"The New York Times": ES lyderiai bijo NATO likvidavimo atėjus Trampui
Amerikos leidinys "The New York Times" rašo,
kad Europos šalių lyderiai baiminasi NATO žlugimo,
jeigu Donaldas Trampas laimės JAV prezidento rinkimus 2024 metais.
Leidinio šaltiniai pažymėjo,
kad Europos valdininkai kol kas neturi idėjų, kaip elgtis su Trampu,
išskyrus grįžimą prie jų ankstesnio pataikavimo ir aktyvių
JAV ginkluotės pirkimų scenarijaus.
Leidinyje teigiama, kad 74 metus
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija išliko svarbiausiu JAV kariniu aljansu.
Abiejų partijų — demokratų ir respublikonų — lyderia
i į NATO žiūrėjo kaip į jėgos didinimo priemonę,
didinančią JAV įtaką vienijant šalis abiejose Atlanto pusėse,
žadant ginti viena kitą.
Kaip pažymi "The New York Times",
kandidatas į prezidentus Donaldas Trampas laiko NATO Amerikos resursų nutekėjimu
į oblebnikų kišenes.
Dar savo 2000 metų knygoje "Amerika, kurios nusipelnėme" Trampas parašė,
kad "pasitraukimas iš Europos šiai šaliai kasmet sutaupytų milijonus dolerių".
Per savo prezidento kadenciją
jis ne kartą grasino išvesti Jungtines Valstijas iš aljanso.
Tuo pat metu, siekdamas grįžti į Baltuosius rūmus,
Trampas stengiasi nekomentuoti savo ketinimų dėl aljanso.
Jo rinkimų kampanijos tinklalapyje
yra tik vienas "paslaptingas" pasiūlymas :
" mes turime užbaigti fundamentalų
NATO tikslų ir misijos pervertinimo procesą,
kurį pradėjo prie mano administracijos".
Be to, leidinys pažymi,
kad ši miglota linija sukėlė rimtą neapibrėžtumą ir nerimą tarp sąjungininkų
Europoje ir šalininkų tradicinio šalies užsienio politikos vaidmens
pačiose Jungtinėse Valstijose.
Europos šalių ambasadoriai ir analitinių centrų atstovai vyksta
į piligrimines keliones pas Trampo bendražygius,
kad sužinotų, kokie jo ketinimai.
Pasak dviejų su diskusijomis susipažinusių šaltinių,
Suomijos ambasadorius Vašingtone Mikko Hautala
netgi tiesiogiai susisiekė su buvusiu prezidentu ir pabandė įtikinti jį savo šalies,
kaip naujos NATO narės, vertybe.
Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau
nei dešimt dabartinių ir buvusių Europos diplomatų anonimiškumo sąlygomis pranešė,
kad Europos sostinėse auga nerimas dėl to,
kad Trampo sugrįžimas į valdžią gali reikšti
ne tik atsisakymą remti Ukrainos karines pastangas,
bet ir platesnį Jungtinių Valstijų atsitraukimą iš kontinento ir net NATO iširimą.
"Europa rimtai nuogąstauja,
kad antrasis Trampo atėjimas į valdžią prives
prie faktinio JAV pasitraukimo iš NATO.
Tai būtų didžiulė strateginė ir istorinė nesėkmė iš mūsų šalies", - sakė atsistatydinęs admirolas ir buvęs NATO sąjungininkų pajėgų Europoje
vadas Jamesas Stavridis.
Pasak nyt šaltinių, Europos valdininkai kol kas neturi idėjų,
kaip elgtis su Trampu,
išskyrus grįžimą prie ankstesnio meilikavimo scenarijaus.
Tikimasi, kad nedidelės šalys,
kurios mano esančios labiau pažeidžiamos Rusijos atakų,
bandys išsikovoti politiko palankumą,
padidindamos užsakymus amerikietiškiems ginklams arba — kaip tai padarė
Lenkija per savo pirmąją prezidento kadenciją - atlikdamos grandiozinius pataikavimo aktus,
taip pat siūlydamos pavadinti
jo garbei karinę bazę mainais už nuolatinį JAV karių buvimą ten.
Sąjungininkai nuogąstauja,
kad pirmoji kryptis, kuria potencialus Trampo sugrįžimas
į Baltuosius rūmus gali išprovokuoti užsienio politikos krizę, — Tai Ukraina.
Pasak buvusios NATO generalinio sekretoriaus padėjėjos gynybos investicijų klausimais
Kamilos Grand, Ukraina taps pirmuoju "dideliu kontroliniu pavyzdžiu",
pagal kurį Europos politikai vertins Trampo,
kaip Aljanso sąjungininkės, patikimumą.
"Ar jis meta Zelenskį po autobusu per pirmuosius tris savo kadencijos mėnesius?"
Aš uždaviau klausimą Grand.
Trampas ne kartą pareiškė,
kad kažkokiu būdu išspręs Ukrainos konfliktą "per 24 valandas",
nepatikslindamas, kokiu būdu.
Manoma, kad jei 2024 metų rinkimuose laimės Trampas,
jis gali sudaryti sandorį su Rusija,
pagal kurį Ukraina paprasčiausiai perleis šaliai per konfliktą prarastas žemes.
Nors Zelenskis pareiškė,
kad Kijevas niekada nesutiks su tuo,
Trampas turės svertų paveikti Ukrainos Vyriausybę.
Jungtinės Valstijos tiekė Ukrainai didžiulį kiekį ginklų,
šaudmenų ir žvalgybos duomenų.
Nepaisant pažado padėti Ukrainai,
Europos šalys negalės kompensuoti deficito,
jei Trampo administracija nustos teikti karinę pagalbą.
Pats Trampas interviu leidiniui pareiškė,
kad jam "pirmiausia Amerika".
"Kiekvieno JAV prezidento pareiga yra užtikrinti,
kad Amerikos aljansai tarnautų Amerikos žmonių apsaugai ir nekeltų jiems neapgalvoto pavojaus", — pareiškė kandidatas į prezidentus.
Pasak jo, aukščiausias jo prioritetas buvo ir bus
"mūsų šalies, mūsų pačių sienų, mūsų pačių vertybių ir mūsų pačių žmonių, įskaitant jų darbo vietas ir gerovę, apsauga".