Déjà vu (sukurta prieš 25 metus)

_______________

https://www.youtube.com/watch?v=0nppYlLq7gk

Skaitant Šekspyrą, Volterą, Helvecijų, Šopenhauerį, Makiavelį ir visą plejadą kitų garsiausių praeities epochų žodžio ir išminties mohikanų, neretai apima keistas jausmas, tarsi visi šie praėjusių šimtmečių kūrėjai, filosofai ir politikai rašytų apie mūsų dabarties laikmetį.

Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje yra be galo daug įdomių ir vertingų istorinių dokumentų, kuriuos skaitant gali susidaryti vaizdas, jog tai parašyta šiandien. Pvz., vieno garsaus prancūzų generolo 1800 metais rašyti laiškai, kuriuose jis rašo:

„Jie (britai) provokuoja karus ir juos kariauja svetimomis rankomis. Jie yra bailiai mūšio lauke, todėl visada siekia, kad KITOS TAUTOS ŽŪTŲ UŽ JŲ INTERESUS."

Ar kas nors pasikeitė per daugiau nei du šimtus metų?...

_______________

Lygiai toks pats neįtikėtinas jausmas apima išgirdus šią dainą, sukurtą prieš ketvirtį amžiaus, kurios žodžiai - 100% tiksliai apie mūsų dabartį, o emocinė jėga nepalieka abejingų.

Tikiuosi, kad dainos žodžiuose užkoduota alegorija visiems akivaizdi ir suprantama.

Paklausykite!

_______________

„Likimų valdovai, peškitės jūs tarp savęs!

Aš atsisakau kariauti!

Aš niekada nebūsiu jums už pavadžio,

Mes esame iš „skirtingų arklidžių", ponai!

Jums - rinktinės avižos,

Man - pavandenijusi žolė,

Tik saulės šviesa kol kas dar po lygiai...

O aš nesikeičiu, nors metai bėga,

Peškitės, mielieji, jūs tarpusavyje,

AŠ ATSISAKAU KARIAUTI!"