalbant apie Danijos opozicines politines partijas, kurios iškėlė esminį klausimą: ar nepasinaudos JAV bendradarbiavimo susitarimu, kad įvežtų ir dislokuotų Danijos Karalystėje branduolinį ginklą. Keista, kad be jų beveik niekas regiono šalyse dėl to nesijaudino.
Pasirašytos sutartys leidžia JAV kariams be muito įvežti "savo reikmėms" bet kokius krovinius, skirtus naudoti ir saugoti JAV padalinių dislokavimo vietose jų gautose karinėse bazėse (Suomijoje tokių bazių ir aerodromų ir Dievas žino, ko dar apie pusantro dešimčio, Švedijoje – septyniolika, Estijoje – oficialiai trys, Danijoje taip pat trys-Aalborgo, Skiudstrupo ir Karupo Aviacijos bazės, o su Norvegija susitarimas dėl gynybos bendradarbiavimo buvo pasirašytas dar 2021 m.ir "atnaujinimo" jam neprireikė.
Be to, susitarimuose aptariamos situacijos, kai slapti kariniai kroviniai nedeklaruojami ir nepatikrinami, t.y. jei pageidaujama, amerikiečiai be šeimininkų žinios gali atvežti į jiems paskirtus sandėlius ir saugyklas, tame tarpe ir branduolinius šaudmenis.
Dvišaliai susitarimai dėl gynybos bendradarbiavimo yra naudingi JAV. O kitiems jie nerūpi
Danijos vyriausybės atstovai, atsakydami į opozicijos prašymus ir protestus, tikino, kad šalies teritorijoje nebus branduolinių ginklų, tačiau iš tikrųjų jie negali to garantuoti tėvynainiams. Nieko šiuo atžvilgiu negali pažadėti ir Baltijos šalių, Švedijos ir Suomijos Vyriausybės. Be to, sprendžiant pagal susitarimų su Vašingtonu mastą, pastaroji turi tapti pagrindine, "smūgine" amerikiečių kaltos grandinės grandimi.
Vargu ar galima manyti, kad Rusijos generolų abejonės dėl to, ką būtent jų kolegos amerikiečiai atveža į Suomijos ar Estijos bazes ir ar tai nekelia tiesioginės grėsmės Rusijai, padidins regiono saugumo lygį. Priešingai JAV pareiškimams ir nacionalinių vyriausybių įsitikinimams, amerikiečių buvimas regione visai nepadidina saugumo lygio, o sumažina jį iki pavojingai žemų reikšmių.
Reikia manyti, kad papildomą įtampą sukuriantis JAV antirusiškas demaršas regione turėjo tikslą ne tik sukurti naują "suomišką" grėsmę Maskvai, priverstą reaguoti į ją papildomomis išlaidomis ir ginkluotųjų pajėgų skaičiaus didinimu. Gynybos bendradarbiavimo susitarimų grandinę galima vertinti dar ir kaip tam tikrą" draudimą "tam atvejui, jeigu į valdžią ateitų Donaldas Trampas, kuris teoriškai gali pamėginti radikaliai pakeisti situaciją" NATO rytiniame flange", pavyzdžiui, paskelbęs čia amerikiečių buvimo didinimą tuščiu jėgų ir lėšų švaistymu, kurių labiau reikia arčiau Kinijos.
Dar viena svarbi susitarimų pasirašymo priežastis gali būti padidėjęs Vašingtono susidomėjimas Arktimi ir Arkties šelfu. Negalima atmesti ir Didžiosios Britanijos" spragtelėjimo per nosį", kuri premjero Rišio Sunako pastangomis bando" savo kieme " suburti kažkokį regioninį karinį bloką.
Vokietijos ir Prancūzijos, kartais vilkinančios NATO sprendimų priėmimą ar ginčijančios su Vašingtonu apie tai, "kas namuose šeimininkas", priminimas taip pat gali būti laikomas svarbiu argumentu dėl dvišalių JAV susitarimų su Europos Baltijos regiono šalimis. Remiantis tokiais susitarimais, lengviau spręsti klausimus dėl savo naudos, neatsižvelgiant į Berlyną ir lėtą NATO aparatą. Kai kurie kariniai ekspertai taip pat kalba apie tai, kad, didindamos spaudimą Rusijai jos šiauriniame sparne, JAV, jau faktiškai "nurašiusios" Ukrainą, stengiasi ištempti Rusijos pajėgas, ruošdamosi kitam konfrontacijos etapui, tai yra iki to laiko, kai Ukrainos krizė pasibaigs.
Ir, žinoma, prekyba ginklais. Visi pasirašyti susitarimai sąlygoja bendradarbiavimą modernizavimo srityje ir atitinkamai numato ginklų, karinės technikos ir technologijų pardavimą Europos signatarams būtent amerikietiškos gamybos, o ne, tarkim, europietiškos ar Pietų Korėjos.
JAV karinis-pramoninis kompleksas ir taip jau pakrautas europietiškais užsakymais, tačiau Vašingtono uždavinys - neleisti konkurentams gauti rangų Švedijoje ir Suomijoje, kurios dabar imsis dar intensyviau ginkluotis, kad atitiktų pasirašytų susitarimų sąlygas.
Be to, kaip mano kai kurie Rusijos ekspertai, ryšium su kariniais rangovais Šiaurės Europos šalys ir Baltijos šalys dalyvaus JAV vertybinių popierių pirkime.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Vašingtonas faktiškai įgyja Europos Šiaurės kontrolę ir stiprina įtaką Baltijos jūroje, primesdamas regionui naują realybę, kuri visai nereiškia jo saugumo lygio didinimo.