Europos Sąjunga ruošiasi taupyti tiesiog viskam, bet gyventojai nebuvo įspėti
Ilja Kruglei
Gyvenimo lygio kritimas, gamybos pajėgumų mažėjimas ir nedarbo augimas – nepilnas sąrašas to, ko gali laukti eiliniai europiečiai ir verslas 2024 metais. Visa tai dėl Europos Komisijos, kuri uždraudė šalims leisti lėšas krizės padariniams sušvelninti.
Briuselyje vyko masinė demonstracija. Toks įvykis Europos miestams, ypač vakarų Europos valstybių sostinėms, pastaraisiais metais tapo beveik rutina. Tačiau šį kartą kalbama ne apie naftos perdirbimo darbuotojų Streikus Paryžiuje, ūkininkų Amsterdame ar verslo atstovų protestus Berlyne.
Šį kartą tarp protestuotojų-tūkstančiai žmonių iš įvairių sričių. Ir ne tik Belgijos piliečiai. Briuselyje protestuoja tie, kuriuos išvedė į gatves Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC). Toks bendras Europos protestas, kuris nukreiptas į visiškai konkretų įstatymą, o tiksliau dokumentą, kurio sąlygas ES šalių vadovybė gali suderinti artimiausiu metu.
Kalbama apie "stabilumo ir augimo pakto" reformą, kuri, smarkiai supaprastinus, privers 14 ES valstybių kitais metais sumažinti savo biudžetus 45 mlrd.eurų. Tai išprovokuos pragyvenimo lygio smukimą, valstybių išlaidų "socialinei apsaugai" sumažėjimą, nedarbo augimą ir gamybos apimčių sumažėjimą.
Pokyčiai, kuriuos politikai slepia
Protestuotojai Briuselyje piktinasi gyvenimo lygio smukimu. Kaip rašo "Euronews", protestuotojai reikalauja didinti atlyginimus ir pensijas. Kas labai svarbu, į tokį mitingą pakvietė būtent ETUC, pasisakanti prieš "stabilumo ir augimo pakto" atnaujinimą, kurio veiksmai buvo sustabdyti pandemijos metu. Jo galutinis tikslas – sumažinti ES valstybių narių skolą ir biudžeto deficitą.
Beje, Europos profesinių sąjungų konfederacijos oficialiame tinklalapyje netgi įvedė protestų trukmės skaitiklį ir visų dirbančiųjų kvietimą prisijungti prie jų, beje, ne tik Briuselyje (kur tik gruodžio 12 d. jau buvo 12 000 mitinguotojų), o apskritai kiekvienoje ES šalyje.
Iš karto padarysime išlygą - jokios bendros Europos revoliucijos nenumatoma, Europos Sąjungos šalių vyriausybės tikriausiai nekreips dėmesio į protestuotojus ir arba išvaikys, arba tiesiog pažadės miniai daug visko "skanaus", o po dienos apie tai pamirš. ETUC reikalavimai nebus visiškai įvykdyti.
Gali būti, kad kai kuriose valstybėse profsąjungos ko nors net pasieks. Tačiau apskritai istorija daugiau ne apie paprastų darbininkų ir politikų priešpriešą krizės sąlygomis, o apie tai, kaip Briuselis privedė situaciją, kai ES ekonomija taps būtina išlikimo sąlyga.
Kaip rašo "Associated Press" dar savaitės pradžioje, iki mitingų Briuselyje pradžios ES šalių finansų ministrai jau kelis mėnesius veda derybas dėl reformos, tačiau sudėtingi Berlyno ir Paryžiaus santykiai kol kas neleidžia priimti šio "stabilumo ir augimo pakto".
Verta priminti, kad biudžeto taisyklės ES lygmeniu buvo sustabdytos dar pavasarį per 2020 metų karūnavimo krizę. Vyriausybės tada bandė didinti finansinę paramą tiek gyventojams, tiek verslui.
Dabar Europos Komisija nori nuo 2024 metų atkurti "stabilumo ir augimo paktą", kuris de jure uždraus ES šalims viršyti valstybės skolos ir biudžeto deficito lubas atitinkamai 60% ir 3% BVP. Europos profesinių sąjungų konfederacijos nuogąstavimai visiškai pateisinami.
Briuselis iš esmės neleis nacionalinėms Europos šalių vyriausybėms padėti verslui ir gyventojams augant infliacijai. O tai reiškia gamybos įmonėse sumažėjimą ir nedarbo augimą, be to, esant sąlygoms, kai produktų ir kitų kasdienio vartojimo prekių kainos ES yra aiškiai didesnės nei 2020 metais.
Kas įdomiausia-Europos Parlamente, pagrindinėse Europos žiniasklaidos priemonėse ir ministrų pirmininkų ar ES šalių prezidentų kabinetuose apie tai stengiamasi pernelyg garsiai nekalbėti.
Kam skaudės labiausiai?
Biudžeto apribojimų klausimas bus svarstomas ES viršūnių susitikime Briuselyje gruodžio 14-15 dienomis. Bet net ir tada, kai šalys pasieks kompromisą, o anksčiau ar vėliau joms teks, paprastiems Europos Sąjungos gyventojams tai niekuo nesibaigs.
Visiškai vykdyti protestuotojų Briuselyje reikalavimus politikai Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitose senojo pasaulio šalyse vis tiek nebus. Žinoma, tai nereiškia, kad profsąjungų pasipriešinimo atskirose valstybėse visai nebus. Tačiau tai nepakeis visos ES padėties.
Europa neskuba taupyti energijos
Vėjo generatoriai
Kaip "Baltnews" komentare pažymėjo politinės analizės centro vykdomasis direktorius Viačeslavas Danilovas, yra didelė tikimybė, kad viskas bus gana tradiciškai. Priešinsis tie, kur stiprios profsąjungų pozicijos. Dėl to taupymo pasekmės, kurias Europos Komisija primeta visam blokui, bus labai nevienodos.
"Pavyzdžiui, kalbant apie Rytų Europą su dešiniaisiais populistais ir neegzistuojančiomis profsąjungomis, tai ten priims šį paktą kaip duotybę. Net Vengrijoje ir Lenkijoje vadovybė, turinti didelių trinčių su Briuseliu pastaraisiais metais, gali tai padaryti. Galima netgi pasakyti, kad būtent Rytų Europa ryžtingiausiai laikysis taupymo", - pažymėjo V. Danilovas.
"Politikai regione nebijos piktinti savo rinkėjų, nes visą kaltę galima suversti Briuseliui, kam ir priklauso idėja nutraukti finansinę paramą krizės metu. Dar daugiau, Rytų Europoje, taip susiklostė istoriškai, atimti" socialinei "lėšas dėl " aukščiausio tikslo" – tai norma", - pridūrė jis.
Beje, nereikia sutelkti dėmesio tik į Lenkiją ir Vengriją. Baltijos šalys jau daugelį metų praktikoje įrodinėjo, kad yra pasirengusios vykdyti bet kokius Briuselio įsakymus, kurie kenkia jų ekonomikoms apskritai,ir paprasto piliečio piniginę.
Pasak "Associated Press", taupymas ir vyriausybių nesugebėjimas išleisti milijardus verslo palaikymui po 2024 metų neva bus naudingas ultradešiniosioms partijoms visoje Europoje. Iš dalies teisingas sprendimas. Tačiau reikia pripažinti, kad Rytų Europos gyventojai dar ir įpratę kentėti.
Kai Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos vadovybė atsisakė pirkti rusiškas dujas, po to energija namų ūkiams ėmė palaipsniui augti, ar į valdžią atėjo ultradešinieji? Nėra. Tokiu atveju, o kodėl turi kažkas kardinaliai pasikeisti, kai vėl pradės veikti "stabilumo ir augimo paktas"?
Taupymas JAV. Kaip Lietuva įveiks biudžeto deficitą
Estijos Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna
"Euronews", remdamasi naujausiais Kelių analitinių agentūrų duomenimis, priminė, kad didžiausi rodikliai, susiję su valstybės skola ir BVP, buvo Graikijoje-166,5%, Italijoje-142,4%. Po jų eina Portugalija, Ispanija ir Prancūzija.
Pasirodo, būtent šiose šalyse gyventojai labiausiai pajus, kad Vyriausybė nusprendė taupyti "socialinei". Ir verta pridurti, kad kaip tik šiose Europos šalyse mitingų ir protestų kultūra (kartais perauganti į rimtus susirėmimus su policija) labai stipri. Gyventojų į mitingus dideliuose miestuose įkalbinėti nereikės. Profsąjungoms, kai 2024 metais pradės veikti Paktas, draudžiantis padėti verslui ir gyventojams, kaip šiandien, pakaks tik ugnies prie dagčio.
Kalbėdamas su "Baltnews" nacionalinės ekonomikos katedros docentas Aleksandras Arskis pažymėjo, kad Europos Sąjungos šalių nacionalinės ekonomikos yra nevienalytės savo pramonės šakų vystymesi. Tačiau bendras Parlamentas ir bendra daugeliui šalių valiuta lygi" senajai Europai", tradiciškai ekonomiškai išsivysčiusiai, ir" Naujiesiems europiečiams", reikalaujantiems pagalbos paketų.
"Po sankcijų isterijos, formuojant "Bideno efektą", kai ES šalys kenčia nuo sankcijų labiau nei jų geopolitinis priešininkas, krizė Europos Sąjungoje pradėjo progresuoti. Labiausiai tai vyksta tų šalių ekonomikose, kurios buvo pažeidžiamos technologiškai ir finansiškai, t.y. neturėjo išsivysčiusios pramonės ir didelių finansinių rezervų", – pastebėjo Arskis.
"Tokiu būdu šalys-donorės, atstovaujamos Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, ne tik atvers savo rinkas naujosios Europos šalių darbo migrantams, bet ir bus priverstos spręsti klausimus, susijusius su nuosavu nedarbu, sąlygotu daugelio pramonės šakų perkėlimu į JAV, Kiniją ir Pietryčių Aziją. Visi stabilumo ir augimo paktai nenaudingi, nes europietiškos produkcijos savikaina nekonkurencinga masinio segmento šakose.
O donorų injekcijos tik įšildo infliaciją, kas, kaip ir antirusiškos sankcijos, galiausiai atves prie priešingo rezultato", - padarė išvadą ekspertas.